Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6593-582/2022 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. R. 5 000 Eur skolą, 4 968,49 Eur nuostolius (negautas pajamas), 64,56 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 033,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš 2021 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 13128 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 5000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Atsakovas pagal sutartį mokėjimų nėra atlikęs, todėl ieškovė informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2022 m. vasario 10d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį.

4. Teismas nurodė, kad ieškinyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o sutartyje nurodytas teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko (ieškovės) buveinės vietos teisme vertintinas kaip nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, todėl turi būti vadovaujamasi bendrąją teismingumo taisykle – ieškovės ieškinys turi būti reiškiamas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p.).

5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teisme nesąžiningumą net ir nesant vartotojo pateikto prieštaravimo, o įrodyti, kad minėta sąlyga nėra nesąžininga privalo verslininkas (CK 6.228⁴ str. 3 d.). Šiuo atveju ieškovė nėra pateikusi teismui įrodymų, jog sutartinis teismingumas pagal verslininko buveinės vietą nėra nesąžiningas (CPK 177, 178, 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

6. Teismo vertinimu, šiuo atveju iš sutarties turinio matyti, kad šalių sudaryta vartojimo paskolos sutartis yra standartinė, sutartis parengta ieškovės, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos (visas sutarties blankas atspausdintas). Ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo buvo aptarta individualiai ir ji atitiko vartotojo valią. Tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo valios atsisakyti tiek pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalį, tiek CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytos apsaugos. Taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama teismo pareiga ieškinio priėmimo stadijoje ex officio spręsti dėl sąlygos sąžiningumo, nes vien atvykimas į verslininko buveinės teismą gali turėti vartotojui atgrasantį poveikį ginti savo teises.

7. Kadangi ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, teismas ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę pateikti ieškinį atsakovui dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Taigi, konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą vartotojo ieškinį, o ieškinio priėmimo stadijoje įvertinti sutarties sąlygos sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma (CK 6.228⁴ str. 5 d.).

8.2. Iš teismui pateiktos vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies matyti, kad šalys individualiai susitarė ir sutiko, jog visi ginčai, kylantys iš sutarties, bus nagrinėjami Kauno apylinkės teisme arba Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą. Be to, vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje šalys netgi nurodė, jog šalys papildomai akcentuoja, kad šią sutarties sąlygą aptarė individualiai. Taigi, imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio teismingumo šalys nepažeidė, o individualiai susitarė dėl bylos teismingumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti ieškinį.

8.3. Be to, teismo atliekamas sutarties sąlygos, kurią teismas laiko nesąžininga, vertinimas negali būti abstraktus. Teismo išvada, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui yra nesąžininga ir todėl netaikytina, visais atvejais privalo būti motyvuota ir pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis. Ši aplinkybė yra svarbi, nes tiek pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.288⁴ straipsnio 2 dalį nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta sąlyga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo remdamasi 2021 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 13128. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Biržuose, Rotušės g. 23-35, o sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo spręsti ginčą Kauno apylinkės arba Kauno apygardos teisme, t. y. verslininko buveinės vietos teisme, yra nesąžininga, todėl nurodė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas pagal bendrąją teismingumo taisyklę – pagal atsakovo gyvenamąją vietą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

14. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą vartotojo ieškinį, o ieškinio priėmimo stadijoje įvertinti sutarties sąlygos sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi pareigą savo iniciatyva patikrinti bylos teismingumą. CK 6.228¹ straispnio1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. (2 dalis) Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. (3 dalis) Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovės (verslininko) ir fizinio asmens (vartotojo) 2021 m. rugsėjo 24 d. pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. 13128 yra vartojimo sutartis CK 6.228¹ straipsnio prasme. Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.

17. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo teisės ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą ieškinio dėl skolos iš vartotojo priteisimo byloje, aktualus yra ir Teisingumo Teismo išaiškinimas 2012 m. birželio 14 d. sprendime byloje Banco Espanol de Crédito SA prieš Joaqunn Calderón Camino, C-618/10 (toliau – ir sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito). Šioje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyva 93/13/EEB aiškintina taip, jog ja draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias nacionaliniam teismui, gavusiam prašymą išduoti mokėjimo įsakymą, neleidžiama ex officio įvertinti in limine litis (prieš prasidedant bylos nagrinėjimo teisme procesui) ar kokiu nors kitu proceso etapu, net jeigu teismas žino reikalingas teisines ir faktines aplinkybes, pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje esančios sąlygos dėl palūkanų už pavėluotas įmokas nesąžiningumo, jei vartotojas nepateikė prieštaravimo (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 57 punktas). Atlikęs vertinimą veiksmingumo aspektu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos neatitinka veiksmingumo principo, nes, dėl jų vykstant pardavėjų ar tiekėjų inicijuotoms procedūroms, kuriose vartotojai yra atsakovai, tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga vartotojams taikyti apsaugą, kurią jiems siekiama suteikti Direktyva 93/13/EEB (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 56 punktas). Tarp pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo vykdomo pagal nacionalinę teisę teismo proceso specifinės savybės negali daryti poveikio teisinei apsaugai, kurią vartotojai turi turėti pagal šios direktyvos nuostatas (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 55 punktas). Atsižvelgiant į mokėjimo įsakymo procedūros visumą, eigą ir ypatumus, yra didelė rizika, kad atitinkami vartotojai nepateiks reikalaujamo prieštaravimo dėl ypač trumpo šiam tikslui numatyto termino, arba jie gali būti atgrasyti gintis dėl išlaidų, kurių patirtų kreipdamiesi į teismą, palyginti su ginčijamos skolos suma, arba dėl to, kad jie nežino ar nesuvokia savo teisių apimties, arba dėl pardavėjų ar tiekėjų pateikto prašymo dėl įsakymo riboto turinio ar dėl neišsamios jų turimos informacijos (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 259-269).

18. Prieš tai minėtoje kasacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo praktiką, sprendė, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 259-269).

19. Taigi, apeliantės argumentai, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nesant vartotojo prieštaravimų negali spręsti dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl teismingumo nesąžiningumo aspektu, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantė skunde nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje šalys nurodė, jog šalys papildomai akcentuoja, kad šią sutarties sąlygą aptarė individualiai. Taigi, imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio teismingumo šalys nepažeidė, o individualiai susitarė dėl bylos teismingumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti ieškinį.

21. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas).

22. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendime Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08) savo sprendimuose dėl direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalies taikymo yra nurodęs, kad direktyvos 6 straipsnio tikslas negalėtų būti pasiektas, jei patys vartotojai turėtų pareigą iškelti sutarties sąlygos nesąžiningumo klausimą, ir kad veiksminga vartotojų apsauga gali būti užtikrinta, tik jei nacionaliniam teismui pripažįstama teisė ex officio įvertinti tokią sąlygą. EBTT išaiškino, kad direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog nesąžininga sutarties sąlyga neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nebūtina, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. Taip pat EBTT išaiškino, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą.

23. 2021 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 13126 specialiosiose sąlygose iš tikrųjų yra įtvirtinta nuostata, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal kredito davėjo buveinės vietą. Kaip nurodyta sutartyje, šalys papildomai akcentuoja, kad šią sutarties sąlygą aptarė individualiai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš tai minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017 yra priimta išnagrinėjus analogišką situaciją, t. y. ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ir vartotojo (fizinio asmens) 2014 m. sausio 10 d. sudarytą vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115, kurią kasacinis teismas laikė standartine, ieškovės parengta sutartimi, o jos sąlygą, nustatančią teritorinį teismingumą pagal paskolos davėjo buveinės vietą, kaip sąlygą, kurios parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos (į atspausdintą sutarties blanką ranka įrašyti tik paskolos gavėjo (vartotojo) duomenys bei paskolos sąlygos: suma, procentai, grąžintina suma).

25. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju sąlyga dėl teritorinio bylos teismingumo buvo aptarta individualiai, su tokiais argumentais negalima sutikti ne tik vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, bet ir žemiau nurodomomis aplinkybėmis. .

26. CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta nuotolinės vartojimo sutarties sąvoka, kurioje nurodyta, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ir R. R. 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarytos vartojimo kredito sutartis taip pat yra nuotolinė, standartinė, sutarties tekstas parengtas ieškovės, jos sąlygoms, nustatančioms teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, visas sutarties tekstas atspausdintas kaip vientisas dokumentas.

28. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punkto nuostatas, iš kurių matyti, kad paraiška kreditui gauti gali būti teikiama bet kuriuo iš šių būdų: 2.4.1. elektroniniu būdu užpildant ir pateikiant sistemoje https://www.aujama-credit.lt/esančią Paraišką; 2.4.2. elektroniniu būdu užpildant ir pateikiant sistemoje https://www.aujama-credit.lt/esančią mokumo deklaraciją bei iš sistemos duomenų bazėje registruoto Kredito gavėjo mobiliojo telefono numerio siunčiant tekstinę žinutę. Taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 2.5 punktą, iš kurio seka, kad Paraiškos pateikimo metu Kredito gavėjo atlikti veiksmai ir nurodyti duomenys (kuriuos patvirtina SMS žinutės išklotinė ir/arba sistemos duomenų bazės išrašas apie Kredito gavėjo veiksmus jo paskyroje sistemoje), yra laikomi Kredito gavėjo parašu, turinčiu Elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, o Paraiška ir jos pagrindu sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią Kredito gavėjui yra pervedama Kredito suma, yra prilyginama dokumentui, sudarytam rašytine forma, ir sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir dokumentas, patvirtintas Kredito gavėjo parašu kiekviename jo lape.

29. Nutarties 28 punkte aptartos Sutarties sąlygos reiškia, kad paraiškos pateikimo kredito davėjui metu kredito gavėjas pačios Sutarties dar neturi, tokia Sutartis laikoma sudaryta nuo paraiškos pateikimo, taigi apeliantės argumentai apie iš anksto aptartą Sutarties sąlygą dėl teritorinio teismingumo neatitinka faktinės Sutarties sudarymo esmės ir jos sudarymo aplinkybių.

30. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017 šalių 2014 m. sausio 10 d. sudarytos vartojimo paskolos sutarties 26 punkte ranka vartotojas buvo įrašęs, kad jis sutartį perskaitė ir su sąlygomis sutinka, tačiau kasacinis teismas vis tiek padarė išvadą, jog tai nepatvirtina jo, kaip vartotojo valios atsisakyti tiek pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalį, tiek CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytos apsaugos. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimus faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašioje kitoje civilinėje byloje, šioje byloje vertinti kitaip sutarties sąlygos dėl teritorinio teismingumo nesąžiningumo neturi pagrindo. Todėl, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.