Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 7 kartus:

1) 1985-07-25 Vilniaus miesto Spalio rajono teismo pagal BK 84 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 25¹ str. teistas lygtinai, priverstinai įdarbinant (BK galiojo iki 2003-05-01);

2) 1997-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 35 str. – laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu. Remiantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

3) 1997-12-31 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 232 str., 232¹ str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 1997-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

4) 1998-09-24 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str., dalinai prijungta neatlikta bausmės dalis pagal 1997-12-31 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01);

5) 2002-10-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 112 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

6) 2002-10-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 214 str. 2 d., 116 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, 125 Lt bauda. Vadovaujantis BK 43 str. 1 d., prie šios bausmės prijungta neatlikta bausmės dalis pagal BK 2002-10-25 ir 2002-10-14 nuosprendžius ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 125 Lt bauda. Pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6;

7) 2004-05-31 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p. – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2005-09-14 lygtinai prieš 8 mėn. ir 10 d. 2006-05-17 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, pasibaigus bausmės laikui;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu, ir,

Aprašomoji dalis

n u statė:

jis, 2010 m. spalio 5 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, prie buto Nr. 201 - iš chuliganiškų paskatų, priėjęs prie R. B., panaudojo prieš jį fizinį smurtą, pargriovė R. B. ant grindų, sudavė jam penkis smūgius kojomis į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairės akies vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir po suduotų smūgių pabėgo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės. Tokiu įžūliu elgesiu R. T. demonstravo nepagarbą aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiais savo veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

jis, 2010 m. spalio 6 d., apie 11.53 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,85 promilių), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės, pamanęs, kad R. B. kreipėsi į policiją dėl 2010-10-05 įvykdytų nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu, pribėgęs prie R. B. ranka sudavė vieną smūgį pastarajam į galinę galvos dalį, du smūgius kumščiu į dešinį žandikaulį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešiniojo kampo lūžį su aplinkinių audinių patinimu bei gleivinės vientisumo pažeidimu ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų veikų pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei nurodė, kad dėl girtumo visiškai neatsimena įvykio aplinkybių. Kaltinamasis pripažįsta Valstybinės ligonių kasos 5387,66 Lt dydžio civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka jam atlyginti 1000 Lt turtinės žalos, 300 Lt už advokato pagalbą bei 4000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-10-05 jis ėjo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo koridoriuje jis sutiko R. T., kuris paprašė jo duoti 5 litus. Nukentėjusysis atsakė, kad pinigų neturi. Jam priėjus prie buto Nr. 201, R. T. staiga pargriovė jį ant grindų, pradėjo kur papuola spardyti kojomis, taip pat ir per veidą, kol nepasirodė iš burnos kraujas. Atsikėlęs po sumušimo nukentėjusysis nuėjo namo, apsiprausė, palietė žandikaulį, jis nebuvo lūžęs ir nuėjo miegoti, policijos nekvietė. Sekančią dieną, grįždamas iš parduotuvės, R. B. netoli namų vėl sutiko R. T.. Šis, pamatęs nukentėjusįjį, pradėjo jį vytis, pasivijęs trenkė vieną kartą jam į veidą, sulaužė žandikaulį bei pabėgo. Nukentėjusiojo duktė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiojo teigimu, R. T. sekančią dieną jam trenkė todėl, jog manė, kad šis kvietė policiją, nes bėgdamas link jo šaukė „aš tau kviesiu policiją“. Iki šių įvykių nukentėjusysis su kaltinamuoju niekada nesisveikino, jokių reikalų ir konfliktų neturėjo, todėl nesuprato, kodėl kaltinamasis jį užpuolė. R. B. palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt turtinės žalos, 300 Lt už advokato pagalbą bei 30 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad po sumušimo jis liko nedarbingas, negali iki šiol kramtyti, valgo tik skystą maistą, liko kreivas sukandimas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos vyr.patruliu. 2010-10-06 buvo gautas iškvietimas į D. gatvę, kad yra sumuštas nukentėjusysis. Policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusiojo duktė. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas ir kruvinas. R. T. buvo rastas ne savame, o gretimame bute. Kažkas iš namo gyventojų pasakė, kur jį galima rasti. Kaltinamasis buvo išgėręs bei agresyvus, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. B. yra jos tėvas. 2010-10-06, būdama balkone, ji matė, kaip jos tėvas ėjo iš parduotuvės namo. R. T., pamatęs jos tėvą, pradėjo jį vytis, pasivijęs mušė kumščiais į veidą, šaukdamas „kam vakar iškvietei policiją“. Tuomet liudytoja iškvietė policiją ir pribėgusi prie tėvo paklausė kaltinamojo, kam šis jį sumušė. Kaltinamasis buvo girtas, pasakė, kad ir ji dar gaus bei nuėjo namo, o ji su tėvu liko laukti policijos ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kur galima rasti kaltinamąjį. 2010-10-05 liudytoja R. T. visiškai nematė, tačiau vakare jai tėvas pasakojo, kad jį prie buto užpuolė kaltinamasis ir sumušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina R. T. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

1) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – namo, esančio D., Vilniuje, laiptinė (b.l. 10-16);

2) greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad 2010-10-06, 12.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba dėl R. B. galvos sumušimo (b.l. 22);

3) specialisto išvada Nr. G 3935/10 (01), kurioje nurodoma, kad R. B. nustatyta apatinio žandikaulio dešiniojo kampo lūžis su aplinkinių audinių patinimu ir gleivinės vientisumo pažeidimu, kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2010-10-06. Apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje (b.l. 24-26);

4) alkotesterio rodmenimis R. T. 2010-10-06, 12.42 val., buvo nustatytas sunkus (2,85 promilės) girtumo laipsnis (b.l. 47).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad R. T. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėtų.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-05 kaltinamasis, būdamas neblaivus, daugiabučio gyvenamojo namo koridoriuje sutiko nukentėjusįjį ir paprašė jo penkių litų. Šiam atsakius, jog pinigų neturi, R. T. užpuolė nukentėjusįjį, pargriovė jį ant grindų bei sudavė pastarajam penkis smūgius kojomis į veidą, kol šiam iš burnos nepradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiojo teigimu, jis anksčiau su kaltinamuoju visiškai nebendravo ir jokių reikalų ar konfliktų tarp jų niekada nebuvo. Šio fakto neneigia ir kaltinamasis.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad R. T. viešoje vietoje, t.y. daugiabučio namo koridoriuje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, užpuolė nukentėjusįjį ir jį sumušė. Tokie kaltinamojo įžūlūs, agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių požymių (BK 140 str. 1 d.), padarytas viešosios tvarkos pažeidimo metu, atskirai nekvalifikuotinas.

R. T. taip pat kaltinamas 2010-10-06 nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo R. B. sveikatą. Kaltinamasis teismo posėdyje teigė, jog dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau neneigia galėjęs suduoti nukentėjusiajam smūgį į veidą, nuo kurio lūžo žandikaulis. Apklaustas posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad 2010-10-06 jam grįžtant iš parduotuvės, kaltinamasis, manydamas, kad šis kvietė policiją dėl jo vakarykščių neteisėtų veiksmų, pasivijo jį ir trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Liudytoja L. M. patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis pasivijo jos tėvą, einantį iš parduotuvės ir trenkė jam kumščiu į veidą, todėl ji iš karto iškvietė policiją.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, pasivijęs einantį nukentėjusįjį ir tyčia smogdamas kumščiu pastarajam į veidą, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sutrikdyti jam sveikatą ir nors gal būt nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. R. T. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo R. B. sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 24-26).

Iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojos L. M. parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2010-10-06, po smūgio gavimo į veidą, nukentėjusiajam iš karto buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, jis tą pačią dieną buvo paguldytas į ligoninę ir jam atlikta operacija (b.l. 22, 30). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp suduoto smūgio į veidą ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus bei išdėstytus motyvus, teismo nuomone, kaltinamojo R. T. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažindintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. T. padarė du nesunkius nusikaltimus. Antras smurtinis nusikaltimas buvo padarytas sekančią dieną po pirmojo nusikaltimo padarymo prieš tą patį nukentėjusįjį – kaltinamojo kaimyną R. B. ir šių nusikaltimų iniciatoriumi buvo kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. anksčiau buvo teistas septynis kartus, iš buvusių teistumų teigiamų išvadų nedaro, niekur nedirba, nevengia alkoholio vartojimo, yra linkęs nusikalsti, jam už nusikalstamų veikų padarymą turi būti skirtina BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, artimas šių normų sankcijose nustatytam bausmės vidurkiui. Kadangi R. T. teistumai yra išnykę, jo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamajam R. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 54-55, 56; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 5387,66 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta bei jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 34-35, 36, BPK 115 str., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str.).

Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos, 300 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-29). Kaltinamasis šį ieškinį pripažino iš dalies, sutikdamas atlyginti nukentėjusiajam 1000 Lt turtinės žalos, 300 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 4000 Lt neturtinės žalos. Teismas, įvertinęs padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, atliktą operaciją bei kaltinamojo sutikimą su ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, neturi pagrindo mažinti prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, kadangi ši suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais ir akivaizdžiai neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių R. B. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą bei kitas neigiamas emocijas. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam du kartus buvo atliktos operacijos (b.l. 121). Tačiau įvertinant tai, kad R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į tai, kad byloje nėra medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog padarytas sužalojimas turės liekamąsias pasekmes, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažinamas iki 10 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti R. T. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2010-10-06 iki 2010-10-07.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmė vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. T. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 5387,66 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 66 ct) už nukentėjusiojo gydymą.

Priteisti iš R. T. nukentėjusiojo R. B. (R. B.) naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinės žalos, 300 Lt (tris šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.