Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajam S. D., gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), baigęs 8 klases, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2011 m. gruodžio 15 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, buitinio konflikto su savo tėvu S. D. metu, tyčia suduodamas rankos kumščiu ne mažiau penkių smūgių S. D. į veido sritį, padarė veido ir kairio antakio sumušimus, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. D. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.

Kaltinamasis V. D. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo jo gimtadienis, buvo neblaivus ir nieko neatsimena. Galėjo ir suduoti tėvui – S. D.. Būdavo ir anksčiau, kad susistumdydavo. Turi problemų su alkoholiu, negali gerti, nes neturi saiko.

Kaltinamojo V. D. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:

Nukentėjusiojo S. D. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad žmona davė sūnui 5 Lt, jis grįžo neblaivus, jie buvo užsirakinę duris, tai sūnus išdaužė stiklą, spardė duris. Jie iškvietė policiją, bet kol atvažiavo policija, jis pabėgo. Kitą dieną sūnaus paklausė ko daužo stiklus ir jie apsistumdė. Sūnui dėl fizinio skausmo sukėlimo neatleidžia, dėl visko kito atleidžia. Čia buvo tik pretekstas.

Liudytojos V. D. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad parėjęs į namus sūnus paprašė paskolinti 5 Lt. Ji paskolino. Vėliau sūnus parėjo girtas, išdaužė stiklus. Iškvietė policiją, o sūnus pabėgo. Kitą dieną sūnus ėjo į vidų ir norėjo valgyti, vyras jam pasakė, kad išdaužei stiklus, todėl eik lauk ir jie susistumdė, susikibo, susimušė. Sūnus V. D. yra mėginęs prieš ją kelti ranką. Sekmadienį parėjo į namus girtas.

2011-12-15 įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7; 8).

Išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad S. D. nustatyta diagnozė: 500.8 W50; X92.07; V73.8 (b. l. 12).

Įdėtiniu lapu į formą, kuriame nurodyta S. D. nustatyta diagnozė (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. D. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis smurtaudamas sukėlė savo tėvui S. D. fizinį skausmą.

Skiriant kaltinamajam V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, kadangi realizuoti visi objektyviosios pusės požymiai. Kaltinamasis V. D. yra nedirbantis, anksčiau neteistas. Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis aiškios pozicijos, kad tikrai atleidžia kaltinamajam neišreiškė, atleido dėl visko, tik ne dėl smurto, todėl teismas negali taikyti BK 38 straipsnio, ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą vidurkiui.

Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės (įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo) skiriamos kartu su bausme, išskyrus atvejus, kai nuteistajam skiriamas areštas arba laisvės atėmimas.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali būti skiriami kartu su bausme.

Kadangi šiuo atveju smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, namuose, prieš tėvą, todėl kaltinamajam V. D. kartu su bausme skirtinos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinai sulaikytam nuo 2011 m. gruodžio 15 d. 14.45 val. (b. l. 21) iki 2011 m. gruodžio 16 d. 10.30 val. (b. l. 33), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikytina, kad V. D. yra atlikęs šešias viešųjų darbų valandas (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 mėnesiams viešųjų darbų. Įpareigoti neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinai sulaikytam nuo 2011 m. gruodžio 15 d. 14.45 val. iki 2011 m. gruodžio 16 d. 10.30 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad V. D. yra atlikęs šešias viešųjų darbų valandas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti V. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, V. D. įpareigoti trims mėnesiams išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini); įpareigoti V. D. tris mėnesius nesiartinti prie smurtą patyrusio S. D., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.