Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo L. S. 2018 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-908-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu O. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) O. T. priklausantis šuo papjovė R. S. priklausančias vištas (14 vnt.), tuo padarydamas 90 Eur turtinę žalą.

2018 m. birželio 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gautas O. T. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. S. 2018-05-24 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-908-2018 ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad O. T. yra apkaltintas tuo, kad 2018-04-27 11 valandą jam priklausantis šuo (vardu (duomenys neskelbtini) labradorų veislės) papjovė (duomenys neskelbtini) gyvenančios R. S. vištas (14 vnt.). Tuo padaryta R. S. 90 Eur žala. O. T. priklausantis šuo yra penkerių metų, labai geranoriškos prigimties, niekada nėra buvęs agresyvus žmonių ar gyvūnų atžvilgiu. Šuo laikomas namuose arba kiemo teritorijoje, neleidžiama jam bėgioti laisvai po visą (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. 2018-04-27 11 valandą jis taip pat buvo namuose prižiūrimas šeimos narių, todėl atsidurti už pusės kilometro prie fermų, kur buvo laisvai vaikštančios vištos, jis tikrai negalėjo ir ten nebuvo nubėgęs, o tuo pačiu negalėjo vištų papjauti. Be to abejones kelia ir tai, kad laisvai vaikštančių 14 vienetų vištų papjauti bet koks šuo negalėjo. Tuo labiau, kad kaip sužinojo vėliau dalis papjautų vištų buvo užkastos po žeme. Toks elgesys būdingas daugiau laukiniams gyvūnams kiaunei, šeškui ar kitam panašiam laukiniam gyvūnui. Pareigūnas surašęs protokolą tyrimą atliko formaliai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

Teismo posėdyje O. T. paaiškino, kad šuo yra veislinis ir nelinkęs to daryti. Niekada nebuvo tokių įvykių, jam vištos nėra įdomu, tai labradoras. Be to, tuo metu šuo buvo namuose, jis aštuntą ryto grįžo namo. Jis išleidžiamas pasilakstyti, bet grįžta. Labradorams antsnukis nereikalaujamas. Kaime yra apstu šunų, kurie laksto. Šuo per valandą laiko negali papjauti tiek vištų, tai fiziškai neįmanoma. Šuo kartais laksto po kaimą. Tą dieną šuo buvo pas mamą, (duomenys neskelbtini) kaime. Dar kitas juodas šuo lakstė, kas nusprendė, kad būtent jo šuo tai padarė?

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad dienos nepamena, buvo penktadienis, iš ryto jos sugyventinis pasakė, kad šiandien (duomenys neskelbtini) neįleido į namus, nes buvo užrakinta, o jis gyvena tuose pačiuose namuose. Ji sugalvojo paskambinti savo draugei, ir joms bešnekant jos sugyventinis pasakė, kad ar ne R. vištas pjovė šuo prie tvarto. Ten niekas nieko nelaiko daugiau, tik jos vištos, kurios lauke vaikšto. Draugės sugyventinis matė, bet nežinojo, kieno šuo. Ji nuvažiavo pasižiūrėti, vištų niekur nebuvo, bet plunksnos skraidė visur. Labai susinervino, grįžo. Ji užėjo pas A., O. brolį. A. namuose nebuvo, šuo buvo namuose, bet mamai ji nieko nesakė, nes ji neįgali. Ji paskambino O., jis net į kalbas nesileido, ne mano šuo ir viskas. Nėra 14 vištų ir gaidžio. Ji apskambino visiems kaimynams, klausė visų kas ką matė. Žmonės sakė, kad tą dieną šuo kaime lakstė, nes sukėlė alasą. Žmonės pažįstą tą šunį, jis ne pirmą kartą po kaimą laksto, bet jis nieko nedaro ir žmonės nieko nesako. Visi žinojo, kad ryte tas šuo palaksto po kaimą. O. sakė, kad čia U. šuo, bet ji paskambino jai ir klausė ar ne jos tas šuo, bet jis vilkinis, su baltu kaklu. U. pasakė, kad jos šuo pririštas ir nebuvo nutrūkęs. Jei būtų gražiuoju išsiaiškinę, ji nebūtų rašiusi pareiškimo, bet O. užsispyrė ir net aiškintis nenorėjo. Dabar išsivežė tą šunį iš (duomenys neskelbtini). Vištos neatsirado. Ji už vieną vištą mokėjo 6 Eur, buvo 14 vištų ir gaidys, viso 15 paukščių, kurie kainavo 90 Eur.

Liudytojas R. D. paaiškino, kad O. T. nepažįsta visai, o nukentėjusioji yra jo sugyventinės draugė. Tiksliai datos neprisimena, jis iš ryto skaldė malkas bobutei. Skaldant malkas prie jo pribėgo juodas šuo, labradoras. Šuo nubėgo. Jis paskaldė malkų, ir išgirdo, kad vištos kudakuoja. Užlipo ant malkų krūvos ir pamatė, kad juodas šuo drasko tas vištas. Ar šuo jas valgė, jis nematė, tik gali pasakyti, kad panašus šuo į tą labradorą, kuris buvo prie jo pribėgęs. Jis grįžo namo, ir savo moteriai papasakojo, kad bėgiojo labradoras prie jo ir tas pats šuo draskė vištas, kieno vištos jis nežino. Jo sugyventinė R. S. paskambino R. S. ir paklausė ar ne jos ten vištos, nes ji iš karto suprato, kad čia bus R. S. vištos. Kieno tas šuo jis nežino, kaime gyvena neseniai. Jis per šį įvykį įgijo sau priešų. Jis skiria šunų veisles, jis pažįsta aviganius, labradorus, nes jei jis nežinotų šuns veislės, jis nesakytų kokios veislės šuo. Tas šuo prižiūrėtas, blizgantis. Ir prie vištų jis matė būtent tą šunį, juodą blizgantį, nes kaime toks šuo vienintelis. Koks atstumas nuo tos vietos kur jis skaldė malkas iki vištų jis negali pasakyti, bet jis savo akimis matė, kad šuo pašoka ir įsikanda vištą.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis yra O. T. brolis. Nurodė, kad šuo tuo metu buvo namuose. Jis ruošėsi į miestą važiuoti, autobusas apie 9 valandą. Jis šunį namo įsileido apie 8 valandą. Kokia tai buvo diena jis nepamena, sužinojo apie įvykį savaitgalį. Jis gyvena su mama, (duomenys neskelbtini). Šuo gyvena dažniausiai pas juos. Brolis dirba, todėl šunį prižiūri jis arba mama. Jis yra matęs lakstantį juodą rotveilerį rudu snukiu. Policija pas jį neatvažiavo ir jo nieko nepaklausė. Kodėl jo brolis policijai nesakė, kad jis gali pasakyti kur buvo šuo, jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodama, kokią gyvūnų gerovės, gyvūnų ženklinimo ar registravimo tvarkos normą, dėl kurios atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju šie duomenys administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyti, todėl patikslinami šioje nutartyje. Be to, kaip matyti iš skundo turinio, pažeidėjas skundžia ne nusižengimo kvalifikavimą, o paties nusižengimo padarymo faktą.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. T., būdamas rūpestingas ir apdairus šuns savininkas visais atvejais privalėjo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūno elgesį. Ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762 „Dėl gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijose gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ patvirtintų taisyklių 10 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas, reikalavimus.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 53-ANR_P-1852-2018 O. T. buvo surašytas dėl to, kad 2018 m. balandžio 27 d. 11 val. 00 min., O. T. priklausantis šuo papjovė T. S. priklausančias vištas (14 vnt.), tuo padarydamas 90 Eur turtinę žalą. Utenos apskrities VPK Anykščių raj. PK Veiklos skyriaus tyrėja L. S. 2018 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-908-2018 ir pripažino O. T. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jam 150 Eur baudą bei įpareigojo nukentėjusiajai R. S. atlyginti padarytą 90 Eur materialinę žalą.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, jog surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad 2018 m. balandžio 27 d. 11 val. 00 min., O. T. priklausantis šuo papjovė R. S. priklausančias 14 vištų ir gaidį. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino apklaustas liudytojas R. D., kuris nurodė, jog matė kaip juodos spalvos labradoro veislės šuo drasko vištas. Liudytojas R. D. nežinojo kam priklauso juodos spalvos labradoro veislės šuo, tačiau patvirtino, jog būtent šios veislės juodos spalvos šuo draskė vištas, kurios kaip vėliau paaiškėjo priklauso nukentėjusiajai R. S.. Šis liudytojas, bei nukentėjusioji R. S. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kaime nėra daugiau juodos spalvos labradoro veislės šunų. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių liudytojas R. D. galėtų būti suinteresuotas duoti neteisingus parodymus. Tuo tarpu liudytojas A. V., kuris yra pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. T. brolis, yra suinteresuotas duoti broliui palankius parodymus. Tačiau liudytojo A. V. parodymų, kad šuo minėtos dienos rytą buvo su juo kartu namuose nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog O. T. apklausiamas policijos pareigūnų 2018 m. gegužės 24 dieną nenurodė šios itin svarbios aplinkybės, t. y. kad yra asmuo, galintis paliudyti, jog įvykio dieną šuo buvo namuose, todėl teismas vertina, jog ši versija apie tai, jog A. V. gali paliudyti, jog šuo buvo namuose, atsirado tik vėliau ir tai yra O. T. gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Taigi šia versija teismas netiki ir atmeta ją kaip neįrodytą, o liudytojo A. V. parodymus vertina kaip duodamus siekiant palankaus sprendimo savo broliui O. T..

Nukentėjusiosios R. S. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, juos nuosekliai papildo liudytojo R. D. parodymai. Ji nuo pat pradžių nurodė visas jai žinomas šio įvykio aplinkybes, o būtent, kad liudytojas R. D. matė kaip juodas šuo drasko vištas, o (duomenys neskelbtini) kaime juodos spalvos labradorą turi tik O. T..

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad O. T., būdama juodos spalvos labradoro veislės šuns vardu D. savininkas neužtikrino, kad jo šuo nelakstytų palaidas po kaimą, ir nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiais savo veiksmais O. T. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762 „Dėl gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijose gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ patvirtintų taisyklių 10 punktą, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pažeidėjo skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53-ANR_N-908-2018 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).