- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-145/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07207-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- G. G., S. G.
- Atsakovas
- A. I., RUAB „Erama“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2576-262/2012 pagal ieškovų G. G. ir S. G. ieškinį atsakovams A. I. ir RUAB „Erama“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 6 253 Lt tiesioginių nuostolių dėl padarytos žalos, priteisti iš atsakovo A. I. 5 000 Lt neturtinės žalos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 21 d., išsinėrus nuotekų stovui, šis butas buvo užlietas nuotekomis. Žalą turi atlyginti atsakovas A. I., nes būtent iš jo buto buvo užlietas ieškovams priklausantis butas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų turtinę žalą buvo išskirtas į atskirą bylą, ši byla sustabdyta ir perduota UAB „Erama“ restruktūrizavimo bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui; civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl turtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atsakovo RUAB „Erama“ atžvilgiu tenkino visiškai - priteisė iš atsakovo ieškovams solidariai 6 253 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 338 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį atsakovo A. I. atžvilgiu atmetė, priteisė iš atsakovo RUAB „Erama“ atsakovui A. I. 3 630 Lt ekspertizės išlaidų bei 68,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, konstatavo, jog nuotekų vamzdyno avarija įvyko ne dėl atsakovo A. I., o dėl tą vamzdyną montavusio pastato statytojo RUAB „Erama“ kaltės. Iš ekspertizės akto matyti, kad nuotekų vamzdyno avarija įvyko po buto Nr. 4 perdanga, t.y. ne atsakovo A. I. bute, o po juo, be to, vamzdyno avarijos neįtakojo atsakovo A. I. atlikti klozeto jungimo prie vamzdyno ar kokie kiti atlikti darbai. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad avarija įvyko dėl nekokybiško vamzdžių sumontavimo, kurį atliko namo statytojas UAB „Erama“. Taigi, jeigu vamzdžiai būtų sumontuoti tinkamai, avarija nebūtų įvykusi. Todėl teismas atmetė ieškinį atsakovo A. I. atžvilgiu, o atsakovo RUAB „Erama“ atžvilgiu tenkino visiškai (CK 6.246-6.249 str., 6.698 str. 1 d. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas RUAB „Erama“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinio apelianto atžvilgiu netenkinti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, nėra privalomi teismui ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Ekspertas nepadarė vienareikšmiškų išvadų, kas konkrečiai montavo (nekokybiškai montavo) vamzdyną (vamzdžių/alkūnių rinkinį), todėl tokie duomenys turėtų būti nustatinėjami kita bylos medžiaga.
2. Iš ieškovų sudarytos 2004 m. spalio 18 d. preliminarios sutarties Nr. 27-P(S) dėl svečių namų būsimos pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedo Nr. 1 matyti, kad UAB „Erama“ turėjo įrengti santechnikos stovus (be santechnikos prietaisų ir privedimo iki jų). Tuo tarpu santechnikos prietaisus pastatyti ir privesti prie jų reikiamus vamzdžius turėjo kiekvieno atskiro buto pirkėjas (aptariamu atveju - A. I.).
4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priteistos 6 253 Lt turtinės žalos dydį. Žalos įvertinimo akte nurodoma žala dėl užliejimo sudaro 3 800 Lt, kostiumo valymas kainavo ne 80, o 52 Lt. Ieškovai prašė priteisti 400 Lt už sugadintą kilimą ir du kilimėlius, tačiau byloje įrodymų apie šių daiktų egzistavimą ir jų vertę byloje nėra.
5. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo sumokėtus 500 Lt už ieškinio surašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsikirtimai grindžiami šiais argumentais.
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, kadangi šis neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai, kad užliejimas buvo sąlygotas nuotekų stovo, esančio po atsakovui A. I. priklausančio buto perdanga, išsinėrimu patvirtina ne tik ekspertizės akte nustatytos aplinkybės, tačiau taip pat ir UAB „Namų priežiūros centras“ 2009 m. birželio 22 d. aktas su pateikta fotofiksacija.
Šalies argumentai
2. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl preliminarios sutarties ir jos priedo nuostatų patvirtina, kad dėl avarijos atsiradimo yra atsakingas apeliantas, nes avarija įvyko dėl santechnikos stovo, kurį įrengė apeliantas kaip namo statytojas, išsinėrimo.
3. Ekspertizės akte yra pažymima, kad techniškai yra neįmanoma nepatenkant į butą Nr. 1 ir neardant perdangos tarp butų Nr. 1 ir Nr. 4 atlikti stovo montavimo ir sujungimo darbus iš buto Nr. 4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. I. būtų šias perdangas išardęs ir atlikęs nuotekų stovo montavimo darbus.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl žalos dydžio. Prašoma buvo minimalių nuostolių atlyginimo. Kilimėlių nebuvo galima išsaugoti, nes jie plaukiojo fekalijose. Atsakovas gali reikšti pretenzijas tik dėl nepateiktų įrodymų 28 Lt sumai už marškinių valymą. Ieškovai pateikė 300 Lt kvitą už teisines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Ginčas byloje kilęs dėl civilinės atsakomybės subjekto, atsakingo už užlieto buto padarinius ir žalos atlyginimą. Apeliaciniu skundu keliamas ir žalos dydžio įrodytumo klausimas.
Nustatyta, kad 2009 m. birželio 21 d., išsinėrus nuotekų stovui, buvo užlietas ieškovams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą jo kaltę, tvirtindamas, kad už įvykusios avarijos padarinius yra atsakingas viršutinio buto savininkas A. I., kuris savo bute savarankiškai ne tam numatytoje vietoje statė santechnikos prietaisus ir privedinėjo prie jų reikiamus vamzdžius. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl civilinės atsakomybės subjekto
Apelianto teigimu, ekspertizės išvados teismui neturi išankstinės galios, ji turi būti vertinama pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Be to, iš ekspertizės akto ištraukų seka, jog ekspertas nepriėjo ir negalėjo prieiti vienareikšmiškos išvados, kas konkrečiai montavo (nekokybiškai montavo) vamzdyną, todėl tokie duomenys turėjo būti nustatinėjami remiantis kita bylos medžiaga.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.). Sutiktina su apeliantu, kad specialistų (ekspertų) išvados nėra nekvestionuotini įrodymai, tačiau nesivadovauti jomis taip pat turi būti pakankamas pagrindas. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami apelianto atsakomybei paneigti.
Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų stovo, einančio pro butus Nr. 1 ir Nr. 4, išsinėrimą po buto Nr. 4 perdanga galėjo įtakoti netinkamas, nekokybiškas nuotekų stovo tvirtinimas. Ekspertai negalėjo patvirtinti, kad apeliantas, montuodamas nuotekų stovą, nepažeidė statybos techniniuose reglamentuose keliamų reikalavimų bei tinkamai sumontavo nuotekų stovą atsižvelgiant į pastate esančių patalpų sienų išdėstymą (ekspertizės akto b. l. 29). Nors ekspertai negalėjo tiksliai nustatyti nuotekų stovo išsinėrimo priežasties (ekspertizės akto b. l. 18), tačiau tiek iš ekspertizės akto ir kitų byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad buto Nr. 4 savininko santechnikos prietaisų pajungimas bute Nr. 4 neįtakojo stovo išsinėrimo po šio buto ir buto Nr. 1 perdanga. Tokią išvadą patvirtina ekspertų nustatyta aplinkybė, kad atlikti nuotekų stovo montavimo ir sujungimo darbus tiesiogiai iš buto Nr. 4 nepatenkant į butą Nr. 1 techniškai buvo neįmanoma, o bute Nr. 4 santechnikos privedimo darbai stovo avarijos neįtakojo (ekspertizės akto b.l. 29). Šias ekspertizės išvadas patvirtina ir kiti bylos duomenys. Namų priežiūros 2009 m. birželio 22 d. akte buto užpylimo priežastimi nurodoma nesandarus kanalizacijos stovas 1-ojo buto vonios patalpos palubėje, 2009 m. liepos 30 d. patikslintoje pažymoje nustatyta priežastimi nurodoma nesandarus 4-ojo buto kanalizacijos stovas, esantis prie perdengimo tarp 1-ojo ir 4-ojo butų (t. 1, b. l. 28-29). Perdanga tarp 1-ojo buto ir 4-ojo buto yra iš betono monolito, kuris, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, nebuvo pažeistas. Nors apeliantas teigia, kad A. I. priklausančiame bute santechnikos prietaisai pastatyti ne tam nurodytoje vietoje, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, jog tai galėjo įtakoti kokybiškai ir tinkamai įrengtos alkūnės atšakos (jos tvirtinimo elemento) atotrūkį ir išsinėrimą. Tai patvirtina ir ekspertizės akte pateikiamos išvados, susijusios su buto įrengimo metu atliktų inžinerinių mazgų išdėstymo pakeitimo įtaka avarijos kilimui (ekspertizės aktas b. l. 21, 31). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuotekų vamzdyno avarija įvyko po buto Nr. 4 perdanga, t.y. ne atsakovo A. I. bute, o po juo, A. I. atlikti santechnikos montavimo darbai negalėjo įtakoti avarijos kilimo.
Apeliantas tvirtina, kad ekspertas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kas atliko vamzdynų montavimo (nekokybiško montavimo) darbus. Ekspertizės akte, paneigiant įvairias šalių iškeltas avarijos kilimo versijas, konstatuota, jog nuotekų stovo išsinėrimą galėjo įtakoti netinkamas, nekokybiškas nuotekų stovo tvirtinimas. Minėta, kad yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovas A. I., atlikdamas santechnikos montavimo darbus, neturėjo galimybės iš savo buto prieiti prie avarijos kilimo vietos. Namo statytojas, o taip pat ir buto ieškovams pardavėjas yra apeliantas (t. 1, b. l. 12-27). Byloje nenustatyta trečiųjų asmenų galima įtaka nuotekų stovo išsinėrimui. Todėl jis yra atsakingas už paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektus bei dėl to atsiradusius nuostolius (CK 6.698 str. 1 d. 2 p.).
Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą atsakingu už padarytą žalą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia.
Dėl žalos dydžio
Apeliantas kvestionuoja priteistos žalos dydį. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 6 253 Lt žalos atlyginimą, kurį sudaro patalpų remonto išlaidos pagal lokalinę sąmatą UAB „Impeksservis“ 5 373 Lt; kostiumo valymo išlaidos 80 Lt; sugadinto kilimo ir dviejų kilimėlių, kuriuos teko išmesti, vertės - 400 Lt; žalos (nuostolių) įvertinimo išlaidų - 400 Lt (t. 1, b. l. 119). Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo 400 Lt dydžio išlaidas už padarytos žalos įvertinimą (t. 1, 66-67). Apeliantas pastarųjų išlaidų dydžio neginčija, tačiau nesutinka su priteistomis sumomis dėl užliejimu padarytos žalos, drabužių valymo bei kilimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime faktiškai išdėstė tik motyvus, susijusius su atsakingo už žalą asmens nustatymu, ir tenkino ieškinį visiškai, tuo tarpu dėl žalos dydžio įrodytumo iš esmės nepasisakė. Todėl šiuo aspektu apeliantas teisus.
Pirmosios instancijos teismas priteisė žalą, kurią, be kita ko, sudaro 5 373 Lt buto remonto išlaidų. Apeliantas nurodo, kad ieškovų pateiktame UAB „Impeksservis“ žalos įvertinimo akte žalos dydis dėl užliejimo sudaro 3 800 Lt (t. 1, b. l.44-48). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu. Šiame akte žalos atlyginimo vertė nustatyta taikant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Kasacinis teismas panašioje byloje (dėl buto užliejimo) yra išaiškinęs žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamos žalos dydis mažintinas 1 573 Lt suma.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, jog realiai drabužių valymo paslaugų išlaidos sudaro 52 Lt, o ne 80 Lt, nes tai patvirtina byloje esantis už drabužių valymą pateiktas kasos kvitas (t. 1, b. l. 77). Pastebėtina, kad pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą faktiškai sutiko su šia apelianto nurodoma aplinkybe ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtent 80 Lt sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apelianto kvestionuojamų kilimėlių sugadinimo išlaidų atlyginimo nepagrįstumu, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius apie kilimėlių egzistavimą ir jų vertę (CPK 12, 178 str.). Pastebėtina, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtindamas, kad sugadinti kilimai buvo išmesti, ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų (pvz. fotonuotraukų), pagrindžiančių ieškinyje nurodomų kilimėlių egzistavimą. Be to, šis ieškovo nurodomas sugadintas turtas nėra nurodomas nei UAB „Namų priežiūros centras“ apžiūros akte, nei patalpų svečių namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų (garantiniu laikotarpiu) apžiūros akte, nei sugadinto turto apžiūrėjimo žiniaraštyje (t. 1, b. l. 7, 29, 50). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs nuostolių pagrįstumo, šią reikalavimų dalį (428 Lt sumai) patenkino nepagrįstai.
Dėl to skundžiamas sprendimas keistinas sumažinant 2 001 Lt suma (1573 Lt plius 428 Lt) ieškovams priteistą sumą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas šių išlaidų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikta teisinių paslaugų sutartis patvirtina, jog šalys yra susitariusios dėl atlyginimo už teisines paslaugas 500 Lt sumai, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (kvito, bankinio pavedimo ar pan.), kurie patvirtintų šios sutartinės sumos sumokėjimą teisinę pagalbą teikusiam asmeniui (t. 1, b. l. 76, t. 2, b. l. 60). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams naikintinas.
Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą ir dėl to keičiant skundžiamą sprendimą, keistinas priteistas pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio dydis (CPK 93 str. 4 d.), kuris nuo tenkintos 4 252 Lt dydžio sumos sudaro 127,56 Lt. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pinigų priėmimo kvitą už advokato pagalbą pateikiant atsiliepimą – 300 Lt (t. 2, b.l. 59). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 32 proc., ieškovams priteistina 204 Lt už advokato pagalbą iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Sumažinti solidariems ieškovams G. G. ir S. G. iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą iki 4 252 Lt, žyminį mokestį - iki 127,56 Lt. Panaikinti sprendimo dalį dėl 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti solidariems ieškovams G. G. ir S. G. iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ 204 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.