Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-913/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
1-130-913/2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-2-00021-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
A. P., D. J.
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-913/2013Teisminio proceso Nr.: 1-53-2-00021-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiosioms A. P., D. J. (duomenys neskelbtini) J. P.,kaltinamojo J. G. gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, teistas: 1) 2003-02-25 pagal BK 271 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimu, 2) 2004-01-13 pagal BK 178 str. 1 d. 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, 3) 2006-03-16 pagal BK 180 str. 1 d. 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimu, 4) 2008-08-22 pagal BK 178 str. 2 d. 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimu, 5) 2010-03-19 pagal BK 178 str. 2 d. 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 6) 2013-07-04 pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, gyvenantis Bebarzdžių k., Debeikių sen., Anykščių r., kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 286 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį,

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, anksčiau teismo neteista, registruota darbo biržoje gyvenanti (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, kaltinama pagal BK 286 straipsnį,

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas darbo biržoje gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, teistas1997-02-27 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 206 str. 1 d., 207 str.2 d., 274 str.3 d. (galiojusio iki 2003-05-01)3350 Lt bauda; 2004-02-05 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 str.4 d., areštu 45 paroms; 2004-05-26 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str.1d. laisvės atėmimu 5 mėn.; 2011-04-18 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.1d. areštu 40 parų, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2012-04-24, apie 13 val., būdamas pas K. R., gyvenantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., iš kambario pavogė elektrinį pjūkliuką, kurio vertė 180 litų, tuo padarydamas K. R. 180 litų turtinę žalą.

Be to, J. G. 2012 m. rugsėjį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – K. R. priklausantį gyvenamą namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., ir pavogė ritę su prailgintuvo laidu, kurios vertė 150 litų, tuo padarydamas nukentėjusiam K. R. 150 litų turtinę žalą.

Be to, J. G. 2012-08-14, apie 19 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichologinį smurtą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms – Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent: A. P. ir J. P. atvažiavus pagal pranešimą, kad neprižiūrimi vaikai pas R. G., jis vijo pareigūnes iš R. G. namų, koneveikė jas necenzūriniais žodžiais.

R. G. buvo kaltinama tuo, kad 2012-08-14, apie 19.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudodama psichinį smurtą ir grasindama panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms – Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent: A. P. ir J. P. atvažiavus pas ją pagal pranešimą, kad neprižiūrimi jos vaikai, ji demonstratyviai pjaustėsi rankų venas, šaukdama, kad niekam išvežti vaikų ji neleis, išėjo į kiemą rankose laikydama kirvį ir verdančio vandens arbatinį grasindama juos panaudoti prieš pareigūnes.

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-08-14, apie 19.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojams – Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent: A. P. ir J. P. atvažiavus pagal pranešimą, kad neprižiūrimi vaikai pas R. G., jis vijo pareigūnes iš R. G. namų, ir, tęsdamas savo veiksmus, sugriebęs dalgį ir laikydamas jį pakeltą rankoje, grasino jį panaudoti prieš pareigūnes.

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-08-16, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., paskambinęs iš J. G. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. J. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas nužudyti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, liepė ruošti jai galąstuvą, nes jis ateis su dalgiu ir išpjaus jos lytinius organus.

Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino iš dalies, visiškai pripažino kaltę dėl įvykdytų vagysčių, nepripažino kaltės dėl pasipriešinimo pareigūnėms. Dėl įvykdytų vagysčių pilnai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad prailgintuvą išnešė išimdamas langą, bei nurodė, kad įvykdydamas pirmą vagystę buvo blaivus, o antrą – girtas. Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams 2012 metų rugpjūčio 14 d. paaiškino, kad tą dieną buvo išgėręs, buvo pas seserį namuose, pjovė kiaulę. Pareigūnės atvažiavo vakare, po darbo valandų. Užsipuolė jas todėl, kad važinėja po darbo valandų. Jis klausė ko jos atvažiavo, atsakė, kad patikrinti. Jis buvo neblaivus, buvo supykęs. Jis tikrai atsimena, kad kelnių nesimovė ir negrasino atlikti lytinį aktą. Jei būtų buvęs blaivus, gal taip nebūtų elgęsis prieš pareigūnus. Buvo užsimojęs akmeniu, norėjo mesti į mašiną, bet nemetė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

K. R. (duomenys neskelbtini) savo kaltės nepripažino visiškai, duoti parodymus teisme atsisakė.

Kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog pasipriešino pareigūnėms, bet nepripažino kaltinimo dėl grasinimo nužudyti. Paaiškino, kad atvažiavus socialinėms darbuotojoms pirma pradėjo klykti vaikai, antra - pradėjo nerimauti Rasa. Jis laikėsi tol, kol nepamatė, kad Rasa pasiėmė peiliuką. Tada susinervino ir jas išvarė iš namo. Po to išėjo su dalgiu prie pareigūnų. Jis buvo namo viduje iki to laiko, kol neišstūmė A. P. ir kitos darbuotojos. Kitos darbuotojos stumti net nereikėjo, nes išėjo pati. J. P. spyrė. Kai atsidūrė lauke su dalgiu rankose, jos jau buvo išėjusios. Negali pasakyti, kodėl pasiėmė dalgį. G. K. nebuvo. Jis su (duomenys neskelbtini) telefonu nekalbėjo. J. G. skambino ir kažko klausė dėl karvės, kodėl karvė nesikelia, klausė veterinaro Juodelio telefono numerio. (duomenys neskelbtini) nesakė, kad ruoštųsi, kad ateis su dalgiu ir t.t.

Nukentėjusioji A. P. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. popietinėmis valandomis, tai galėjo būti tarp 15-16 val., į VTAS paskambino moteris ir pasakė, kad R. G. šeimoje girtaujama, kad R. G. gavusi pašalpas jas leidžia ne pagal paskirtį, ne šeimos ir ne vaikų labui. R. G. šeima nuo 2011 metų yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Minėta diena buvo priešventinė diena, todėl sureagavo, nutarė, kad reikia vykti ir pažiūrėti, kad nebūtų tris dienas iki darbo dienos girtaujama, kad nebūtų išleistos visos mėnesiui skirtos pargyvenimo lėšos. Tuo metu konkrečiai su R. G. šeima dirbanti socialinė darbuotoja J. P. atostogavo. Į šeimą jos vyko dviese su Socialinių paslaugų centro direktore J. P.. Informacija pasitvirtino - įėjus į vidų jas pasitiko J. G.. A. N. virtuvėje stovėjo prie stalo ir buvo bepradėjęs tvarkyti mėsą. Jos pasidomėjo, kur yra Rasa ir vaikai. Tik įėjus į namą, patenkama į virtuvę. Kambariai pereinami. Virtuvėje buvo abu vyrai. Kitų žmonių, vaikų nesigirdėjo. Įėjus į kitą kambarį, lovytėje buvo pats mažiausias R. G. vaikas – L. G.. Pagrindinė konfliktinė situacija viduje vyko tarp jos ir J. G.. Visas pasipriešinimas buvo iš J. G. pusės. Jis neleido pasakyti nei vieno sakinio. Jas pamatęs jis iš karto puolė į agresiją, kurią išreiškė keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais. Prašant jį nurimti ir leisti konstruktyviai pasišnekėti, jis į klausimus, kur Rasa, kur kiti vaikai, neatsakydavo. Kaip minėjo A. N., kad vaikai klykė, tai vaikai neklykė, nes jų visai nesimatė, nesigirdėjo. Po kurio laiko J. P. atidarė trečiojo kambario duris, kuriame buvo R. G., L. G., keturi R. G. vaikai ir L. G. sūnus. Tada veiksmas persikėlė į trečiąjį kambarį. Didžiausią pasipriešinimą viskam rodė J. G., nors tiesiogiai jo ta situacija nelietė. Visi suprato, kad jų atvykimas gresia vaikų paėmimu, kadangi visi buvo išgėrę. Matydama konfliktą įsijungė ir R. G.. Ji griebėsi vyriško skutimosi peiliuko, demonstratyviai pakėlusi ranką, atbėgusi prie vaikų į paskutinį kambarį rodė, kaip pjausis venas, žudysis. Tuomet vaikai iš tikrųjų sunerimo. V. G., kaip ir ji, bandė raminti situaciją, bet to padaryti neleido J. G.. Rasa bėgiojo iš vieno kambario į kitą. Matyt, kad kažkuriuo tai metu Rasa truputį įspjovė, nes matėsi, kad iš jos rankos ar piršto lašėjo kraujas. Tai pamatęs iš virtuvės atbėgo A. N.. Jis pradėjo reikalauti su fizine jėga, kad jos pasišalintų. Pirmiausia sugriebęs ją vedė link durų. Ilgąjį laikotarpį, apie pusvalandį, kurį jos galėjo būtų viduje, A. N. nesikišo. Visoje konfliktinėje situacijoje labiausiai dalyvavo J. G.. Jonas ne tik koliojosi, jis visaip kaip bandė ją išvesti iš kantrybės. Jis tiesiog suko kumščius jai aplink veidą. Stovėjo taip arti, kad jo seilės jam kalbant tikšdavo ant jos veido. Tuo metu J. P. bendravo su R. G., L. G., kalbino vaikus, V. G., kuri iš tos kompanijos buvo blaiviausia ir vizualiai nesimatė, kad yra išgėrusi. Tai buvo adekvačiausias žmogus, su kuriuo buvo galima kalbėtis. Matė, kad situacija yra pakankamai grėsminga, t.y. nevaldomi Jono išsišokimai, nebuvo aišku, kaip Jono agresija galėjo tęstis toliau, kai R. G. ėmėsi saviagresijos veiksmų prieš save, įsijungus A. N., todėl joms teko atsitraukti. Ji išėjo į kiemą prie automobilio ir jį atsirakino bei pašaukė J. P.. Tuo metu A. N. J. P. išstūmė iš vidaus. Kai iš namo išbėgo Jonas, praktiškai jos jau išvažinėjo atbuline eiga. Nežino, ar jis būtų metęs ar ne akmenį ar plytą, kuris netilpo jam delne ir kuriuo buvo nusitaikęs mesti į automobilį. Jos išvažiavo iš kiemo, pavažiavę link Rubikių iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvažiavo su policijos pareigūnais, į vidų jų niekas nebeįsileido, durys buvo užkabintos. Jie nei beldė, nei šaukė, tiesiog stovėjo ir kalbėjo. Turbūt tai psichologiškai veikė viduje buvusius asmenis, kadangi jie neišlaikė ir pirmas su dalgiu rankose išbėgo A. N. ir sustojo ties kiemo riba. Vėliau išbėgo R. G. nešina verdančiu vandeniu ir kirviu ir sustojo prie A. N.. Jie keikėsi, rėkavo ir pan. Po to pasigirdo elektrinio pjūklo garsas ir J. G. šūksniai. Policijos pareigūnai pradėjo derėtis. Klausė jų, kiek tikslingas įėjimas į vidų ir vaikų paėmimas. Jos nusprendė, kadangi V. G. vizualiai atrodė blaivi ir galinti pasirūpinti vaikais, kad vaikų jėga iš namų neims. Policijos pareigūnai dėmesį sutelkė į A. N. ir J. G.. A. N. buvo liepta padėti dalgį, situaciją išspręsti taikiai ir tiesiog sėsti į policijos automobilį. Jis taip ir padarė, tik ne iš pirmo karto. Derybos vyko gana ilgai. Visas veiksmas nuo jų atvykimo baigėsi apie 19 val. Vėliau policijos pareigūnai prikalbino ir J. G., kad šis sėstų į policijos automobilį.

2012 m. rugpjūčio 16 d. jai paskambino mama (nukentėjusioji D. J. (duomenys neskelbtini)) išsigandusiu balsu, ji klykė į telefono ragelį, kad jai grasina A. N., kad ruoštųsi galąstuvą, kad ateis su dalgiu, sukapos ir išpjaus lytinius organus. Sakė, kad skambina ištisai, be perstojo ir grasina, kad iš balso A. N. neblaivus. Ji mamai pasakė, kad skambintų pagalbos numeriu 112. Tada ji irgi paskambino pagalbos telefonu 112. Buvo atsiųstas policijos ekipažas. Atvyko du policijos pareigūnai, kurių vienas buvo R. M.. Jiems būnant mobilus telefonas skambėjo ištisai, bet ragelio nebekėlė. Žiūrint į telefono išklotinę, būtų skambinta apie 20 kartų. Mama buvo labai išsigandusi.

Nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad ji yra Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė ir tuo pačiu socialinė darbuotoja. Atvykus (duomenys neskelbtini) kiemą, jas pasitiko V. G., kuri geranoriškai atidarė duris ir pakvietė užeiti į vidų. Pati pasakojo, kad visą dieną tvarkė kiaulę, daug dirbo. Virtuvėje rado du vyrus. A. N. elgėsi pakankamai ramiai, tvarkė virtuvėje esančius daiktus. Įėjus į kitą kambarį, buvo mažiausias Rasos vaikas. J. G. nuolat puldinėjo Astą, neleisdamas žengti net žingsnio, nei pasakyti sakinio. J. G. ramino tiek Asta, tiek Veronika. Kadangi J. G. kalbėjo pakeltu tonu, lovytėje buvęs mažametis vaikas pavirko. Tada įsikišo ji ir paprašė, kad išeitų ir nešūkautų prie mažo vaiko. J. G. su A. P. paėję šiek tiek toliau, šnekėjosi toliau. Ji kalbino V. G., kur yra Rasa. Vilkdama vaiką V. G. ranka mostelėjo į kitas duris. Ji suprato, kad kitame kambaryje yra vaikai. Atidariusi duris, nešvariame kambaryje pamatė susėdusius vaikus ir L. G., kuri taip pat yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. R. G. stovėjo nusisukusi į bufetą. Paklausė, kodėl Rasa slepiasi. Rasa nieko neatsakė, tiesiog išbėgo pro duris, smarkiai jas trenkdama. Tada pradėjo kalbinti L. G., ką ji čia veikia, kuri pasakė, kad pakviesta atėjo padėti tvarkyti mėsos. Kol jos šnekėjosi, iš virtuvės pasigirdo riksmai, kad Rasa pjaustosi rankas. Sugrįžo atgal pasižiūrėti ant kiek tai rimta. Tuomet A. N. nutvėrė A. P., apsuko ją ir išstūmė iš kambario. Tada apsisukęs nutvėrė ją už pečių, apsuko ir stumtelėjo. Žengiant pirmąjį žingsnį ji pajuto, kad timptelėjo striukės kraštą. Atsisukusi pamatė nuleidžiant koją ir paklausė, ar jis jai spyrė. Atsakė, jog spyrė. Jis jos neužgavo, tiesiog timptelėjo už striukės. Jos išėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Prieš išvažiuojant J. G. buvo išlėkęs iš namo rankose turėdamas akmenį žmogaus galvos dydžio, kurį buvo užsimojęs, bet nemetė. Išvykus išsikvietė policijos ekipažą. Sulaukus policininkų, mašinas pastatė ant kelio, į kiemą nebevažiavo. Su policijos ekipažo vyrukais nuėjo į kiemą. Prašė, kad atidarytų duris. Durų niekas neatidarė. Girdėjosi grūmojimai, rėkimai. Tada buvo užkurtas elektrinis pjūklas. Girdėjosi keiksmažodžiai. Jos sugrįžo prie mašinų ir šnekėjosi, kaip tokioje situacijoje elgtis, kokia grėsmė kyla vaikams. Tuo metu prie jų privažiavo kita darbuotoja, kuri tuo metu atostogavo, J. P.. Šita šeima buvo jos žinioje. Ją informavo, kas vyksta. Prie mašinų stovinčios A. P. ir J. P. jai pasiūlė pasižiūrėti į langą. Lange stovėjo R. G., kuri demonstratyviai vaikų akivaizdoje iškėlusi ranką ją pjaustėsi. Tuomet, joms bekalbant su policijos pareigūnais, išbėgo A. N. su pakeltu dalgiu. Policijos pareigūnai į jį nusitaikė elektros šoku. Kai nusitaikė į lytinius organus, tada sustojo. Jam sustojus iš už namo kampo išbėgo Rasa, vienoje rankoje nešina kirviu, kitoje – garuojančiu arbatiniu. Įvertinusi, kad karštas vanduo tykšta gana toli, Astai pasakė, kad trauktųsi už mašinos, nes visa agresija tą vakarą buvo nutaikyta jos adresu. Policijos pareigūnai agresorius sutramdė, įkalbėjo sėstis į mašiną, išvežė. R. G. nesipriešino. J. G. prieš ją fizinio smurto nevartojo, ar vartojo prieš A. P. – nematė, bet pavartoti fizinį smurtą, t.y. užmušti, nužudyti, sukapoti - grasino ištisai. Pagrindinis grasintojas buvo J. G. A. P. atžvilgiu.

Nukentėjusioji D. J. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad praeitų metų rugpjūčio 16 d. paskambino J. G. ir pasakė, kad nesikelia karvė, kad pridaužyta. Paklausus, kas pridaužė, atsakė, kad nežino, kad kažkas važinėjo naktį, kad karvė pridaužyta ir nesikelia. Ji pasakė, kad kviestų veterinarą. Pasakė, kad kvietė, kad suleido vaistų, bet karvė nesikelia. Tik pakalbėjo su Jonu, po kelių minučių jai paskambino Artūras ir pasakė, kad ji paruoštų gerą pūstą, kad jis ateis su dalgiu ir išpjaus jai .... Ji atsakė, kad ji jam išpjaus ... Kai jai skambino Jonas, girdėjo, kaip Artūras rėkė, kad jai nedovanos, kad šitaip nepraeis, o V. G. šūkavo, kad ji nunuodijo karvę. Ji jo išsigando, paskambino Astai (A. P., savo dukrai) ir pasakė, kad jai grasina, jog ateis su dalgiu. Asta pasakė, kad kviestųsi policiją. Ji išsikvietė policiją. Atvažiavo ir Asta, ir policija. Policija pirma nuvažiavo pas juos. Viskas buvo dėl karvės. Ji A. N. žodžius suprato kaip grasinimą, nes jau žinojo, kad su dalgiu šoko prieš policiją. Suprato kaip realų grasinimą. Ji pati nematė kaip jis su dalgiu šoko prieš policiją, bet apie tai jai buvo sakiusi Asta. Ji jo kaip žmogaus, jo būdo, ko galima iš jo tikėtis, nepažinojo.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad dirba Anykščių rajono socialinių paslaugų centre. Nuo 2011 metų R. G. šeimai teikia socialinių įgūdžių, užimtumo palaikymo programą. Tuo metu atostogavo, todėl apie rugpjūčio mėnesio įvykius daug pasakyti negali. Rugpjūčio 14 d. jai paskambino Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė J. P. ir papasakojo, kad buvo gautas pranešimas, jog R. G. šeimoje girtaujama, kad nesaugūs vaikai. Tuo metu ji su šeima kaip tik važiavo iš (duomenys neskelbtini) Sustojo. Belaukiant policijos pareigūnų, jos kalbėjosi. A. P. ir J. P. pasakė, kad apsilankymo metu jos buvo išvadintos necenzūriniais žodžiais. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji kartu su visais ėjo į kiemą. Jų niekas neįleido. Beldė, bet durų neatidarė. Grįžo link gatvės. Matė, kaip R. G. stovėdama lange į gatvės pusę, demonstratyviai iškėlusi ranką šaukė, kad prasipjaus venas. Buvo nuspręsta per prievartą į vidų neiti. Tada ji išvažiavo ir tolesnių įvykių nematė.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad ji buvo pas Rasą, nes Rasa prašė pabūti prie vaikų. Atvažiavo iš vaikų teisių, jai su vaikais liepė eiti į kitą kambarį. Ji nieko nematė, tik girdėjo triukšmą, riksmus. Nesuprato dėl ko kilo triukšmas. Suprato, kad Jonas ir Artūras rėkė ir tas atvykusias moteris (iš vaikų teisių) varo iš namų.

Iš 2012-08-17 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. SD-543, adresuoto Anykščių rajono apylinkės prokuratūrai matyti, kad buvo pranešta apie 2012-08-14 įvykusį incidentą bei nurodyta spręsti dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl pasipriešinimo pareigūnams (tomas 1, b.l. 1-2).

Iš 2011-03-24 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad R. G. ir L. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (tomas 1, b.l. 27).

Iš 2012-09-04 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2012-07-23 iki 2012-08-14 vyriausioji specialistė A. P. laikinai ėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas (tomas 1, b.l. 38-43, 65-66).

Iš 2012-09-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. P. pateikė Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareiginius nuostatus (tomas, b.l. 90-94).

Iš 2012-08-20 D. J. (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl 2012-08-16 grasinimo susidoroti (tomas 1, b.l. 10).

Iš 2012-10-11 protokolo – pareiškimo matyti, kad K. R. pranešė apie tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje atvykęs į jam priklausančią sodybą, esančią Anykščių r., (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad išėmus du lango stiklus buvo pavogtas 150 Lt vertės juodos spalvos prailgintuvas ir 180 Lt vertės mėlynas pjūkliukas (tomas 1, b.l. 121).

Iš 2012-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – K. R. priklausantis medinis namas, esantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k. (tomas 1, b.l. 124-125).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. G. 2012-04-24, apie 13 val., būdamas pas K. R., gyvenantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) iš kambario pavogė elektrinį pjūkliuką, kurio vertė 180 litų, padarydamas K. R. 180 litų turtinę žalą. Kaltinamojo veika pagal BK 178 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu tai nepasitvirtino. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. G. 2012 m. rugsėjį, tiksli data nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą – K. R. priklausantį gyvenamą namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., ir pavogė ritę su prailgintuvo laidu, kurios vertė 150 litų, padarydamas nukentėjusiam K. R. 150 litų turtinę žalą. Jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas smurtu – tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t.y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui skausmą ir atitinkamų padarinių. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

K. R. Girnytė savo kaltę dėl inkriminuotos veikos neigė. Teismo vertinimu, ištirti byloje įrodymai nepatvirtino, kad R. G. 2012-08-14, apie 19.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini)., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudodama psichinį smurtą ir grasindama panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms – Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, kadangi ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui, tuo tarpu R. G. priešinosi tik pasyviai, neklausydama teisėtų nurodymų ir reikalavimų, fizinį smurtą norėjo panaudoti ir iš dalies panaudojo savo, o ne valstybės tarnautojų atžvilgiu, byloje nėra įrodyta, jog ji grasino panaudoti fizinį smurtą valstybės tarnautojų atžvilgiu, kas galėtų būti laikoma psichine prievarta, todėl jos veiksmai nesudaro BK 286 straipsnio sudėties. R. G. išteisintina iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. G. 2012-08-14, apie 19 val., Anykščių r(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pasipriešino valstybės tarnautojoms – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P., t.y. grasino jų atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą. To neneigia ir pats kaltinamasis J. G.. Nukentėjusiosios Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė J. P. 2012-08-14 vykdė savo tiesiogines funkcijas – lankė socialinės rizikos šeimą, kurioje auga vaikai. Kaltinamasis J. G. nevykdė teisėtų valstybės tarnautojų reikalavimų netrukdyti lankytis šeimoje ir pasipriešino joms grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Grasinimas panaudoti fizinį smurtą pasireiškė žodžiu grasinant pavartoti fizinį smurtą atvykusių valstybės tarnautojų atžvilgiu, t.y. užmušti, nužudyti, sukapoti, dėl ko nukentėjusiosioms nekilo abejonių, jog smurtas gali būti tuoj panaudotas, ir dėl to jos buvo priverstos nutraukti savo apsilankymą socialinės rizikos šeimoje. Šiuos jo veiksmus patvirtino teisme apklaustos nukentėjusiosios A. P. ir J. P., liudytojos J. P. ir L. G.. Dėl to kaltinamojo J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog J. G. grasino atlikti su A. P. lytinį aktą, kadangi bylos įrodymų visetas šios aplinkybės nepatvirtino. Pažymėtina, kad kaltinimo patikslinimas šiuo atveju neįtakoja veikos teisinės kvalifikacijos.

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad įrodymų visuma neįrodo, kad A. N. 2012-08-14, apie 19.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms bei tęsdamas savo veiksmus grasino panaudoti fizinį smurtą. Ištyrus įrodymus nepasitvirtintino kaltinimas, kad A. N. pasipriešino valstybės tarnautojoms, panaudodamas fizinį smurtą, nes A. N. savo veiksmais nesukėlė fizinio skausmo valstybės tarnautojų funkcijas atliekančioms Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei J. P.. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Fizinis smurtas bus laikomas pavartotu ir tuo atveju, jei fizinio smurto poveikyje nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek teisme kaltinamasis A. N. parodė, jog jis pareigūnes tik išstūmė pro duris suimdamas už pečių, J. P. norėjo įspirti, bet neįspyrė, o pataikė tik į striukės kraštą. Nukentėjusioji A. P. teisme nurodė, jog jos atžvilgiu A. N. fizinio smurto iš viso nenaudojo, o nukentėjusioji J. P. nurodė, jog A. N. jai spyrė, bet pataikė tik į striukę, jokio smūgio ji nepajuto. Todėl tokie A. N. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą.

A. N. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo veiksmus, sugriebęs dalgį ir laikydamas jį pakeltą rankoje, grasino jį panaudoti prieš pareigūnes.

Išklausius kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas nepasitvirtino, kadangi A. N. iš namų su dalgiu išėjo po to, kai savo funkcijas vykdžiusios valstybės tarnautojos pakartotinai grįžo prie R. G. namų su policijos ekipažu, ir, kaip nurodė pačios nukentėjusiosios, jos jokių teisėtų reikalavimų nei vienam iš name buvusių asmenų nebekėlė, o tik stovėdamos ant keliuko svarstė galimus tolimesnius savo veiksmus – ar tikslinga tą vakarą paimti vaikus iš šeimos, tačiau, kaip jau nurodyta, jokių reikalavimų, kurių būtų nevykdęs A. N. ar kiti asmenys, jos jau nebekėlė, todėl jis nebegalėjo joms priešintis – grasinti panaudoti fizinį smurtą prieš valstybės tarnautojas, juolab, kad jau buvo atvykę policijos pareigūnai, ir atitinkamus teisėtus reikalavimus A. N. kėlė nebe valstybės tarnautojos - Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė A. P. ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė J. P., o policijos pareigūnai.

Taigi, byloje nėra įrodyta, jog jis panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojų atžvilgiu bei tęsdamas savo veiksmus, sugriebęs dalgį grasino panaudoti fizinį smurtą, todėl jo veiksmai nesudaro BK 286 straipsnio sudėties. A. N. išteisintinas iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant, ar išreikštas grasinimas yra realus, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančio asmens ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne vien grasinimo turinį, bet ir grasinimo konkretumą, realumą bei kaltininko tiesioginę tyčią. Teismas, kompleksiškai vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad įrodymų, jog telefoninio pokalbio metu A. N. nukentėjusiajai D. J(duomenys neskelbtini) išsakyti žodžiai, kad „<..ji ruoštų gerą pūstą, kad jis ateis su dalgiu ir išpjaus jai „....“...>“ buvo realus grasinimas nužudyti D. J. (duomenys neskelbtini), nėra. Tai yra viena frazė, kuri galbūt buvo pasakyta atitinkamame kontekste, nes pati nukentėjusioji D. J. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pokalbis vyko dėl karvės. Teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – sąmoningai, suprasdamas savo ketinimų baudžiamumą, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją ir priversti ją patikėti tuo, kad ji gali būti nužudyta, išsakė savo grasinimus, taip keldamas nukentėjusiajai baimę ir siekdamas priversti ją paklusti savo valiai. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį, kad tarp nukentėjusiosios D. J. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo A. N. nebuvo jokių tarpusavio santykių, pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog ji A. N., kaip žmogaus, jo būdo, ko galima iš jo tikėtis, nepažinojo. Telefonu A. N. išsakytą grasinimą kaip pakankamai realų nukentėjusioji vertino tik todėl, kad dukra jai buvo pasakojusi apie įvykį su dalgiu, kai A. N. pasipriešino pareigūnams. Kitos priežasties grasinimą vertinti kaip pakankamai realų nukentėjusioji neturėjo. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis A. N. iš viso neigia skambinęs nukentėjusiajai D. J. (duomenys neskelbtini) o byloje įrodymų – skambučių išklotinių, kitų įrodymų – įrodančių, jog būtent kaltinamasis A. N. skambino nukentėjusiajai, nėra. Esant šioms aplinkybėms, A. N. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

Kaltinamojo J. G. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios – du nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Parenkant bausmės rūšį J. G., būtina įvertinti, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, nes praeityje yra teistas realiomis terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis ir iš to išvadų nepadarė, šiuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl darytina išvada, kad jis linkęs nusikalsti. Todėl kaltinamajam, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytinas artimas sanacijos vidurkiui. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje skirtina arešto bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 303 str., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį areštu 30 parų;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;pagal BK 286 straipsnį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. naujai paskirtą bausmę subendrinti su Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. G. paskirti 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. N. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. N. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

R. G. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė