- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-357-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16117-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienėė (pirm.), Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo P. B. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko (Palamarčuk) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 8 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2048-1181/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-16117-2022-5) P. B. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent, jis 2022 m. gegužės 8 d., apie 22.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija), viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pastato, priėjo prie stotelėje buvusio nukentėjusiojo L. L. ir pašalinių žmonių akivaizdoje prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu jam į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą ir padarydamas veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. B. neatvyko ir nebuvo atvesdintas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. 9 val. ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. 13.30 val. teisiamuosius posėdžius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeista kardomąją priemone – suėmimu, ta pačia nutartimi paskelbta P. B. paieška. P. B. sulaikytas 2022 m. lapkričio 7 d. 15.40 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamajam jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant suėmimo taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 8 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Kaltinamojo P. B. gynėjas advokatas A. Palamarčukas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir P. B. pritaikyti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
3.1. Skunde nurodoma, jog P. B. nenori būti suimtas, kad yra būtina išanalizuoti P. B. priežastis dėl kurių buvo pažeistos paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Kaltinamasis atlikinėjo arešto bausmę, todėl negalėjo registruotis policijos įstaigoje. Neturint gyvenamosios vietos, jis privalėjo gyventi registracijos adreso neturinčiame name, buvo praradęs galimybę skambinti telefonu. Galimai jis nebuvo tinkamai paieškomas iki nebuvo priimta nutartis dėl jo paieškos.
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, įvertinusi kaltinamojo P. B. gynėjo advokato A. Palamarčuko skunde nurodytus teiginius ir argumentus, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, paliekant galioti kardomąją priemonę – suėmimą, 3 mėnesiams nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas.
6. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama, pratęsiamas jos taikymo terminas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Suėmimo skyrimo ir termino pratęsimo būtina sąlyga – duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau sprendžiant kardomosios priemonės klausimą bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami. Šiuo atveju paties kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo L. L. ir liudytojo A. M. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis P. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8. P. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, už kurią įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimo bausmę iki 2 m. Taigi, už inkriminuojamą nusikalstamą veiką jam gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl tenkinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga.
9. Šiuo atveju suėmimas P. B. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą.
10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas griežčiausią kardomosios priemonės rūšį A. B. parinko po to, kai jis kategoriškai atsisakė atvykti į teismo posėdį. 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokole nurodyta, kad nepavykus A. B. įteikti teismo šaukimo, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas telefonu, tačiau atvykti kategoriškai atsisakė, teigė, kad bausmes jau yra atlikęs. Į sekantį – 2022 m. rugpjūčio 5 d. 13.30 val., teismo posėdį kaltinamąjį P. B. nutarta atvesdinti ir tuo pačiu šaukimą bandyta įteikti per policijos komisariatą, kuriame jis turėjo registruotis pagal ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus asmenų aptarnavimo specialistė 2022 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad P. B. teismo šaukimo neįteikė, nes kaltinamasis registruotis buvo atvykęs tik 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. B. atvesdinti į teismo posėdį nėra galimybių, kadangi teismo nurodytu adresu asmuo nerastas, ten įsikūręs Socialinės pagalbos ir integracijos centras „Caritas“, kurio darbuotojai paaiškino, kad centras apgyvendinimo paslaugų neteikia, P. B. ten nepageidaujamas ir neįleidžiamas. Patikrinus Užimtumo tarnyboje nurodytą P. B. adresą paaiškėjo, kad tokio adreso nėra, telefonu su juo susisiekti nepavyko, nes abonentinis numeris buvo išjungtas. Įvertinęs aptartus duomenis, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. B. neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, bei tai, kad baudžiamoji byla perduota teismui ir jis yra kviečiamas į teisiamąjį posėdį, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo. Taip pat A. B. nesilaikė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės ir be pateisinamų priežasčių nustatyta tvarka nesiregistravo policijos įstaigoje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltinamasis negali laiku atvykti į įstaigą ar dėl tam tikrų susiklosčiusių pateisinamų ir reikšmingų aplinkybių negali laikytis jam nustatytų įpareigojimų, privalo nedelsiant apie tai informuoti policijos įstaigą ar šiuo atveju teismą, nurodyti tokio elgesio priežastis ir siekį jį keisti teigiama linkme. Šiuo gi atveju, A. B. neinformavo teismo apie tikrą savo faktinę gyvenamąją vietą, nedėjo jokių pastangų pranešti kitokio susiseikimo su juo galimybes, priešingai, iš esmės darė viską, kad jo surasti nepavyktų – nurodytais adresais negyveno ir telefonu nebendravo (bylos duomenimis, po 2022 m. liepos 22 d. posėdžio su kaltinamuoju susisiekti telefonu nebepavyko), nors žinojo apie procesą ir kad yra kviečiamas į teismą.
11. Pažymėtina ir tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, net nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi tai daryti, tuo tarpu šiuo atveju A. B. jau slapstėsi nuo teismo, kas tik patvirtina, jog rizika, kad tokie veiksmai pasikartos yra labai didelė. Kaltinamajam kategoriškai atsisakant atvykti į teismo posėdį ir bet kokio bendradarbiavimo su teismu, yra apsunkinamos teismo galimybės operatyviai ir netrukdomai išnagrinėti bylą. Šiuo atveju kaltinamasis į teismo posėdį pristatytas tik paskelbus jo paiešką, o ir sulaikytas įtariant vagyste parduotuvėje. Visos aptartos aplinkybės, įskaitant ir ankstesnių teistumų kiekį (teisimas 16 kartą), rodo pakankamai didelį kaltinamojo pavojingumą, bei siekį išvengti eilinės baudžiamosios atsakomybės pasislepiant nuo teismo.
12. Skirdamas suėmimą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. B. neturi pastovių socialinių ir ekonominių ryšiu su gyvenama vieta, kas taip pat didina pasislėpimo riziką. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuo 2022 m. sausio 11 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis. Taip pat teismas įvertino, jog A. B. tiek iš jo žodžių, tiek ir SODROS duomenimis niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių pajamų – pinigų už surenkamą tarą, girtuokliauja, neturi sukūręs savo šeimos, Užimtumo tarnyboje nurodė neteisingus savo duomenis, kas rodo, jog pastangos susirasti darbą yra visiškai formalios.
13. Apeliaciniame skunde gynėjas prašė įvertinti aplinkybes dėl kurių kaltinamasis nustatytu laiku nesiregistravo policijos komisariate pagal tuo metu jam taikomą kardomąją priemonę, t. y. kad tuo metu atlikinėjo arešto bausmę, tačiau paminėtos bausmės atlikimas su A. B. pareiga domėtis procesu ir dalyvauti teismo posėdžiuose nėra niekaip susijęs. Kaltinamasis į laisvę išėjo 2022 m. liepos 15 d., tačiau 2022 m. liepos 21 d. policijos įstaigoje nesiregistravo, į teismo posėdį atvykti atsisakė ir visiškai ignoravo savo kaip kaltinamojo pareigas, todėl akivaizdu, kad arešto bausmė nebuvo kliūtis tęsti dalyvavimą procese, o taip pat akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė savo tikslų nepasiekė.
14. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog apylinkės teismo išvada, kad neįmanoma užtikrinti procesą alternatyviomis kardomosiomis priemonėmis, neribojant kaltinamojo laisvės, yra pagrįsta ir teisinga. P. B. vengia baudžiamosios atsakomybės, su teismu nebendradarbiauja, atitinkamai, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės neišvengiamumą už galbūt padarytą nusikalstamą veiką, P. B. gali ir vėl bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip apsunkindamas bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors suėmimas neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks A. B. teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo P. B. gynėjo advokato Aleksandr Palamarčuk skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.