- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-1056-245/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00362-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau-Inspekcija) viršininko pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį “Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas”, už tai, kad 2012-06-28 (duomenys neskelbtini) rajone, operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Įmonė) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus ir apklausus Įmonės darbuotojus nustatyta, kad Įmonės direktorius (duomenys neskelbtini) Į. trims darbuotojams laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-05-01 tyčia apskaičiavo ir (duomenys neskelbtini), Varėnoje išmokėjo 1700 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: R. B. 2011 m. lapkričio mėn. išmokėta 200 Lt; P. R. 2012-01-01 – 2012-05-01 išmokėta 800 Lt; D. S. 2011-10-01 – 2011-12-31 išmokėta 700 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu V. T. administracinė byla nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Inspekcija apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Tiek operatyvaus patikrinimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. B., P. R. ir D. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio, kuris buvo pervedamas į jų sąskaitas bankuose, direktorius V. T. savo namo garaže jiems mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį, už kurį niekur nepasirašydavo. Bendrai laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. šiems darbuotojams V. T. išmokėjo 1700 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio, be to, pratęsus darbo sutartis šiems buvusiems darbuotojams, jose buvo nurodyta 4 valandų darbo trukmė bei atitinkamas darbo užmokestis, nors realiai jie dirbdavę pilną darbo dieną. L. S. V., V. Z. ir F. M. nurodė, kad nors jiems patiems nelegalus darbo užmokestis ir nebuvo mokamas, tačiau jie žinoję, kad toks užmokestis mokamas kitiems darbuotojams. Visų nurodytų liudytojų parodymai išliko nuoseklūs, informatyvūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, patvirtinantys kitus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus, interpretavo juos vienpusiškai. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad tarp jų ir bendrovės direktoriaus buvo kilę konfliktai, dėl kurių galima abejoti duotų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Teismas taip pat rėmėsi tik ta liudytojų S. V., V. Z. ir F. M. parodymų dalimi, kuria jie parodė, kad asmeniškai neapskaityto darbo užmokesčio negavo, tačiau visai neužsimena apie tą parodymų dalį, kurioje jie patvirtino žinoję apie tokio darbo užmokesčio mokėjimą kitiems darbuotojams. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi vien tik V. T. parodymais, nors šie jo parodymai turi būti vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės už darbo apmokėjimo organizavimo pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas V. T., dispozicija nereikalauja nustatyti neoficialiai mokamo darbo užmokesčio šaltinių bei jų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, jau vien tokio fakto nustatymas akivaizdžiai byloja, kad toks darbo užmokestis nėra ir negali būti įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, antraip nebūtų ir paties pažeidimo. Teismas šioje byloje, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, objektyviai ir visapusiškai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas, V. T. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Inspekcija visiškai pagrįstai skundžiasi dėl neteisėto ir įrodymų visuma nepagrįsto nutarimo, kadangi V. T. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nevisapusiškai, dėl ko padarytas neteisingas procesinis sprendimas.
ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatydamas šias aplinkybes, teismas privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, o šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Taip pat teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Sutinkamai su Inspekcijos skundo argumentais, šioje byloje teismas neištyrė bylos faktinių aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir dėl to padarė neteisingas išvadas, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę.
Nors V. T. kaltu dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo neprisipažino, teisiamojo posėdžio metru paaiškino, kad jis visiems darbuotojams moka tiek, kiek jie dirba, tačiau liudytojai R. B., P. R. ir D. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio, kuris buvo pervedamas į jų sąskaitas bankuose, direktorius V. T. savo namo garaže jiems mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį, už kurį niekur nepasirašydavo. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad atlyginimas jam buvo pervedamas į „Swedbanke“ esančią mokėjimo kortelę, o kitus pinigus, kaip jis suprato, kad tai buvo priedas, premija, V. T. jam mokėdavo garaže, namuose. Priimant į darbą dėl neoficialių mokėjimų V. T. jam nieko nesakė. Dėl šių priemokų jam niekur pasirašyti nereikėjo. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad dalis atlyginimo jam buvo pervedama į kortelę, kitus gaudavo grynais. Už išmokėtus pinigus jis niekur nepasirašinėdavo. Darbo sutartį jis buvo pasirašęs dėl ne visos darbo dienos (4 val.), nors faktiškai dirbo visas 8 valandas. Tuos grynai mokamus pinigus jis suprasdavo kaip kompensavimą už išdirbtą sutartyje nurodytą viršijantį laiką. Liudytojas P. R. teisme parodė, kad jis dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, dėl atlyginimo žodžiu buvo sutarta, kad jam mokės 1000 Lt, tačiau V. T. jam minėjo, kad dėl sunkmečio jam pervedinės mažiau pinigų. Dalį pinigų (300 Lt - 440 Lt) jam pervesdavo į kortelę, likusius - mokėdavo grynais. Oficialiai mokamus pinigus jis suprato kaip atlyginimą, o kitus, kuriuos jam mokėdavo grynais, jis suprato kaip premiją. L. O. P. paaiškino, kad Kauno apskrities VMI gavo elektroninio pasitikėjimo linija pranešimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai mokamas darbuotojams darbo užmokestis „vokeliuose“. Iškvietus 6 buvusius įmonės darbuotojus, trys iš šešių įmonės darbuotojų parašė paaiškinimus, kad gavo neoficialią algą po 200 Lt. Visi trys buvę darbuotojai nurodė tikslią vietą: direktoriaus nuosavo namo garaže, ir kad už gautus pinigus niekur nepasirašė. Kiti trys –S. V., F. M., V. Z. parodė, kad jie patys negrynų pinigų negaudavo, tačiau buvo kalbama, kad kiti darbuotojai gauna.
Skundą nagrinėjančio teismo manymu, aplinkybė, kad V. T. vadovaujamoje įmonėje dirbę darbuotojai gavo ne tik apskaitytą darbo užmokestį, bet ir kitą, niekur nefiksuotą atlyginimą, aiškinamasi nebuvo. Teismas rėmėsi tik dalies liudytojų (R. B., P. R. ir D. S.) parodymais, o S. V., V. Z. ir F. M. parodymus vertino nevisapusiškai, vadovavosi tik ta jų dalimi, kad jie patys neapskaityto darbo užmokesčio negavo, tačiau visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad šie liudytojai žinojo apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą kitiems darbuotojams. Būtent šių liudytojų parodymai patvirtina tą aplinkybę, kad jie žinojo, jog kitiems darbuotojams atlyginimas mokamas ir neapskaitytas. Tačiau apylinkės teismas šių liudytojų į teismo posėdį nekvietė, todėl liko neišsiaiškintos reikšmingos pažeidimo aplinkybės ir padarytos neteisingos išvados, konstatuojant, kad nėra ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo V. T. veiksmuose. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra užfiksuota neapskaitytų piniginių lėšų buvimas Įmonėje, iš kurių turėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimo, kuriuo kaltinamas V. T. dispozicija nereikalauja nustatyti neoficialiai mokamo darbo užmokesčio šaltinių bei pagrįsti jų buhalterinės apskaitos dokumentais.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.
Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Tokiu būdu, nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutarimas yra naikinamas, V. T. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti.
V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.