Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-7739-1141/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e2-7739-1141/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01921-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
D. Š., J. Š.
Trečiasis asmuo
A. Š.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7739-1141/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01921-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Inai Jokst,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Sudėtingų žalų ir išieškojimo departamento teisininkei Daivai Sadauskaitei,

atsakovų D. Š. ir J. Š. atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams D. Š. ir J. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų D. Š. ir J. Š. (toliau – ir atsakovai) priteisti 23 818,60 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti 536 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovų sūnus A. Š. (toliau – ir sūnus) 2020 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė kitam asmeniui priklausantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į kelio ženklą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 23 818,60 Eur draudimo išmoką tretiesiems asmenims padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdama į tai, kad teismo buvo konstatuota, jog A. Š. žalos padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenos, ieškovė prašė žalą priteisti iš minėto asmens tėvų (atsakovų), kurie nesiėmė veiksmų, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad tuo metu, kai sūnus sukėlė eismo įvykį, sūnus negyveno su jais, todėl su ieškinio reikalavimais nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.268 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2361-1133/2021 konstatavo, kad eismo įvykio kaltininkas, A. Š., minėtus veiksmus atliko nepakaltinamumo būsenos, t. y. eismo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad trečiasis asmuo (atsakovų sūnus) nuo 2008 m. serga (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai nesutiko su ieškinyje nurodyta faktine aplinkybe, kad jų sūnus iki įvykio gyveno su jais. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Prie atsiliepimų atsakovai pridėjo Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ (toliau – ir Bendrija) Verkių seniūnijai adresuotą 2020 m. gruodžio 15 d. pažymą, kurioje nurodyta „Pranešame jums, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauja projekte „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Bendrija „Giedra“ jiems teikia apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugą. Todėl šie asmenys gyvena bendrijos „Giedra“ nuomojamame bute (duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, žalą sukėlusio įvykio data yra 2020 m. gruodžio 23 d., t. y. įvykio data maždaug savaite vėlesnė nei Bendrijos pažymos data, kurioje Bendrija Verkių seniūnijai nurodė, kad A. Š. kartu su I. J. gyvena Bendrijos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovų sūnus iki šiol gyvena minėtame bute su savo drauge, tik šiuo metu yra gydomas ligoninėje. Tai, kad atsakovų sūnus tiek 2020 m. gruodžio 23 d., tiek ir po to toliau gyveno (duomenys neskelbtini), o ne su tėvais (duomenys neskelbtini), patvirtina taip pat ir ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad A. Š. Bendrijos nuomojamame bute nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. uždeklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovų atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovų sūnui yra 34 metai, jis jau ilgą laiką yra savarankiškas, studijavo, įgijo išsilavinimą, nors jam nustatytas mažesnis darbingumo lygis, tačiau sūnus savarankiškai dirbo ir yra dirbantis iki šiol. Be to, atsakovų sūnus jau maždaug 14 metų turi vairuotojo pažymėjimą, jo darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) susijęs su mikroautobuso vairavimu. Atsakovų atstovas nurodė, kad dar iki apsigyvenimo Bendrijos nuomojamame bute, atsakovų sūnus gyveno atskirai nuo tėvų (atsakovų). Į bylą yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Iš byloje esančios Buto nuomos sutarties matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. A. Š. kartu su kitu asmeniu (M. S.) išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini).

6. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovai žinojo apie sūnaus psichikos sutrikimą, tačiau atsakovams byloje įrodžius, kad sūnus jau nuo 2018 m. pavasario negyveno kartu su jais, tai teismo pripažįstama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, apribojančia ieškovės galimybę pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį nukreipti į atsakovus reikalavimą dėl žalos, sukeltos atsakovų sūnaus veiksmais 2020 m. gruodžio 23 d. Be to, byloje esantys duomenys apie tai, kad atsakovų sūnui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, atsakovų sūnus buvo dirbantis, 2019 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) universitete atsakovų sūnui A. Š. buvo suteiktas politikos mokslų bakalauro laipsnis, leidžia teismui daryti išvadą, kad vidutiniškai apdairūs ir rūpestingi atsakovai nors ir žinodami apie tai, kad jų sūnui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), neturėjo pagrindo manyti, jog jie turi kreiptis į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu. Teismui nenustačius atsakovų neteisėto neveikimo, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

7. Atsakovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos už advokato Algaudo Kiršos atsakovams suteiktas teisines paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, šios išlaidos priteistinos jas patyrusiam atsakovui iš priešingos šalies (ieškovės).

8. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,90 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 8,90 Eur (aštuonis eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė