Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-304-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2S-304-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08407-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
UAB „Laivų technika“
Atsakovas
RAB „Dimas“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-304-123/2012

Teisėja M. Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-08407-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 130.1.4; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Laivų technika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laivų technika“ ieškinį atsakovui RAB „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 72 909,80 Lt skolos, 71,57 Lt palūkanų ir 8,05 proc. metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2011-06-29 teismo nutartimi ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui priklausantis laivas „Arctic Wolf“, uždrausta laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, taip pat supjaustyti laivą dalimis metalo laužui, laivui uždrausta išplaukti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad Rusijos Federacijoje atsakovui yra pradėta bankroto procedūra, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat prašė panaikinti ieškovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašė iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių prašė netenkinti atsakovo prašymo ir padidinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą uždraudžiant antstoliams laivą parduoti ar perduoti vykdymo procese kitiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo 7 straipsnio 1 dalies b punkte sakoma, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali (tačiau neprivalo) nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Taip pat nustatė, kad atsakovui Rusijos Federacijoje yra pradėta bankroto procedūra ir turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai. Teismas konstatavo, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Laivų technika“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal nacionalinius įstatymus tai yra jų jurisdikcija arba šalyje, kur areštuotas laivas, ieškovas turi pagrindinę verslo vietą. Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija po dvišalės sutarties sudarymo, pasirašydamos konvenciją pripažino, kad bylose, kuriose ieškovas turi jūrinį reikalavimą, bus taikomos ne dvišalės sutarties, o konvencijos nuostatos pagal kurios 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą teismas turi neginčytiną kompetenciją nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį iš esmės. Konvencija nenumato jokių jurisdikcijos išlygų atsakovo bankroto atveju, todėl nors atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražiniame teisme ir yra iškelta bankroto byla, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes tokią teisę numato 1952 m. Konvencija, turinti viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus. Hipotetiniu atveju teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nes byla pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą ir 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Remiantis 1993 m. Konvencija „Dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų“ reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą ir joks kitas reikalavimas negali turėti pirmenybės prieš tokius jūrinius suvaržymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Žemesnės instancijos teismas

1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal tos šalies nacionalinius įstatymus tie teismai turi jurisdikciją, arba jeigu šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagrindinę verslo vietą (1 d. „a“ punktas). Klaipėdos apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir formuojama teismų praktika, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali (tačiau neprivalo) nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-13 nutartis civ. b. Nr. 2-1545/2011).

Lietuvos Respublika 1952 m. Konvenciją dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo ratifikavo 2002-03-26 įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002-05-04). Rusijos Federacija prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1999-01-06 federaliniu įstatymu Nr. 13-FZ (? 13-??). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad Konvencijos nuostatos keičia 1992-07-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą vadovaudamasis būtent 1952 m. Konvencijos, o ne 1992 m. dvišalės sutarties nuostatomis. Konvencijos nuostatos, susijusios su civilinės bylos teismingumu pagal 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą nėra imperatyvios ir suteikia teismui teisę nuspręsti dėl civilinės bylos, kurioje reiškiamas jūrinis reikalavimas, teismingumo.

Taigi pagal 1952 m. Konvencijos nuostatas ieškovė laikytina turinčia jūrinį reikalavimą, o Lietuvos teismai iš principo gali (tačiau neprivalo) nagrinėti jūrinį reikalavimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, nustatęs, kad atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražiniame teisme yra iškelta bankroto byla. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai (Rusijos Federalinio įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto)“ 75 str.), o bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, t. y. įmonės nemokumo faktas sukelia teisines pasekmes ne tik toje byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-13 nutartis civ. b. Nr. 2-1545/2011).

CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. CPK 782 straipsnio nuostatos laikytinos lex specialis CPK 163 straipsnio 5 punkto ir 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto atžvilgiu, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad hipotetiniu atveju teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nes byla turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė