Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 50.8; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui L. R. , atsakovo UAB „Pogynė“ atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. ir atsakovo UAB“Pogynė“ apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-156-540/2009 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui UAB „Pogynė“, tretieji asmenys R. J. ir E. P. dėl žalos atlyginimo, atsakovo UAB „Pogynė“ priešieškinį ieškovui L. R. ir tretiesiems asmenims R. J. , E. P. dėl nuomos sutarčių nutraukimo bei trečiųjų asmenų R. J. ir E. P. ieškinį ieškovui L. R. , atsakovui UAB „Pogynė“ dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tačiau kitos žemės ūkio kultūros (vasariniai kviečiai, miežiai ir vasariniai rapsai), nebuvo savaime užsisėję. Šių grūdinių kultūrų sėkla buvo įsigyta ieškovo lėšomis ir pasėta nuomojamojo lauko pakraščiuose, sėklas įterpiant pakankamu tankumu gausiam derliui gauti. Todėl kaip gautinas negalėjo būti skaičiuojamas minimalus derlius ir minimalios iš to gautinos pajamos. Ieškovo ūkio miežių derlingumas 2007 metais buvo 4,27 tonos iš hektaro. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už 1 toną mokama 877 litai, todėl už 0,12 ha miežių pasėlio ploto sugadinimą ieškovas negavo 447,27 litų. Ieškovo ūkio vasarinių kviečių vidutinis derlingumas yra 5 tonos iš hektaro. Už vieną toną yra mokama 840 litų, todėl už 0,56 ha kviečių pasėlio ploto sugadinimą ieškovas negavo 2.352 litų. Vidutinis rapsų derlingumas yra 2,67 tonos iš hektaro. Už vieną toną yra mokama 1.221 litų. Todėl negautas pajamas už rapsus sudaro 3.586,08 Lt, viso už šias kultūras privalėjo būti priteista 6.385,35 Lt. Teismas, nustatydamas, jog žieminiais rapsais buvo apsėta 16,21 ha, prie šio ploto pridėjo ir vasariniais rapsais eksperimentinio sėjimo būdu apsėtą vasarinio rapso lauko dalį (16,21 + 1,1 =17,31 ha). Būtent todėl ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimų dydis buvo sumažintas, nors natūraliai užsisėję žieminių rapsų kultūros ir dirbtiniu būdu tankiai užsėti vasariniai rapsai negali būti skaičiuojami tuo pačiu derlingumo lygiu ir tomis pačiomis gautinomis pajamomis. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą. CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Ginčijamu sprendimu nuostolių atlyginimo principas nebuvo įgyvendintas visa apimtimi, tuo aiškiai pažeidžiant ieškovo interesus. Kauno rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas tinkamai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas L. R. pats iš viso lauko nesėjo jokia kultūra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2007-05-22 rašto Nr.T9-34 (b.l. 49, t.1), 2007-10-03 rašto Nr. T5-1031 (b.l. 42, t.1), prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų fotonuotraukų (b.l. 43-45, t.1) bei vaizdo medžiagos. Liudytojas D. M. parodė, kad „savaime užsisėjęs rapsas ir beariminė technologija yra įmanoma, bet tai ne sėja", tačiau pirmosios instancijos teismas šiai reikšmingai aplinkybei reikšmės nesuteikė. 2006 m. ieškovas žemės sklypą buvo užsėjęs vasariniais rapsais. Ši aplinkybė aiški iš jo paties paaiškinimų, jo pasėlio deklaravimo už 2006 m. duomenų, be to, ji yra užfiksuota ir skundžiamame Kauno rajono apylinkės teismo sprendime. Ieškovo paaiškinimais 2006 m. derlių nuimant savaime nubyrėjo ir užsisėjo rapsas, todėl tai galėjo būti tik vasarinis rapsas, kuris nei peržiemoti, nei po 2006-2007 m. žiemos sudygti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino. Teismas visiškai neįvertino įrodymų visetu nustatytų aplinkybių, jog: 1) ieškovas lauko pats visiškai neužsėjo jokia kultūra, ir tokie ieškovo veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi sėja; 2) jeigu kokie nors rapsai ir galėjo užsisėti, nuimant 2006 m. derlių, tai galėjo būti tik vasarinis rapsas, kuris nei peržiemoti, nei sudygti negalėjo; 3) atsakovas nupurškė lauką cheminėmis medžiagomis nuo piktžolių ne „tik praėjus sėjos metui" (nors kaip minėtina, sėjos, kaip tokios, iš viso nebuvo, o rapsas savaime išbyrėjo 2006 m.), o 2007 m. gegužės mėnesio pradžioje, kai nebuvo jokios galimybės nustatyti, jog lauke vykdoma tikslinė žemdirbystė.

Netinkamai įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnį, 6.253 straipsnio 1 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsako tik kaltas dėl žalos padarymo asmuo. Vertinant atsakovo kaltę, būtina atsižvelgti į tai, jog pagal agrarinę būklę, įvertinęs faktą, kad ieškovas atsakovui priklausančiame lauke neveda tikslinio ūkininkavimo darbų, atsakovas negalėjo nustatyti, jog iš viso tame lauke yra ūkininkaujama, jog lauku rūpinamasi pagal agrarinius reikalavimus. Liudytojas D. M. parodė, „kad ūkininkas rapsą palieka kitais metais yra išskirtinis atvejis". Atsakovo atstovas K. Svečiulis parodė, jog „tuo metu, kai jis nuvyko į UAB „Pogynė" įsigytą lauką, lauke augo pavieniai augalai, matė 8-18 žydinčius augalus, naujo arimo nebuvo, pakraščiuose buvo tuščia žemė. Matė vieną juostą, kuri buvo arba kultivuota, arba lėkščiuota; ten buvo pavienis pravažiavimas palei kelią, o ne visus lauko šonus; matė tik apleistą lauką ir pavienį pravažiavimą". Liudytojas V. B. negalėjo patvirtinti, kad lauke ūkininkaujama pagal intensyvias technologijas, nes lauke buvo kultūriniai augalai, piktžolės. Jokių ženklų, įrodančių, jog lauke gali būti tikslingai ūkininkaujama, nesimatė, todėl atsakovo veiksmai negali būti laikomi kaltais, kadangi UAB „Pogynė" buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo, kiek tai buvo įmanoma esamomis sąlygomis, be to, tokie veiksmai yra nulemti ieškovo veiksmų (neveikimo). Visos šios aplinkybės turėjo būti teismo vertinamos, tačiau pirmosios instancijos teismas jų tinkamai nenustatė ir neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamo 2009-02-09 sprendimo dalį.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant žalą kaip negautas pajamas, yra neteisėta, kadangi ieškovas jokių pajamų iš savaime sudygusių rapsų gauti negalėjo. Kadangi pats ieškovas lauko jokia kultūra neužsėjo, o rapsai užsisėjo savaime, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, išlaidų sėklai ieškovas nepatyrė. Nepatyręs išlaidų sėklai, ieškovas negalėjo gauti jokios naudos iš rapsų pasėlio dar ir dėl tos priežasties, kad savaiminis rapsų užsisėjimas jokios naudos jam atnešti negalėjo, ką pripažino ir pats ieškovas. Dar iki atsakovo veiksmų, ieškovas ne tik negavo pelno, tačiau 2005-2006 metų laikotarpiu patyrė 11.554, 47 Lt nuostolį, ką įrodo paties ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikta suvestinė.

Ieškovas nepateikė jokių sutarčių su KŽŪB „Kretuvos agroservisas", iš kurių būtų matyti tokie susitarimai, kurių pagrindu skirtingų žemės ūkio kultūrų derlius (jei toks būtų iš viso buvęs), atitektų ieškovui. KŽŪB „Kretuvos agroservisas" atlikto bandymus, kurių metu technologija buvo pademonstruota ir bandymų tikslas buvo pasiektas. Beariminės technologijos bandymai negalėjo būti pastebėti atsakovo, kadangi tai yra visiškai kitokia technologija, iš kurios taikymo neįmanoma pastebėti, ar kas nors lauke buvo pasėta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 6.624,45 Lt sumą, kurios ieškovas neteko, nedeklaravęs pasėlio ir negavęs tiesioginių išmokų už jį. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos rašte 2008-09-03 Nr. 3JN-S-934-1383 (2 t., b.l. 61) ir 2008-09-19 rašte Nr. 3JN-R-1011-1453 yra konstatuota, jog negalima deklaruoti savaiminio pasėlio, kad „savaime užsisėję rapso sėklomis, nubyrėjusiomis prieš nuimant arba derliaus nuėmimo metu, augalai nelaikytini pasėliais ir tokie plotai netinkami paramai tiesioginėms išmokoms gauti". Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl juos atmetė. 2007-11-10 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-518 patvirtintos taisyklės šiuo atveju negalėjo būti taikomos, kadangi ieškovo rapsas savaime užsisėjo nuimant 2006 m. derlių, t.y. dar iki nurodytų taisyklių paskelbimo ir įsigaliojimo. Teismas taip pat turėjo vertinti ir tai, jog ieškovas lauko dalyje leido KŽŪB „Kretuvos agroservisas" atlikti bandymus. Rapsų dalis, jeigu tame lauke jų buvo, paties ieškovo nurodymu buvo sunaikinta, o išmokos už kitas žemės ūkio kultūras negali būti gaunamos, deklaravus jas kaip rapsą.

Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Ieškovas su atsakovu nesikooperavo ir nebendradarbiavo, nors ieškovui buvo žinoma ar bent jau numanoma, jog naujasis sklypo savininkas yra UAB „Pogynė", kas matyti iš ieškovo atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės rašto, adresuoto UAB „Pogynė" (b.l. 40, t.1). Nors ieškovui atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris buvo žinomas bent jau nuo 2007 spalio mėnesio, t.y. nuo atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimo, tačiau ieškovas nuomos mokesčio atsakovui nesumokėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo dienos, kas yra savarankiškas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė priešieškinio reikalavimų dėl to, jog ieškovas nesinaudojo išsinuomota žeme, jos neužsėdamas jokia žemės ūkio kultūra, leisdamas sudygti savaiminiam rapsų pasėliui, o taip pat leisdamas atlikti bandymus KŽŪB „Kretuvos agroservisas", nors tokios teisės nuomos sutartys nenumatė. Nuomininkas, leisdamas atlikti bandymus, kurių rezultatas yra nežinomas, žemės sklypo savininko apie tai neinformavo, jo leidimo neatsiklausė, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atliekami bandymai nepakenks žemės sklypui, tokiu būdu nuomininko veiksmai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 d.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovas – atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo L. R. ir atsakovo UAB „Pogynė“ apeliacinius skundus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, teisingai taikė materialines bei procesines normas, tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko jo priimtas sprendimas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.Teisėjų kolegija taip vertina atsižvelgdama į tokias aplinkybes.

Iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas L. R. , 2005 m. sausio 10 d. sudaręs su trečiaisiais asmenimis R. J. , V. M. ir E. P. tris žemės nuomos sutartis, Kauno rajone (duomenys neskelbtini) ūkininkavo, 2007 metais augino 17,31 ha plote rapsą, 0,56 ha plote kviečius ir 0,12 ha plote miežius. Šiuos pasėlius, nupurškus juos cheminėmis medžiagomis, sunaikino atsakovas UAB „Pogynė“. Kadangi dėl pasėlių sunaikinimo ieškovas negavo pajamų už auginamas kultūras ir tiesioginių išmokų už pasėlius, tai įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, teismas iš atsakovo priteisė ieškovui 28335,60 Lt žalos atlyginimą.

Atsakovas UAB „Pogynė“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes tinkamai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas L. R. pats iš viso lauko nesėjo jokia kultūra. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2007-05-22 rašto Nr.T9-34 (b.l. 4, t.1), 2007-10-03 rašto Nr. T5-1031 (b.l. 42, t.1), prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų fotonuotraukų (b.l. 43-45, t.1) bei vaizdo medžiagos. Liudytojas D. M. parodė, kad „savaime užsisėjęs rapsas ir beariminė technologija yra įmanoma, bet tai ne sėja", tačiau pirmosios instancijos teismas šiai reikšmingai aplinkybei reikšmės nesuteikė. 2006 m. ieškovas žemės sklypą buvo užsėjęs vasariniais rapsais. Ši aplinkybė aiški iš jo paties paaiškinimų, jo pasėlio deklaravimo už 2006 m. duomenų, be to, ji yra užfiksuota ir skundžiamame Kauno rajono apylinkės teismo sprendime. Ieškovo paaiškinimais 2006 m. derlių nuimant savaime nubyrėjo ir užsisėjo rapsas, todėl tai galėjo būti tik vasarinis rapsas, kuris nei peržiemoti, nei po 2006-2007 m. žiemos sudygti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino.

Teisėjų kolegija paminėtą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovo skunde minimuose dokumentuose, t.y. Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2007 05 22 ir 2007 10 03 raštuose (b.l. 4 ir 42, t. 1), nurodyta, jog komisija 2007 05 22 apžiūrėjo ūkininko L. R. žieminių rapsų lauką, pasėliai buvo retoki, prasidėjusi vegetacija, pasėlis buvo sunaikintas, nupurškiant cheminėmis medžiagomis, o derlingumas buvo vertinamas tik apytikriai vizualiai, derlingumo pagal jo įvertinimo metodiką apskaičiuoti prašoma nebuvo. Komisija pareiškė nuomonę, kad tai galėjo būti javapjūtės metu iš kombaino išbyrėjusių ir savaime sudygusių rapsų pasėlis. Liudytoju apklaustas žemdirbystės specialistas V. B. pagal lauko fotografijas patvirtino, kad ieškovo laukas buvo dirbamas, ieškovas galėjo tikėtis negausaus derliaus (b.l.91-92, t.2). Liudytoju apklaustas Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbuotojas D. M. patvirtino, kad galima auginti ir savaime užsisėjusį rapsą. Šie įrodymai, įvertinus dar ir paties ieškovo paaiškinimus, kaip įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas L. R. 2005 m. sausio 10 d. išsinuomotoje žemėje Kauno rajone (duomenys neskelbtini) ūkininkavo, 2007 metais augino 17,31 ha plote rapsą, 0,56 ha plote kviečius, 0,12 ha plote miežius. Tokias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad ieškovas 2007 metais nesėjo rapsų, o augino savaime užsisėjusius žieminius rapsus, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas turėjo galimybę gauti auginamų kultūrų derlių, o auginamų kultūrų sunaikinimu ieškovui padaryta turtinė žala.

Kadangi teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, ji negali sutikti ir su šio apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnį, 6.253 straipsnio 1 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad pasėlių sunaikinimu ieškovui padaryta žala, nes jis prarado galimybę gauti pajamas už parduotą išaugintą derlių. Atsakovas kaltas dėl tokios žalos padarymo, nes jis sunaikino ieškovo pasėlius. Pripažinti, kad atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina, kaip tą numato CK 6.253 str. 1 d., t.y. dėl netinkamų nukentėjusiojo asmens veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima. Atsižvelgti, kaip kad teigia atsakovas, į tai, jog pagal agrarinę būklę, įvertinus faktą, kad ieškovas atsakovui priklausančiame lauke neveda tikslinio ūkininkavimo darbų, dėl ko atsakovas negalėjo nustatyti, jog iš viso tame lauke yra ūkininkaujama, jog lauku rūpinamasi pagal agrarinius reikalavimus, nebuvo pagrindo. Atsakovo teiginius, kad nebuvo galima suvokti, jog lauke buvo ūkininkaujama, paneigia jau aptarti įrodymai. Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus komisijos 2007 05 22 akte (b.l. 4) nurodyta, kad komisija apžiūrėjo žieminių rapsų lauką, nustatė, kad pasėlis sunaikintas. Netikėti specialistų išvadomis, kad lauke buvo auginamas rapsas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas paminėtos komisijos pirmininkas V. Š. ( b.l. 126, t. 2). Todėl yra pagrindas netikėti atsakovo teiginiais, kad jis, prieš nupurkšdamas lauką chemikalais ir pats pradėdamas jį dirbti (suardamas), negalėjo nustatyti, kad lauke yra ūkininkaujama.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant žalą kaip negautas pajamas, yra neteisėta, kadangi ieškovas jokių pajamų iš savaime sudygusių rapsų gauti negalėjo. Kadangi pats ieškovas lauko jokia kultūra neužsėjo, o rapsai užsisėjo savaime, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, išlaidų sėklai ieškovas nepatyrė. Nepatyręs išlaidų sėklai, ieškovas negalėjo gauti jokios naudos iš rapsų pasėlio dar ir dėl tos priežasties, kad savaiminis rapsų užsisėjimas jokios naudos jam atnešti negalėjo.

Teisėjų kolegija vertina, jog tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Net ir išlaidų sėjai neturėjęs ieškovas, kaip patvirtino ir liudytojais apklausti žemdirbystės specialistai V. B. bei D. M. , galėjo už išaugintą po savaiminio rapsų užsisėjimo derlių gauti pajamas. Be to ieškovas turėjo galimybę gauti pajamas ir už vasarinių kviečių, miežių ir vasarinių rapsų derlių, užaugintą KŽŪB „Kretuvos agroservisas“ nauja bearimine technologija apsėtuose nedideliuose nuomotos žemės plotuose. Tai, kad ieškovas nepateikė jokių sutarčių su KŽŪB „Kretuvos agroservisas", iš kurių būtų matyti susitarimai, kurių pagrindu skirtingų žemės ūkio kultūrų derlius atitektų ieškovui, nepaneigia tokios galimybės. KŽŪB „Kretuvos agroservisas" darbuotojas L. B. , apklaustas liudytoju, patvirtino, jog derlius būtų atitekęs ieškovui (b.l.93-94, t. 2). Kad būtų buvę kitaip, ar būtų buvęs kitoks susitarimas, atsakovas įrodymų nepateikė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovui 6.624,45 Lt sumą, kurios ieškovas neteko, nedeklaravęs pasėlio ir negavęs tiesioginių išmokų už jį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte 2008-09-03 Nr. 3JN-S-934-1383 (2 t., b.l. 61) ir 2008-09-19 rašte Nr. 3JN-R-1011-1453 yra konstatuota, jog negalima deklaruoti savaiminio pasėlio, kad „savaime užsisėję rapso sėklomis, nubyrėjusiomis prieš nuimant arba derliaus nuėmimo metu, augalai nelaikytini pasėliais ir tokie plotai netinkami paramai tiesioginėms išmokoms gauti". Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl juos atmetė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje yra pagrįstas. Vadovautis tik atsakovo pagal paminėtus raštus pareikštu vertinimu, jog savaiminis pasėlis nėra tinkamas tiesioginėms išmokoms gauti, negalima. Gautas ūkininkų paraiškas tiesioginėms išmokoms ir faktinę padėtį vietoje privalo tikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Ir tik patikros metu nustačius, kad pareiškėjo deklaruoti pasėliai ir žemės ūkio naudmenos atitinka Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklių keliamus reikalavimus, pareiškėjas turi teisę gauti tiesiogines išmokas. Ieškovas, po to, kai jo pasėlius sunaikino atsakovas, neteko galimybės deklaruoti pasėlių plotus ir gauti tiesiogines išmokas. Kad ieškovui nepriklauso tiesioginės išmokos dėl pasėlio netinkamumo, nustatyti galėjo tik Nacionalinės mokėjimų agentūros darbuotojai. Nesant tokių įrodymų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovui 6624,45 Lt sumą, kurios ieškovas neteko, nedeklaravęs pasėlių ir negavęs tiesioginių išmokų už juos.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinį dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovas su atsakovu nesikooperavo ir nebendradarbiavo, nors ieškovui buvo žinoma ar bent jau numanoma, jog naujasis sklypo savininkas yra UAB „Pogynė", kas matyti iš ieškovo atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės rašto, adresuoto UAB „Pogynė" (b.l. 40, t.1). Kadangi ieškovui atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris buvo žinomas bent jau nuo 2007 spalio mėnesio, t.y. nuo atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimo, ieškovas nuomos mokesčio atsakovui nesumokėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo dienos, kas yra savarankiškas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 d. 2 p.. Šio apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė priešieškinio reikalavimų dėl to, jog ieškovas nesinaudojo išsinuomota žeme, jos neužsėdamas jokia žemės ūkio kultūra, leisdamas sudygti savaiminiam rapsų pasėliui, o taip pat leisdamas atlikti bandymus KŽŪB „Kretuvos agroservisas", nors tokios teisės nuomos sutartys nenumatė. Nuomininkas, leisdamas atlikti bandymus, kurių rezultatas yra nežinomas, žemės sklypo savininko apie tai neinformavo, jo leidimo neatsiklausė, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atliekami bandymai nepakenks žemės sklypui, tokiu būdu nuomininko veiksmai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Atsakovas 2007 10 03 pateiktu priešieškiniu dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prašė nutraukti ieškovo su trečiaisiais asmenimis R. J. , V. M. ir E. P. sudarytas žemės nuomos sutartis, kadangi, atsakovui iš trečiųjų asmenų nupirkus žemę, ieškovas atsakovui nemoka žemės nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismas netenkino tokio reikalavimo, pripažinęs, jog nuomos mokesčio mokėjimas priešieškinio pateikimo metu dar nebuvo suėjęs. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta. Pagal žemės nuomos sutartis ( b.l. 11, 15 ir 19, t. 1) ieškovas nuomos sutartį privalėjo sumokėti už einamuosius metus iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos. Iš byloje pateikto trečiųjų asmenų E. P. ir R. J. savarankiško ieškinio atsakovui L. R. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) matyti, kad nuomos mokesčio už 2006 metus reikalavo paminėti tretieji asmenys, o ne 2006 06 15 pirkimo-pardavimo sutartimi žemę įgijęs atsakovas. Pastarasis tokiam reikalavimui prieštaravimų nepareiškė.Todėl vertintina, jog sumokėti nuomos mokestį už 2007 metus naujam žemės savininkui, t.y. atsakovui, ieškovas privalėjo iki 2007 metų gruodžio 31 dienos. Priešieškinio pareiškimo metu (2007 10 03) ieškovas nebuvo ilgiau kaip tris mėnesius nuo sutartyje numatyto termino nesumokėjęs nuomos mokesčio, todėl atsakovo reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartį CK 6.564 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas.

Priešieškinyje pareikštų reikalavimų pagrindimui atsakovas pirmosios instancijos teisme, kas matyti iš priešieškinio (b.l. 53-55, t. 1) turinio, neįrodinėjo, jog ieškovas kaip žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar tikslinę žemės paskirtį. Jis neprašė nuomos sutartį nutraukti CK 6.564 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Apeliaciniame skunde jis jau teigia, kad teismas turėjo ieškovo veiksmus vertinti pagal CK 6.564 str. 1 d., nes ieškovas nesinaudojo išnuomota žeme, leido atlikti bandymus KŽŪB „Kretuvos agroservisas“, nors tokios teisės žemės nuomos sutartis nenumatė. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog neįrodyta, kad ieškovas leido naudotis žemę bandymams. Tai, kad jis panaudojo eksperimentinę žemės įdirbimo technologiją, negalima vertinti, kad jis žemę naudojo tik bandymams, o ne pagal jos tikslinę paskirtį – žemės ūkio veiklai.

Apeliantas ieškovas L. R. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys nebuvo tenkintas pilnai, t.y. nebuvo priteista 4.466,61 Lt patirtų nuostolių. Jis nurodo, kad teismo prašė priteisti ir nuostolius, patirtus dėl 0,56 ha vasariniais kviečiais, 0,12 ha salykliniais miežiais ir 1,10 ha vasariniais rapsais apsėjimo ir šių žemės ūkio kultūrų nupurškimo. Teismas laikė, jog 2007 m. pavasarį UAB „Pogynė" lauką nupurškus ir atsakovo bendrovei užsėjus nuomojamą lauką garstyčiomis, ieškovas iš vasariniais kviečiais, miežiais ir vasariniais rapsais apsėtos žemės sklypo dalies galėjo gauti derlių tik iki 1 tonos.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo L. R. apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimus, vertino, jog iš ieškovo nuomojamo lauko 2007 metais buvo galimas minimalus derlingumas. Taip vertindamas teismas atsižvelgė į lauko būklę, kokią nustatė komisija, atlikusi 2007 05 22 apžiūrą (b.l. 4, t.1), taip pat ir į paties ieškovo paaiškinimus, jog 2007 metų pavasarį jis nuomojamą lauką tik minimaliai patręšė azotinėmis trąšomis ir nupurškė nuo žiedgraužių vabalų, visapusiškos lauko priežiūros neatliko, nes nežinojo ar ir toliau galės nuomotis žemės sklypą.Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir logiško, jas paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Dėl paminėtų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo UAB „Pogynė“ ir ieškovo L. R. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, o Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas pagrįstas bei teisėtas, dėl ko nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.