Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str.1 d., 178 str. 1 d., laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 str.1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme nustatytas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Remiantis BK 63 str. 1 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012-03-29 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams. Į atliktą bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012-02-08 iki 2012-06-08 bei bausmės atliktos pagal 2012-03-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį laikas. Iš T. K. AB „X“ priteista 2984,91 Lt turtinei žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-04-10 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), siaurojo geležinkelio ruože (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., pasikėsino pagrobti svetimą AB „X“ priklausantį turtą - 44 vienetus sandūrinių tvarslių, kurių bendra vertė 833,11 Lt, tačiau nusikalstamos veikos padaryti nepabaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užklupti policijos pareigūnų.

Be to, jis turėdamas vieningą tyčią padaryti aukščiau nurodytą nusikaltimą, 2011-04-10 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuardė nuo minėto siaurojo geležinkelio ruožo varžtus ir 44 vienetus sandūrinių tvarslių, tokiu būdu sugadino šį geležinkelio ruožą, padarydamas 2151,80 Lt žalą.

T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika – vagystės nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Mano, kad teismas nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, visiškai neįvertinęs galimybės skirti kitą aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą. Apeliantas nesutinka ir su bausme paskirta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. padarymo. Jo tvirtinimu apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinis ieškovas ne tik pareiškė nepagrįsto dydžio civilinį ieškinį, kuris buvo pilnai tenkintas, bet ir neįvertino aplinkybės, kad reali žala apskritai nebuvo padaryta, turtas grąžintas savininkui, o bėgiai, kurie neva buvo sugadinti nenaudojami daugiau kaip 20 metų, veikiami tiek oro sąlygų, tiek kitų mechaninių veiksnių, todėl jam nesuprantama kaip dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų – varžtų nuo bėgių atsukimo, galėjo būti padaryta 2151,8 Lt turtinė žala. T. K. teigimu apeliacinės instancijos teismas ne tik turėtų sumažinti priteisto civilinio ieškinio sumą, bet ir taikyti jo atžvilgiu BK 62 str. ir skirti švelnesnes nemato įstatymas bausmes, t.y. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. skirti laisvės atėmimo bausmę pusei metų, o už BK 187 str. 1 d. – keturis mėnesius ir subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2012-03-29 nuosprendžiu galutine bausme skirti laisvės atėmimą – trejiems metams.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas T. K. nesutinka su teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme argumentuodamas, kad paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Taip pat prašo sumažinti civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos dydį.

BK 178 str. 1 d. sankcijoje už svetimo turto vagystę numatytos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 22 str. 3 d. yra nurodyta, kad už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (tai numatyta BK 21 str. 1 d.) asmuo atsako pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už atitinkamą baigtą nusikaltimą ir kad bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

BK 187 str. 1 d. už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą nustato bausmes - viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantija, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuris numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, įstatymo leidėjas yra numatęs ir specialias bausmių skyrimo taisykles atskiroms nusikalstamas veikas padariusių asmenų grupėms. Šioje byloje aktualu tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. sutinkamai su BK 27 str. 1 d. jis laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis šių nuostatų visetu, kiekvienam konkrečiam nusikaltusiam asmeniui parenkama tokia bausmė, kuri, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų, padėtų maksimaliai pasiekti bausmės tikslus.

Kolegijos nuomone, skiriant bausmę T. K. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertintos tinkamai. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie T. K. teistumus (už nusikaltimus nuosavybei teisiamas 6 kartą, o apskritai yra teistas 8 kartus) patvirtina, kad jis du naujus tyčinius nesunkius nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, be to, po šio nusikaltimo padarymo T. K. vėl nusikalto (2011-07-31 padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., už kurį nuteistas 2012-03-29 nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka šią bausmę, kas rodo, kad T. K. dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti.

BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str., 2 d. dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kadangi T. K. nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, vadovaujantis BK 27 str., 56 str. nuostatomis jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, teismas skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupe) taip pat įvertino T. K. asmenybę apibūdinančius aukščiau aptartus duomenis bei tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrįstai skyrė už kiekvieną nusikaltimą sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį nesiekiančias bausmes.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad T. K. subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų nusikaltimų bei nuteistojo pavojingumą bei yra tinkama realizuoti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių T. K. skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 str. nuostatas apelianto atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Nors ir netiesiogiai, apeliaciniame skunde keliamas nuteistojo veikos kvalifikavimo teisingumo klausimas, ginčijant teismo konstatuotą sunaikinto turto įvertinimą bei priteistos žalos dydį.

Apeliantas pagal BK 187 str. 1 d. nuteistas už svetimo turto sugadinimą. Turto sugadinimas suprantamas kaip turto savybių praradimas dėl kurio jo vertė sumažėja ir jis dėl to iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. BK 187 str. 1 d. numatytas svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas padarytas tyčia ir laikomas nusikaltimu tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydį. BK 187 str. 2 d. numato atsakomybę už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu jis padarytas: visuotinai pavojingu būdu arba; išardant ar sugadinant įrenginį ar agregatą, jei dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba; sunaikinant ar sugadinant didelės vertės svetimą turtą ar; sugadinant itin reikšmingas mokslo, istorijos, kultūros vertybes. Pagal BK 187 str. 3 d. atsakomybėn traukiamas tas, kas sugadino ar sunaikino nedidelės vertės (viršijantį 1 MGL, bet kurio vertė nedidesnė nei 3 MGL) svetimą turtą ir tokia asmens veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu.

Byloje nustatyta, kad T. K. atsukdamas varžtus nuo siaurojo geležinkelio ruožo nuėmė 44 vnt. sandūrinių tvarslių, tokiu būdu sugadino šį geležinkelio ruožą, padarydamas AB „X“ 2151,80 Lt turtinę žalą. Kolegijos nuomone, svetimo turto sugadinimo metu konstatuota nusikalstamais T. K. veiksmais padaryta žala nepagrįstai grindžiama turto sugadinimo pasekmėmis, o ne sugadinto turto verte, t.y. 833,11 Lt. Todėl nuosprendžio dalis dėl sugadinto svetimo turto vertės keičiama. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL T. K. kaltinimo dalies patikslinimas jo veikos kvalifikacijos pagal BK 187 str. 1 d. nekeičia.

Kaip minėta, apeliantas nesutinka ir su priteistos turtinės žalos dydžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta bendrovė jai padarytą žalą - 2984,91 Lt grindžia 2011 m. kovo mėnesį sudaryta lokaline sąmata dėl darbų ir išlaidų, reikalingų atstatant sunaikintą turtą (1 t., b.l. 10), Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Padarytos žalos nekilnojamajam kultūros paveldo objektui, siaurojo geležinkelio komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 21898, buvęs kodas (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo akto, kuris sudarytas 2009-04-15, duomenimis (1 t., b.l. 37-46).

Tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyta suma – 3573,47 Lt, kuri reikalinga atstatyti sunaikintą turtą, ne tik skiriasi nuo pareikštų civilinių ieškinių (ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas 1401,14 Lt civilinis ieškinys, bylą perdavus nagrinėti teisme - 3573,47 Lt civilinis ieškinys, iš šios sumos išskiriant turto, kurį buvo pasikėsinta pagrobti – 74 vnt. tvarslių vertę -1401,14 Lt ir sugadinimo metu padarytą žalą - 2172,33 Lt (1 t., b.l. 31-33, 2 t., b.l. 24), be to, joje apskaičiuotos sumos, susijusios ne tik su inkriminuotu T. K. tvarslių kiekiu - 44 vnt., o su žymiai didesniu - 74 vnt., joje nurodomos skirtingos tvarslių montavimo vietos (duomenys neskelbtini), į šią sumą įskaičiuojant tvarslių pakrovimą, atvežimą į darbo vietą, iškrovimą, montavimo darbus, papildomų medžiagų vertę, papildomų mechanizmų vertę, papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, statinio statybos išlaidas, statybvietės išlaidas, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, pridėtines išlaidas ir pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu 2009-04-15 Atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo aktas apskritai yra sudarytas prieš dvejus metus iki aptariamo nusikaltimo padarymo, jame aptariami ir vertinami siaurojo geležinkelio sugadinimai, kurie nėra ir negali būti niekaip susiję su T. K. veiksmais padarytos žalos nustatymu. Be to, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, visos tvarslės, kurias buvo pasikėsinta pagrobti, yra grąžinti jų savininkui (1 t., b.l. 60-61), nepaisant to, kad minėtos bendrovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jų sugrąžinti į buvusią padėtį negalima ir po išmontavimo jie yra tinkami tik metalo laužui. Akivaizdu, kad nėra nustatyta grąžinto savininkui turto vertė, kuri iš esmės būtų reikšminga teisingai civilinio ieškinio sumai nustatyti.

Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau aptartais duomenimis negali būti remiamasi sprendžiant civilinio ieškovo AB „X“ civilinį ieškinį. Negavus papildomos medžiagos, tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos nėra galimybių, todėl civilinis ieškinys šiuo metu negali būti tinkamai išspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, civiliam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydis perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 ir 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 ir 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad T. K. 2011-04-10 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo siaurojo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) nuardydamas varžtus ir 44 vienetus sandūrinių tvarslių sugadino 833, 11 Lt vertės turtą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš T. K. civiliniam ieškovui AB „X“ priteista 2984,91 Lt dydžio žalos atlyginimas.

Pripažinti AB „X“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.