- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1533-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06912-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Linos Pužienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolę su 2015-05-21 patikslintu skundu, prašydama panaikinti antstolės Linos Pužienės 2015-02-23 patvarkymą Nr. 3.5.-2629 dėl atsisakymo naikinti areštą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bei 2015-04-17 patvarkymą Nr. 3.5.-5395 dėl areštuoto skolininkui priklausančio turto realizavimo. Pareiškėja nurodė, kad abu patvarkymai yra susiję su vienu ir tuo pačiu klausimu – atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti antstolės uždėtą areštą valstybės paveldėtam butui. Laiko antstolės veiksmus neteisėtais, kadangi pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turo, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekamos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas, valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, šį turtą turi realizuoti. Nurodė, kad antstolė, nenuimdama turto arešto, trukdo pareiškėjai vykdyti jai pavestas funkcijas, be to, valstybė patiria paveldėto turto administravimo bei priežiūros kaštus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino 2012 m. gruodžio 5 d. turto arešto aktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Dėl to teismas atmetė antstolės argumentą, kad valstybės paveldėtą turtą vykdymo procese realizuoja antstolis. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad turtas, iš kurio antstolė vykdo išieškojimą, perėjo valstybės nuosavybei, nustatė, jog šio turto realizavimo teisė turi būti perduota valstybinei mokesčių inspekcijai.
Antstolė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį ir netinkamai aiškino CPK 692 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pasak apeliantės, sprendžiant klausimą, ar valstybė, tapusi skolininke vykdomojoje byloje, įgyja teisę per atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigą pati realizuoti paveldėtą turtą, aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011. Apeliantė teigia, kad nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog vykstant vykdymo procesui ir nepanaikinus buto arešto CPK nustatyta tvarka paveldėtas turtas negali būti parduotas įprastinio aukciono tvarka. Dėl to butą galima parduoti tik specialia CPK nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka (CPK 691 straipsnis). Be to, antstolė nurodo, kad valstybė, perėmusi skolininko turtą, ir pakeista skolininke vykdymo procese, įstoja į vykdomąją bylą kaip vykdymo proceso šalis, bei perima visas buvusio skolininko teises ir pareigas. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos. Skolininko pakeitimas vykdymo procese valstybei reiškia procesinį buvusio skolininko teisių ir pareigų perėmimą vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 691 ir 692 straipsnių nuostatas, įpareigojančias antstolį turtą perduoti realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš valstybės paveldėto turto, valstybės turtui arešto panaikinimo vykdymo procese aiškinimo ir taikymo.
CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal šią teisės normą antstolis privalo perduoti valstybei realizuoti turtą tik dviem atvejais, tai yra kai teismas konfiskuoja turtą, arba turtas yra perduotinas valstybei. Nagrinėjamu atveju aktualus pastarasis atvejis, kai turtas perduotinas valstybei. Dėl to svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju antstolis privalo turtą, iš kurio vykdo išieškojimą, perduoti valstybei ir panaikinti areštą turtui, jog pastaroji jį galėtų realizuoti.
Pareiškėją antstolio pareigą perduoti turtą realizuoti jai grindė LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, kuriuo patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pasak pareiškėjos, į perduotiną turtą patenka ir valstybės paveldėtas turtas. Šiai pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau su šią pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąvoka „valstybės paveldėtas turtas“ nėra tapati valstybei perduotinam turtui. Paveldimas turtas valstybei nėra perduotinas taip, kaip pavyzdžiui konfiskuotas turtas, daiktiniai įrodymai, lobis arba radinys. Valstybė paveldėtą turtą įgyja universaliu teisių perėjimo pagrindu, taip įgydama ne tik teises, bet ir prievoles (CK 5.1 straipsnis). Dėl to vykdymo proceso metu mirus skolininkui ir valstybei paveldėjus jo turtą, ji turi perimti ne tik materialiąsias, bet ir procesines skolininko teises ir pareigas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi mirusioji skolininkė I. S. buvo pakeista į jos teisių perėmėją Valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekciją. Nuo šio momento pareiškėja tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu, realizuojančiu turtą pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimą Nr. 634. Teismo vertinimu, minėto nutarimo pagrindu paveldėtas turtas Valstybinės mokesčių inspekcijos realizuojamas tik tuo atveju, kai ji nėra vykdymo proceso šalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 taikymas ir aiškinimas atskirai nuo kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo tvarką, neužtikrintų šių teisės normų tikslinės paskirties ir iškreiptų jų esmę.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428-695/2015, spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad išiekojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdo antstolis, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija. Nepaisant to, kad ši nutartis priimta dėl turto išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau šis faktas teisinio situacijos vertinimo nekeičia, nes nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu pagrindu turtas perėjo valstybei. Hipoteka yra tik prievolės įvykdymo užtikrinimas, kuris iš esmės vykdymo tvarkos nekeičia. Dėl to ši teismo nutartis aktuali ir tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas ir ne iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino valstybei perduotino turto sąvoką, todėl nepagrįstai taikė CPK 692 straipsnį ir panaikino areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.