Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-1582-887/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
2-1582-887/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09549-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
K. V.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Civilinė byla Nr. 2-1582-887/2013; Proceso Nr. 2-05-3-09549-2012-2; Procesinio dokumento kategorijos: 125.1; 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui K. V., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė K. V. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimu Nr. 2-2732-199/2012 priteistą išlaikymo dydį M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jį padidinti ir priteisti iš atsakovo K. V. (toliau atsakovas) vaikų išlaikymui periodines išmokas po 250 litų kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (4 b. l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai auga, jų poreikiai didėja ir išlaidos vis didėja, vaikai lanko darželį. Prašo padidinti išlaikymą kiekvienam vaikui iki 250 Lt. Po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis iš esmės nepakito, 2012 m. ji gaudavo socialinę pašalpą, nuo 2013 m. vasario mėnesio įsidarbino, darbo užmokestis sudaro 900 Lt, kreditorinis įsipareigojimas liko toks pats, įmokos suma nesikeitė, apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą duomenų neturi. 2012 m. vasario mėnesį vaikams buvo 10, 4 ir 2 metai, dabar vidurinysis ir jauniausias vaikai 2012 m. rugsėjį pradėjo lankyti darželį, iki to laiko vaikus augino ji pati. Nuo sprendimo priėmimo padidėjo išlaidos maistui apie 100 Lt, drabužiams išlaidos nepakito, darželio mokestis vienam vaikui 120 Lt, taip pat yra papildomos rinkliavos: viduriniam vaikui per metus 50, jaunesniam 100 Lt, vaikai papildomai neugdomi, nes neturi tam galimybių. Vaikai specialių poreikių neturi, bet pradėjus lankyti darželį dažniau serga peršalimo ligomis, kartą į mėnesį vienas vaikas tikrai suserga, gydymo išlaidos per mėnesį apie 100 Lt. Vyresniam vaikui pirko telefoną, taip pat susidaro interneto mokestis. Praktiškai ką gauna, tą išleidžia vaikams, jai padeda mama, ji dirba, jos pajamos 600 Lt, dar gauna invalidumą. Mama padeda maistu ir pinigais. Po santuokos nutraukimo gyvena tik su vaikais, gyvenimo draugo neturi. Išsituokiant sutiko su 100 Lt išlaikymo suma, nes atsakovas žadėjo daugiau padėti, bet ir po 100 Lt nemokėjo, su vaikais atsakovas nebendrauja, tik su vyresniu sūnumi susirašo SMS žinutėmis. Pas vaikus atsakovas buvo tik 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. balandžio mėnesį, atvežė maisto ir buvo vienas kartas kai vaikais sirgo ir jis davė 50 Lt, šiais metais sausio mėnesį gal atsiuntė 90 Lt, o vasario mėnesį 80 Lt. Ji ne kartą prašė atsakovo pinigų, tačiau jis sakė, kad neturi iš ko mokėti. Dar gyvenant santuokoje atsakovas 4 metus nedirbo, sveikatos problemų neturėjo, būsto kreditą mokėjo ji viena, kurį laiką kreditą mokėjo atsakovo motina, o atsakovas prie kredito mokėjimo neprisidėjo, nors bute gyveno 5 metus. Kredito įmoka per mėnesį sudaro 600 Lt. Mokėjimo terminas baigsis tik 2046 m. Prašo ieškinį patenkinti (3-4, 97, 98 b. l.).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė, paaiškino, kad vaikams augant, keičiantis ekonominei situacijai vaikų poreikiai didėja. Atsakovas elgiasi neatsakingai, turėdamas tris vaikus atsisako pareigos juos išlaikyti, nes teismo priteisto išlaikymo vaikams neteikė, su vaikais visiškai nesistengia bendrauti, su jais nepalaiko ryšio, tai rodo atsakovo neatsakingumą ir tėvo pareigų nevykdymą, todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (99 b. l.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad prašoma priteisti suma absurdiška. Jis atvažiuoja, apiperka vaikus, nuperka maisto, jo motina duoda pinigų. Kiek gali, tiek duoda vaikams. Jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepakito. Kreditorinius įsipareigojimus moka jis, perveda pinigus į ieškovės kortelę, perveda ne kiekvieną mėnesį. Jam iš banko paskambino ir pranešė, kad yra kredito įsiskolinimas. Jis pažadėjo per 3 metus sumažinti įsiskolinimą, šią savaitę bus padaryti pavedimai. Šiuo metu jis turi gyvenimo draugę, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, draugė laukiasi, šiomis dienomis turi gimdyti. Gyvena draugės tėvų name. Nutraukiant santuoką dirbo, darbas buvo nepastovus, gaudavo apie 400-500 Lt, šiuo metu dirba neoficialiai, jo pajamos socialinė pašalpa ir pajamos iš atsitiktinių darbų, iš viso apie 500 Lt. Darbo biržoje neregistruotas, išsilavinimas pagrindinis, specialybė suvirintojas-betonuotojas, bet pagal specialybę nedirbo, sveikatos problemų neturi. Darbo ieško, ketina jį susirasti. Nutraukiant santuoką su atsakove susitarė dėl 100 Lt išlaikymo, ieškovei atiteko butas ir jis žadėjo esant galimybei remti vaikus daugiau. Stengiasi pas vaikus atvažiuoti, nuperka maisto už 100 Lt, atvažiuoja kartą per mėnesį, kada vaikai serga, persiunčia 50 Lt, jo mama ieškovei padeda, duoda pinigų, kai yra būtinybė. Vaikas važiuoja į Slovakiją, už kelionę mokėjo jo mama. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo kurį laiką visai nemokėjo, o vėliau mokėjo, tačiau nereguliariai. Nurodyti kiek pinigų yra persiuntęs ar davęs ieškovei negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti, kiek prisidėjęs prie banko kredito mokėjimo. Pinigus iš Anglijos būsto kredito mokėjimui siuntė per firmą, tačiau įrodymų neturi. Šiuo metu ieškovė bankui kredito nemoka, jis susitarė, kad šią savaitę perves dvi ar tris įmokas po 82 Lt. Jei turėtų galimybę, vaikams mokėtų ir daugiau nei po 250 Lt, tačiau tokių pinigų neturi. Mano, kad prašoma suma per didelė (98 b. l.).

Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė išvadoje nurodė, kad tikslinga vaikams nustatyti didesnį išlaikymą po 250 Lt, nes 2012 m. priteista suma po 100 Lt vaikui yra per maža, be to, išlaikymas nebuvo mokamas. Vaikų poreikiai padidėję, du vaikai pradėję lankyti darželį, vaikai dažniau serga, sumažėja gaunamos pajamos. Atsakovas sveikas, gali susirasti darbą ir išlaikyti vaikaus, tačiau to nedaro. Prašo ieškinį tenkinti (98-99 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. V. (7, 8, 9 b. l.). Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimu bendru šalių sutikimu, dėl išlaikymo šalys susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kad M. V., M. V. ir T. V. išlaikymui K. V. mokės po 100 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (11-12 b. l.). Atsakovas priteisto išlaikymo nemokėjo, išskyrus keletą mokėjimų. Taip pat keletą kartų yra aplankęs vaikus, atvežęs maisto. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei atiteko pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (70, 75 b. l.), transporto priemonių neturi (68 b. l.), iki 2012-12-31 buvo vaiko priežiūros atostogose (76 b. l.), šiuo metu dirba, darbo užmokestis be mokesčių 930 Lt per mėnesį (91 b. l.), santaupų banko sąskaitoje neturi (78-79 b. l.). Gavo socialinę pašalpą, kaip nepasiturinti šeima, taip pat išmokas vaikui bei paramą mokinio reikmėms įsigyti (14, 77 b. l.). Ieškovė nurodė, kad jai pragyventi padeda mama, kuri paremia maistu, pinigais. Netikėti tokiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad ieškovė iš gaunamo darbo užmokesčio su vaikais oriai nepragyventų. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovei byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas nors ir buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie savo turtinės padėties kitimą nuo 2012 m. vasario mėnesio, apie registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, darbą, jeigu nedirba, pateikti duomenis dėl kokių priežasčių, gaunamas pajamas, kur gyvena, kokiais pagrindais, patiriamas išlaidas, kreditorinius įsipareigojimus, sąskaitas bankuose ir lėšų judėjimą nuo 2012 m. vasario mėnesio ir visus kitus įrodymus, būtinus teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui (65 b. l.), tačiau atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš teismo savo iniciatyva išreikalautų įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (84 b. l.), oficialiai nedirba ir oficialių darbinių pajamų negauna (35, 85-90 b. l.). Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su drauge jos tėvų name, jo draugė laukiasi jo vaiko, dirba neoficialiai atsitiktinius darbus, gauna socialinę pašalpą, iš viso mėnesio pajamos apie 500 Lt (98 b. l.), darbo biržoje neregistruotas, darbo ieško savarankiškai, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, išskyrus pažymą apie draugės nėštumą, nepateikė.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad nuo po priimto teismo sprendimo vaikų poreikiai padidėjo, kadangi tų pačių metų rudenį net du vaikai pradėjo lankyti darželį. Ieškovės pateikti kvitai patvirtina, kad už dviejų vaikų darželį ji per mėnesį sumoka 365,52 Lt (74 b. l.), t. y. daugiau nei trečdalį savo atlyginimo, be to, pradėjus vaikus leisti į darželį atsiranda ir kitų nenumatytų išlaidų, ieškovė nurodė, kad vaikai dažniau serga. Pagal 2012-02-24 teismo sprendimą atsakovas turėtų mokėti išlaikymą vaikams po 100 Lt, tačiau kaip nurodė ieškovė ir pripažino pats atsakovas, išlaikymas nebuvo ir nėra mokamas, išskyrus keletą mokėjimų. Teismo vertinimu, 2012-02-24 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių nustatytas išlaikymo vaikams dydis po 100 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, neužtikrinantis netgi minimalių vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad su tokia išlaikymo suma nutraukiant santuoką sutiko todėl, kad atsakovas žadėjo duoti daugiau pinigų vaikų išlaikymui (98 b. l.). Tai, kad šalys buvo susitarę, jog atsakovas geranoriškai vaikams mokės po 200 Lt pripažino ir pats atsakovas (65 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 500 Lt. Teismo nuomone, ieškovės vaikų poreikių lentelėse (15, 16, 17 b. l.) nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra realios, pagrįstos, neišdidintos ir atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Nors atsakovas su ieškiniu nesutinka, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytos vaikų poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Atsakovas nesutikimą iš esmės grindžia savo sunkia turtine padėtimi. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaikų poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių M. V., M. V. ir T. V. poreikiai išaugo ir jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Be to, kaip jau teismas pirmiau konstatavo, 2012-02-24 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių nustatytas išlaikymo vaikams dydis po 100 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, neužtikrinantis netgi minimalių vaikų poreikių, todėl išlaikymo dydis keistinas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti sūnums pilnavertį gyvenimą, dirba, kai tuo tarpu atsakovas nuo tėvo pareigų praktiškai yra nusišalinęs.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovas yra jaunas 33 metų vyras, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirba, darbo neieško, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas teismo posėdžio paaiškino, kad dirba pavienius atsitiktinius darbus ir jo mėnesio pajamos apie 500 Lt, turi suvirintojo-betonuotojo profesiją, tačiau pagal profesiją niekada nedirbo. Kaip jau minėta, atsakovas, nors ir buvo įpareigotas, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Atsakovo pateikta pažyma apie tai, kad atsakovo gyvenimo draugė laukiasi, jo turtinės padėties sprendimo priėmimo metu neįtakoja. Pažymėtina, kad atsakovas būdamas protingas ir atsakingas tėvas privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis dar vienu vaiku. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Taip pat formuojama nuostata, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, atsakovo atsikirtimai dėl sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai, teismo nuomone, atsakovas neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas, atsakovui patogu taip gyventi ir jį esama padėtis tenkina, nes atsakovas nededa jokių pastangų ją pakeisti. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaikais bent teikdamas jiems išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti str.). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, įvertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių neturi, turėdamas paklausią suvirintojo-betonuotojo profesiją nedirba, ir kaip pats nurodė, pagal profesiją niekada nedirbo, darbo neieško, ieškovės ieškinys tenkinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-17 (ieškinio padavimo dienos) iki kiekvieno jų pilnametystės, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimu Nr. 2-2732-199/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą (CK 3.196 str., 3.201 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 27,40 Lt, 162 Lt žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą ir 740 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimu Nr. 2-2732-199/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą bei priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-17 iki kiekvieno jų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise paskirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 27,40 Lt (dvidešimt septynis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 162 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus) žyminį mokestį už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 189,40 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni litai 40 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 740 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė