- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-489-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- V. P. Pakrosnienei, Valentinos P
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija „Gaja“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė, Svetlana Naidenkas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-272-647/2008 pagal ieškovės Valentinos P. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovės D. P. priešieškinį ieškovei V. P. Pakrosnienei, tretieji asmenys Sodininkų bendrija „Gaja“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius dėl įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. P. P. pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę atlaisvinti užimtą ieškovės sklypo dalį: atstatyti geodezinius matavimus atlikusių specialistų pažymėtus riboženklius, nugriauti pastatytą mūro užtvarą, iškasant į žemę įkastus jos pamatus, iškasti pasodintus medelius bei išlyginti žemes; priteisti 1643,20 Lt už padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas: 150 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0636 ha ploto žemės sklypas Nr. 26, Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra gretimo sklypo, plane pažymėto Nr. 24, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė 2004 m. rudenį ieškovės sodo sklypo ribose įkasė stulpus, motyvuodama, kad jai priklauso dalis sklypo. Dėl šio fakto SB „Gaja“ pirmininko sudaryta komisija 2004-09-19 surašė aktą. Apie nustatytus pažeidimus buvo supažindinta ir atsakovė, tačiau ji 2005 m. pavasarį savavališkai užėmė ieškovės sklypo dalį. Dėl šio fakto vėl buvo sudaryta SB narių komisija, kuri 2005-06-19 surašytu aktu nurodė pažeidimus, bei įpareigojo atsakovę atstatyti pažeistą ribą į ankstesnę padėtį. Dėl atsakovės savivaliavimo ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono PK Maišiagalos nuovadą, kuri 2005-08-01 raštu Nr. 57-01-SD-19542, pranešė, jog su atsakove buvo kalbėtasi žodžiu. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005-09-28 raštu, atsakydamas į 2005-08-17 ieškovės kreipimąsi, pasiūlė dėl tikslios sklypo vietos nustatymo atlikti geodezinius matavimus. Dėl savo sklypo ribų įteisinimo 2005 m. ieškovė užsakė geodezinius matavimus, kurie atlikti tik 2006 metais. Geodezinių matavimų planas patvirtintas Vilniaus apskrities Viršininko įsakymu 2006-12-18, o VĮ Registrų centre įregistruotas 2007-03-29. Atlikus geodezinius matavimus, ieškovės sodo sklypo ribos, įstatymo nustatyta tvarka, buvo pažymėtos riboženkliais, tačiau atsakovė atlikusių matavimus specialistų pažymėtus riboženklius iškasė ir pradėjo statyti mūrinę užtvarą. Dėl šio fakto 2006-07-26 ieškovė vėl įteikė pareiškimą Vilniaus rajono policijos komisariatui, į kurį VPK Maišiagalos nuovada 2006-08-17 raštu Nr. 57-01-S-22087 atsakė, jog su atsakove kalbėtasi. Nepaisant daugkartinių įspėjimų, atsakovė ir toliau savivaliavo – ieškovės sklypo ribose pastatė tvorą – mūrinę užtvarą, šalia jos pasodino medelius. 2006-08-18 pareiškimu ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Buvo sudaryta komisija, kuri surašė patikrinimo aktą ir įpareigojo atsakovę atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Dėl sodo sklypo ribos atstatymo, atsodinant sunaikintus želdinius, ieškovė kreipėsi į apželdinimo ir gerbūvio darbus atliekančią įmonę UAB „Dotra“, kurios specialistai, nuvykę į vietą, sudarė sąmatą, pagal kurią, atstatymo darbų vertė – 1493,20 Lt. Už nuvykimą į objektą ir sąmatos sudarymą įmonei ieškovė sumokėjo 150 Lt. Iš viso ieškovei padaryta 1643,20 Lt materialinė žala (CK 4.95 str., 6.263 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė D. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašydama:
1) Ieškovės atsisakymą patvirtinti atsakovei priklausančio 0,0714 ha ploto žemės sklypo Nr. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., sodininkų bendrijoje „Gaja“, 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 24, parengtą UAB „Minorantė“ inžinieriaus – geodezininko J. B. , pripažinti neteisėtu.
2) Pripažinti atsakovei teisę įteisinti minėtą 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 24.
3) Pripažinti negaliojančiu S. L. individualios įmonės sudarytą 2005-09-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, nustatantį 636 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 26, esančio Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), SB „Gaja“ savininkės ieškovės sklypo ribas, nuo šio akto sudarymo momento ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal UAB „Minorantė“ 2005 m. birželį atliktus geodezinius atsakovės žemės sklypo matavimus, ir parengtoje sklypo geodezinių matavimų byloje esantį, su VĮ Registrų centras 2006-01-03 suderintą, žemės sklypo planą atsakovei priklausančio sklypo plotas yra 714 kv.m. (0,0714 ha). 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 24 nurodyta, jog visi gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai su atsakovei priklausančio sklypo atliktais geodeziniais matavimais sutiko, išskyrus ieškovę, kuri nurodė, jog atliekant atsakovei priklausančio sklypo geodezinius matavimus ji nedalyvavo, kadangi, atsakovė nukasė jai priklausančio sklypo dalį, išmetė augalus. Šie ieškovės teiginiai neatitiko tikrovės, kadangi ieškovė klaidingai įsivaizdavo ribos, skiriančios jos ir atsakovės sklypą, koordinates, o aktą, kuriuo nustatytos tikrosios atsakovei priklausančio sklypo ribos, patvirtinti bei išspręsti dėl to kylančius nesutarimus, nesutiko. Kadangi ieškovė, kaip gretimo sklypo savininkė, atsisakė patvirtinti atsakovei priklausančio sklypo geodezinius matavimus, šio sklypo geodezinių matavimų byla nebuvo patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Ieškovės atsisakymas pasirašyti 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo akte Nr. 24 nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis atsakovės teises, kadangi atsakovei priklausančio sklypo geodeziniai matavimai atlikti teisėtai, kompetentingo tokius matavimus atlikti asmens, žemės sklypo planas 2006-01-03 suderintas su VĮ Registrų centras. Nesant ieškovės sutikimo dėl atsakovei priklausančio sklypo atliktų geodezinių matavimų, šių matavimų bylą sudaranti dokumentacija negali būti patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Ieškovės žemės sklypas buvo registruotas VĮ Registrų centre, nesuderinus kadastrinių matavimų su atsakove, t.y. atsakovė, kaip gretimo sklypo savininkė, apie ieškovės žemės sklypo Nr. 26 ženklinimą nebuvo informuota, bei nedalyvavo nustatant šio sklypo ribas, tuo pažeidžiant LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo“ 27 p. Tokiu būdu negalėjo būti vadovaujamasi 2005-09-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, sudarytu S. L. IĮ, atliekant tolesnius atsakovės ir ieškovės sklypų ribų nustatymo veiksmus, bei juos įteisinant. Pagal minėtų taisyklių 29.9 p., atsakovės ir ieškovės nesutarimai dėl žemės sklypo ribų teismine tvarka nebuvo ir iki šiol nėra išspręsti (CK 4.37 str., 4.98 str.).
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę patvirtinti kadastrinių matavimų duomenis prieštarauja LR Vyriausybės 2004-11-15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintoms Valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėms. Atsakovės sodo sklypo ribų parengtame paženklinimo akte ieškovė, kaip kviestinis asmuo, pastaboje nurodė priežastį, dėl kurios atsisakė pasirašyti. Ginčas dėl žemės sklypo ribų buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir atsakovės skundas buvo atmestas motyvuojant, jog yra neatitikimai tarp parengto sklypo ribų paženklinimo akto ir SB „Gaja“ patvirtinto generalinio plano. Ieškovei priklausančio sodo sklypo plotas ir ribos pagal valstybinės žemės sklypo 1994-02-23 pirkimo – pardavimo sutartį, buvo koreguotos pagal SB „Gaja“ generaliniame plane esančius matavimus. Geodezinių matavimų planas, bei ribų paženklinimo aktas buvo įstatymų nustatyta tvarka suderinti, patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-18 įsakymu Nr. 2.3-12336-41, ir sklypo ribos pažymėtos VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Ieškovė atsisakė pasirašyti atsakovės sklypo paženklinimo akte todėl, kad yra pažeidžiamos ieškovės sklypo ribos, bei, kad UAB „Minorantė“ atliktame geodezinių matavimų plane sklypo ribos neatitiko SB „Gaja“ detaliajame plane nurodytų sklypų ribų. Apie ieškovės žemės sklypo Nr. 26 ženklinimą atsakovė buvo informuojama, pasiunčiant registruotą laišką, kuris buvo grąžintas atgal, todėl mobiliuoju telefonu buvo pasiųsta informacinė žinutė. Atsakovė buvo atvykusi, tačiau sukėlė konfliktą ir geodezinius matavimus atliekančiam specialistui atlikti atžymėjimų neleido. Riboženkliai buvo pastatyti kitą dieną. Po to, ieškovė, pasikvietusi liudininku kitą SB „Gaja“ narį – K. S. , atsakovei paaiškino, kad buvo atlikti ieškovės sklypo geodeziniai matavimai ir parodė riboženklius. Atsakovė šių matavimų neskundė, tačiau savavališkai riboženklius sunaikino. Kadangi atsakovė ieškovės sklypo ribų paženklinimo akto nepasirašė, todėl ieškovė su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių sudaryti komisiją ir patikrinti žemės naudojimą vietoje, bei pateikė siųstą laišką.
Tretysis asmuo Sodininkų bendrija „Gaja“ atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, kadangi trečiojo asmens teisės ir interesai, patenkinus ieškovės reikalavimus, nebus pažeisti. Įvertinus, kad atsakovei priklausančio sodo sklypo teritorija aptverta, neturint kaimyninių sklypų savininkų ir bendrijos valdymo organo sutikimo, būtina priimti atsakovę įpareigojantį sprendimą pašalinti įstatymų pažeidimus iš esmės. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Pagal sodininkų bendrijos „Gaja“ įstatų 9.3 p., atsakovės priešieškinio nagrinėjimas, neišsprendus ieškovės reikalavimų, gali pažeisti trečiojo asmens interesus. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė pateikė priešieškinį, nesant įstatyme išdėstytų pagrindų. Be to, yra neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 51 Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje. Priešieškinio reikalavimų nagrinėjimo galimybė gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui pagal ieškovės ieškinį, nes įpareigojimas patvirtinti žemės sklypo ribas galimas tik tuomet, kai dėl minėtų ribų nėra ginčo.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė juos nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus, šalių paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0636 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. 2006-12-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.2.3-12336-41 „Dėl V. P. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ patikslino žemės sklypo kadastro duomenis, užfiksuotus S. L. IĮ atlikus kadastrinius matavimus, 2006-11-22 sklypo planas suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo, bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo, bei tikslinimo taisyklių 16.5 p., 2007-03-29 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0714 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ginčas, kilęs dėl to, kad ieškovė atsisakė pasirašyti 2005-06-17 atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 24, jau yra išspręstas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šis teismas 2006-02-23 sprendime konstatavo, kad nors V. P. P. nenurodė motyvų, kodėl atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, tačiau teismas neturi pagrindo įpareigoti ją tai padaryti, nes, kaip nurodo pati D. P. , jos įgyto žemės sklypo plotas neatitiko sodininkų bendrijos „Gaja“ generaliniame plane nurodyto ploto. Pagal planą D. P. žemės sklypo plotas yra 6,21 aro, o įgyto žemės sklypo plotas – 7,14 aro. Esant šiam prieštaravimui parengto plano ir žemės sklypo ribų derinimas prieštarautų minėtų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 11 p. Teismas taip pat konstatavo, kad V. P. P. negali būti įpareigojama atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktams, todėl D. P. skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas. S. L. individualios įmonės sudarytu 2005-09-20 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, nustatytas ieškovės sklypo plotas visiškai atitinka sodininku bendrijos „Gaja“ generaliniame plane nurodytą sklypo Nr. 26 plotą. Be to, ir riba, skirianti sklypus Nr. 24 ir Nr. 26 pažymėta toje pačioje vietoje kaip ir generaliniame sodo bendrijos plane (CK 4.37 str., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-02-04 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
1) Įpareigoti atsakovę atlaisvinti užimtą ieškovės sklypo dalį: atstatyti geodezinius matavimus atlikusių specialistų pažymėtus riboženklius, nugriauti pastatytą mūro užtvarą, iškasant į žemę įkastus jos pamatus, iškasti pasodintus medelius, bei išlyginti žemes;
2) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1643,20 Lt už padarytą žalą.
3) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 450 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovės naudai, 18,45 Lt - valstybės naudai. Teismas padarė išvadą, atsakovės buvo informuota apie žemės sklypo Nr. 26 ženklinimą. Teismas atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu S. L. IĮ įmonės sudarytą 2005-09-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nustatantį 636 kv. m ploto ieškovės žemės sklypo Nr. 26, esančio Sodininkų bendrijoje „Gaja“, ribas nuo šio akto sudarymo momento atmetė, nes šiuo aktu nustatytas plotas visiškai atitinka SB „Gaja“ generaliniame plane nurodytą sklypo Nr. 26 plotą. Teismas pažymėjo, kad riba, skirianti sklypus Nr. 24 ir Nr. 26, yra pažymėta toje pačioje vietoje, kaip ir generaliniame sodo bendrijos plane. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kurių pagrindu ieškinys buvo tenkintinas, priešieškinį atmetė (LR CK 4.37 str., CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).
Atsakovė D. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidus bylos esmės, dėl ko galutinai neišspręstas ginčas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas, atsižvelgęs į sudėtingus tarp šalių susiklosčiusius santykius, kurie priklausė ne tik nuo ieškovės ir atsakovės veiksmų, turėjo spręsti šalių procesinės padėties tinkamumą ir ieškinio bei priešieškinio pagrindą, t.y. teismas turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir VĮ Registrų centras, spręsti klausimą dėl SB „Mėta“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei spręsti SB „Gaja“ procesinę padėtį. Teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo VĮ Registrų centras duomenimis, kurie prieštarauja ieškovės bei trečiojo asmens SB „Gaja“ argumentams ir paaiškinimams. Iš byloje esančios medžiagos, bei kadastrinių matavimų atlikimo tinkamumo seka, jog abiejų bylos šalių negalimumas įteisinti žemės sklypų pagal jų atliktus geodezinius matavimus, sąlygojo SB „Gaja“, galimai ir SB „Mėta“, nepagrįsti ir neteisėti veiksmai. Atsakovės 1994-01-18 valstybinė 0,0714 ha žemės sklypo Nr. 24 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 352 sudaryta remiantis galiojančiu Sudervės I masyvo generaliniu planu, įstatymo nustatyta tvarka parengtu 1978-1979 m. SB „Gaja“ generalinis planas 1985 m, buvo koreguotas, o 1995-07-04 SB „Gaja“, atliekant inventorizaciją, parengė bendrijos žemės sklypo generalinį planą, kuris galioja kartu su minėtu Sudervės I masyvo generaliniu planu. Generalinio plano korekcija negalėjo pakeisti jau pagal planą privatizuotų žemės sklypų plotus, sumažinti nuosavybės dalį ir pažeisti jau esančių savininkų, kurių nuosavybė įregistruota kadastriniuose duomenyse, nuosavybės dalis. Šiuo atveju koreguojant SB „Gaja“ generalinį planą, be atsakovės žinios ir sutikimo, jos privatizuotas 0,0714 ha žemės sklypo plotas, buvo sumažintas plane iki 0,0621 ha.
2) Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-523-8/2006, dėl ko ginčas dėl žemės sklypo ploto, dėl jų kadastrinių duomenų, liko pilnai neišnagrinėtas. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad D. P. reikalavimai turi būti sprendžiami, pareiškus ieškinį dėl SB „Gaja“ generalinio plano, kadangi jis pažeidžia jos teises. Atsakovei pateikus tokį ieškinį, į naujai iškeltos bylos nagrinėjimą turės būti traukiami tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, ir ieškinio tenkinimo atveju šalys negalės reikalauti skundžiamo teismo sprendimo vykdymo.
3) Teismas nesiaiškino aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių žemės sklypai Nr. 24 ir Nr. 26 dengiasi, ir dėl jų nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre 2000-06-21 įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0714 ha žemės sklypą, kadangi minėtas sklypas buvo įregistruotas 1997-03-07, todėl ši aplinkybė turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
4) Teismas, priėmęs nagrinėjimui ieškinį su jo patikslinimais, bei priešieškinį su patikslinimais, tinkamai nenustatė šių procesinių dokumentų pagrindų, bei šalių, kurioms turi būti nukreipti reikalavimai, t.y. teismas, pažeidžiant procesinės teisės normas, neįtraukė į bylą S. L. IĮ, taip pat UAB „Minorantė“, nors neturi specialių žinių geodezinių matavimų ir duomenų registravimo kadastre ir jų pažymėjimo kadastro žemėlapyje.
5) Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl bylos faktinių aplinkybių, jog ieškovė, kuri yra ne tik žemės sklypo Nr. 26, tačiau ir gretimo žemės sklypo Nr. 28, savininkė, kurio plotas yra didesnis negu turėtų būti, atliko netinkamus veiksmus, kadangi VĮ Registrų centras sprendimo, dėl S. L. IĮ atliktų ieškovės 0,0636 ha žemės sklypo Nr. 26 geodezinių matavimų duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, priėmimą atidėjo iki bus pašalinti trūkumai.
6) Teismas, neturėdamas jokių duomenų apie atsakovės žemės sklypo aptvėrimo savavališkumą, nepagrįstai pripažino tai atsakovės neteisėtais veiksmais ir nepagrįstai įpareigojo ją nugriauti tvorą. Atsakovė nuosavybės teise valdomas 0,0714 ha žemės sklypas 2004-2006 aptvėrė tvora, remiantis LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu, t.y. tokie atsakovės veiksmai yra teisėti ir nėra savavališki. Nepagrįstai priteista žala ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas dėl šio ieškinio reikalavimo tenkinimo nenurodė jokių motyvų, jo neišnagrinėjo. Nenustatyta kokia yra atsakovės kaltė ir koks yra ryšys tarp UAB „Dotra“ atlikto 15,15 kv.m. apželdinimo sąmatos ir atsakovės veiksmų.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės advokato atstovavimo išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, sumažinant iš atsakovės D. P. ieškovės V. P. P. naudai priteistą žalos atlyginimą nuo 1643,20 Lt iki 897,94 Lt sumos, paliekant kitą sprendimo dalį nepakeistą, bei priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovės kaltę.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė iš esmės teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimų atsakovui pagrįstumo.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė neteisėtu veikimu (aktyviu elgesiu) – atsakovė 2004 m. rudenį ieškovės sodo sklypo ribose įkasė stulpus, neva jai priklausančioje sklypo dalyje ir 2005 m. savavališkai užėmė ieškovės sklypo dalį. Pažymėtina, kad pati atsakovė pripažino ir neginčijo šių įvykių, dėl kurių Sodo bendrijos „Gaja“ komisija surašė 2004-09-19 aktą (b.l. 25) ir 2005-06-19 aktą (b.l. 24). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovė, būdama gretimo su ieškove sklypo savininke, užuot operatyviai atlikusi savo sklypo geodezinius matavimus ir jų teisinę registraciją, savavališkais veiksmais be teisinio pagrindo užėmė ieškovei priklausančią sklypo dalį. Tokiu būdu atsakovė sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atlyginti ieškovei žalą, į kurią gali būti įskaičiuojami tik tiesioginiai nuostoliai.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1643,20 Lt už padarytą žalą, į jos dydį nepagrįstai įskaičiavo 150 Lt sumą už konsultavimo ir pakartotines transporto paslaugas (b.l. 170), bei pagal apželdinimo atstatymo darbų sąmatą (b.l. 169) 80 Lt už konsultavimą, 120 Lt už pakartotines transporto išlaidas, 197,63 Lt PVM mokesčio, nes atlyginami tiesioginiai nuostoliai dėl apželdinimo atstatymo darbų, į kuriuos nėra įskaičiuojami PVM mokestis, konsultavimas ir pakartotinės transporto išlaidos. Tokiu būdu pagrįstais tiesioginiais nuostoliais teisėjų kolegija pripažįsta 897,94 Lt sumą pagal apželdinimo atstatymo darbų sąmatą nuo eilutės Nr. 1 iki Nr. 9 (b.l. 169), nes jos atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 150 Lt dėl žyminio mokesčio (b.l. 3, 32) ir 300 Lt už advokatės teisinę pagalbą (b.l. 31, 132). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teisingai pritaikė proporcingumo principą, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl jos naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių mažinti nėra teisinio pagrindo.
Aplinkybės, kad atsakovė yra įregistravusi žemės sklypą, kurio dydis 0,0714 ha, nesuteikia jokių teisinių privilegijų atsakovei, nes jos sklypo dydis neatitinka Sodininkų bendrijos „Gaja“ detalaus plano, o ieškovės žemės sklypo dydis atitinka Sodininkų bendrijos „Gaja“ detalų planą (b.l. 13). Tokiu būdu atsakovė, neteisėtai užėmusi ieškovei tenkančią sklypo dalį, turi ją atlaisvinti ir nugriauti tvorą.
Aplinkybės, jog ieškovė yra ne tik žemės sklypo Nr. 26, bet ir gretimo žemės sklypo Nr. 28, savininkė nėra teisiškai reikšmingos, nes šioje byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai dėl žemės sklypo Nr. 28. Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl žemės sklypo Nr. 28 ir VĮ Registrų centras veiksmų, nes atsakovė nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su žemės sklypu Nr. 28 ir VĮ Registrų centras veiksmų teisėtumu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą S. L. IĮ ir UAB „Minorantė“, atlikusias geodezinius matavimus, nes įstatymų leidėjas nenumatė pareigos įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu įmonę, suteikusią paslaugas, kai įmonei nėra pareikšti reikalavimai ir bylos išsprendimas neturi įtakos paslaugas suteikusios įmonės teisėms ir pareigoms.
Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2006-12-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.2.3-12336-41 „Dėl V. P. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (b.l. 18), nes jis nėra nuginčytas nustatyta tvarka ir yra teisiškai reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kad atsakovės nuosavybės teisės į 0,0714 ha žemės sklypą buvo įregistruotas 1997-03-07, neatlikus geodezinių žemės sklypo matavimų, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes atsakovės sklypo dydis neatitinka Sodininkų bendrijos „Gaja“ detalaus plano ir nėra įteisinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-23 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-523-8/2006 išaiškinimus, nes nenuginčijus SB „Gaja“ generalinio plano, nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė SB „Gaja“ procesinę padėtį, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio byloje savarankiškų reikalavimų, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos SB „Gaja“ teisėms ir pareigoms, atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemė yra SB „Gaja“ teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė SB „Mėta“ į bylos nagrinėjimą, nes byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, susiję su SB „Mėta“ teritorija.
Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl SB „Gaja“ generalinio plano teisėtumo, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl šio plano nuginčijimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti neteisėtu ieškovės atsisakymą patvirtinti atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 24, esančio sodininkų bendrijoje „Gaja“, 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 24, parengtą UAB „Minorantė“ inžinieriaus – geodezininko J. B. , ir pripažinti atsakovei teisę įteisinti minėtą 2005-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 24, bei pripažinti negaliojančiu S. L. individualios įmonės sudarytą 2005-09-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, nuo šio akto sudarymo momento.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimų atsakovei pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, atmesdamas priešieškinį, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų ir apeliacinei instancijai pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 223,224) kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl žemės sklypo Nr. 28 (CK 1.5 str., 1.138 str., 6.245 str.- 6.249 str.; Sodininkų bendrijų įstatymas, Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 42 str., 46 str., 47 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas pagal apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio 50 Lt (b.l. 200) už apeliacinį skundą. Ieškovei nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, nes skundžiamas sprendimas keičiamas atsakovės naudai, tenkinant jos apeliacinį skundą iš dalies (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
nutarė:
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą.
Sumažinti iš atsakovės D. P. ieškovės V. P. P. naudai priteistą žalos atlyginimą nuo 1643,20 Lt iki 897,94 Lt sumos.
Palikti kitą sprendimo dalį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. P. P. atsakovės D. P. naudai 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė