- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- AS-525-273-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00169-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Sporto bankas“ skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 12PI-39, kuriuo UAB „Sporto bankas“ skirta 40 000 Lt bauda (toliau – ir Nutarimas), o teismui nusprendus nenaikinti Nutarimo, sumažinti paskirtos baudos dydį. Taip pat prašė sustabdyti Nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005), nurodė, kad Nutarimo dėl baudos skyrimo pareiškėjui vykdymas nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas. Pažymėjo, jog jo finansinė padėtis, nėra gera, jis veikia nuostolingai. Teigė, jog net ir jam palankaus teismo sprendimo atveju, jo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspekto būtų apsunkintas, dėl ko pasunkėtų ir sprendimo vykdymas. Ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 40 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų dar didesnius nuostolius ir neigiamas finansines pasekmes – būtų sustabdomi atsiskaitymai su kreditoriais, sporto klubo darbuotojais ir valstybe. Tuo tarpu nuostolių didėjimas ir pajamų sumažėjimas ir/ar netekimas galėtų lemti pareiškėjo nemokumą ar net veiklos nutraukimą, o teismui priėmus jam palankų sprendimą, būtų neįmanomas atgręžtinis sprendimo įvykdymas, kadangi subjektas, kurio naudai jis priimtas, jau galimai neegzistuotų. Nutarimo įvykdymas, neišsprendus ginčo, taip pat pažeistų ir proporcingumo principą, nes Nutarimo įvykdymo pasekmės būtų neadekvačios Nutarimo priėmimu siekiamiems tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, be kita ko, netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Atsižvelgė į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę sieja ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, o su savo patiriamais nepatogumais dėl paskirtos baudos sumokėjimo. Pabrėžė, jog finansiniai nuostoliai nėra pakankamas pagrindas reikalavimui užtikrinti. Nurodė, jog pareiškėjo pateikta 2009 m gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita neparodo jo finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl nemokumo ar veiklos nutraukimo Nutarimo įvykdymo atveju paremti prielaidomis.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti Nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo, jog šiuo metu jis turi 179 108 Lt nepaskirstytų nuostolių, kuriuos jis gali padengti iš vienintelio šaltinio – iš savo vykdomos sporto klubo veiklos gaunamų pajamų. Pažymi, jog jo vykdoma veikla šiai dienai yra nuostolinga, o tai patvirtina, kad yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo priėmimo buvusiai padėčiai atkurti. Pareiškėjas šiuo atveju rėmėsi ne prielaidomis, o realiai egzistuojančiais faktais ir esama padėtimi.
2. Pakartotinai pažymi, jog Nutarimo įvykdymas, iš esmės neišsprendus ginčo, taip pat pažeistų proporcingumo principą, nes Nutarimo įvykdymo pasekmės būtų neadekvačios Nutarimo priėmimu siekiamiems tikslams. Teigia, jog, sustabdžius Nutarimo galiojimą, taip pat būtų užtikrintas ir Nutarimu nustatyto įpareigojimo sumokėti baudą įvykdymas, jeigu teismas nuspręstų priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Todėl turėtų būti atkreiptas dėmesys į įstatymų leidėjo valią, išskirtiniais atvejais paliekant teismui galimybę taikyti išimtis.
2. Patenkinus pareiškėjo prašymą ir sustabdžius Nutarimo vykdymą, gali kilti grėsmė, kad Nutarimu paskirta bauda nebus sumokėta ir skirta sankcija nepasieks savo tikslo. Teigia, jog pažeidimu padaryta itin didelė žala visuomenei, o paskirta bauda turi ir kompensacinį požymį, t. y. ja iš dalies atlyginama visuomenei padaryta žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad Nutarimo vykdymas, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba apsunkinimą, turėtų įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai, būtų neproporcinga priemonė.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS858-602/2010, AS858-13/2011), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiek tiek kitokio pobūdžio bylose yra taip pat konstatavęs (bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011), jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais.
Taigi, kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Kitaip tariant, byloje turi būti pateikti įrodymai, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas šiuo atveju pateikė duomenis apie jo 2010 metų veiklos rezultatus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas patyrė nuostolį, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra šiuo atveju būtinas. Vertintina, kad byloje nepateikti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl tokių finansinių sunkumų, atsirasiančių sumokėjus Nutarimu paskirtą baudą, kurie realiai galėtų nulemti teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba apsunkinimą. Pabrėžtina, jog finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, bet tokios aplinkybės egzistavimas turi būti įrodytas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkretaus ūkio subjekto patiriami finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos sumokėjimo galiojimą. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
Tuo tarpu kiti pareiškėjo argumentai yra daugiau pagrįsti prielaidomis, kurios negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis, jog būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl Nutarimo įvykdymo, neišsprendus ginčo, prieštaravimo proporcingumo principui šiuo atveju vertintini kaip pagrįsti išimtinai prielaidomis ir todėl nesudarantys pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bankas“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.