Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui G. A. (G. A.) dėl išmokos permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti iš atsakovo G. A. susidariusios socialinės išmokos permoką – 81,09 Eur.

Paaiškino, kad Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 55843 atsakovui buvo paskirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. po 350 Lt per mėnesį.

Lietuvos darbo biržos 2013 m. gegužės 16 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutraukė registraciją darbo biržoje, apie naujai paaiškėjusias aplinkybes per mėnesį neinformavo Socialinių išmokų skyriaus, todėl 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 17-38/456 atsakovui nustatė 700,00 Lt permoką nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Socialinių išmokų skyrius iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos nuo 2013 m. gegužės 1 d. išskaičiavo po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Išskaičiavus liko negrąžinta 280,00 Lt permoka.

Atsakovas G. A. su prašymu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 28) paaiškino, kad jam neaišku, kodėl permoka susidarė, nes gauna 100,50 Eur socialinę senatvės pensiją, reikalaujamos sumos negali grąžinti, mano, kad Socialinių išmokų skyrius visiškai nedirba su pašalpų gavėjais, nesuteikia būtinos informacijos ir radęs teisinius nesklandumus, visą kaltę suverčia pašalpos gavėjui.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str., b. l. 32-34).

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės į paskirtos socialinės išmokos permokos priteisimą.

Nustatyta, kad atsakovas 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi į Antakalnio seniūniją, prašydamas skirti socialinę pašalpą nuo 2012 m. birželio 12 d. (b. l. 5-6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – Socialinių išmokų skyrius 2012 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 55843 laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. skyrė atsakovui 350 Lt per mėnesį socialinę pašalpą. Pašalpa skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu (asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje) (b. l. 11).

Socialinių išmokų skyrius 2012 m. liepos 11 d. pranešimu informavo pareiškėją apie jam nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. paskirtą socialinę pašalpą, o taip pat apie socialinės pašalpos gavėjo pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (b. l. 12). Lietuvos darbo biržos 2013 m. gegužės 16 d. duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo nutraukta atsakovo registracija darbo biržoje (b. l. 13). Socialinių išmokų skyrius 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu nutraukė socialinės paramos mokėjimą (b. l. 14). Socialinių išmokų skyrius 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu nustatė atsakovui 700 Lt permoką (b. l. 15). Socialinių išmokų skyrius 2013 m. gegužės 23 d. raštu informavo atsakovą apie neteisėtai gautos 700 Lt sumos išskaičiavimą iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos (b. l. 16-17). Socialinių išmokų skyrius 2014 m. sausio 28 raštu informavo atsakovą apie neišskaičiuotos socialinės paramos dydį ir jos grąžinimo būdą (b. l. 18).

Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Gaunančių asmenų pareiga – per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad atsakovui 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius. Įvertinusi minėtas aplinkybes sprendžiama, kad atsakovo išregistravimas iš darbo biržos lėmė tai, kad atsakovą išregistravus iš darbo biržos, jis nebeatitiko Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nebebuvo įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, nors atsakovei skiriant piniginę socialinę paramą, jo nedarbas ir prisiregistravimas darbo biržoje buvo esminė sąlyga, dėl kurios atsakovas gavo piniginę socialinę paramą.

Konstatuotina, jog atsakovui laiku nepranešus Socialinių išmokų skyriui apie registracijos darbo biržoje nutraukimą, ir Socialinių išmokų skyriui toliau mokant socialinę pašalpą, susidarė socialinės išmokos permoka, todėl Socialinių išmokų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu nutraukė socialinės paramos mokėjimą, 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu nustatė 700 Lt permoką, o 2014 m. sausio 28 raštu „Dėl neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ informavo atsakovą apie neišskaičiuotos socialinės paramos dydį ir jos grąžinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinių išmokų skyriui išskaičiavus socialinės išmokos permoką iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos, liko neišskaičiuota 81,09 Eur suma, ši suma iš atsakovo priteistina pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo G. A. (G. A.) 81,09 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir devynis centus) socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.