- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- eAN2-103-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00024-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
1. A. V. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda jam paskirta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda, be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. apie 01.20 val. ties (duomenys neskelbtini) , namu vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 1,36 promilės - neblaivumo laipsnis. Vairavo automobilį, kai teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones yra atimta. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nesant duomenų, jog teisėta automobilio savininkė su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams, transporto priemonės konfiskavimo netaikė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti teismo nutarimą ir taikyti pažeidėjui už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Skunde apeliantas nurodo, kad skiriant nuobaudą, turi būti teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo, kad už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimams. Apelianto vertinimu, nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo, kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei būdamas neblaivus. Mano, kad paskyrus A. V. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Pažymėtina, kad nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų - auklėti asmenis bei pažeidėjus ateityje nenusižengti ir apie tai pranešama paskelbiant įstatymuose. Skunde pažymi, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Apeliantas mano, kad byloje esantys faktiniai duomenys liudija priešingai, nei yra konstatuota teismo sprendime. Charakterizuojantys duomenys A. V. apibūdina kaip linkusį teisės pažeidimus daryti asmenį, nesilaikyti teisinėje visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir moralės normų keliant pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei turto saugumui. Pažymi, kad A. V. šia transporto priemone naudojasi ne pirmą kartą, ir jau yra baustas už ANK 417 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą, vairuojant šią transporto priemonę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė turto savininkės ir nesiaiškino, kokiu būdu transporto priemonė pateko pažeidėjo žinion.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
7. Institucijos skundas tenkintinas.
8. Ginčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliantas nesutinka su nutarimo dalimi, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Taigi ginčas yra dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, kuri, anot apelianto, nepaskirta nepagrįstai. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
9. A. V. nubaustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 str. 5 d.) – šiuo atveju administracinio poveikio priemonės taikymas yra teismo prerogatyva, ir už ANK 427 straipsnio 1 dalį, už kurį privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 str. 3 d.) – šiuo atveju administracinio poveikio priemonės taikymas yra imperatyvi įstatymo nuostata. Taigi, pagal kodekso nuostatas, pažeidėjui bendra tvarka buvo privalu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, o jos netaikymą teismas turėjo pagrįsti išskirtinių aplinkybių viseto byloje nustatymu.
9.1. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose buvo išaiškinta, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-21/2015 ir kt.).
9.2.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutarime išdėstytus motyvus prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, kuri buvo aktuali pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad teismas, neskirdamas automobilio konfiskavimo, apskritai net nepasisakė apie ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindus.
9.2. Teismas bylos aplinkybes, susijusias su pažeidimui padaryti panaudota transporto priemone, vertino tik ANK 29 straipsnio kontekste, kurio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
9.3. Aukštesnysis teismas sutinka, jog vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti ir daryti išvadą, kad automobilio savininkui buvo žinoma, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, o tik deklaratyviai konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, tačiau jokios kitos aplinkybės, nurodytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurios iš esmės įtakotų sprendimą dėl kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo galimybės, nebuvo tiriamos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažeidėjas paaiškino aplinkybes, kurios, priešingai nei nurodyta skundžiame nutarime, ne tik kad nepagrindė teismo išvados apie automobilio savininkės nežinojimą apie A. V. daromus neteisėtus veiksmus, pasinaudojant jos turtu, tačiau apskirtai paneigė galimybę spręsti dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės konfiskavimo netaikymo – nes pats pažeidėjas patvirtino, kad automobilis, kurį jis panaudojo byloje nustatytiems pažeidimams padaryti, yra faktinė jo nuosavybė, kad jis šia transporto priemone naudojasi jau kurį laiką, o kito asmens vardu registruose nurodytas tik todėl, kad šis, įsigijęs ją, nesutvarkė visų reikiamų formalumų. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko pažeidėjui būtų palanku nurodyti tokią aplinkybę neteisingai, juo labiau, kad pripažinęs, jog automobilis faktiškai priklauso jam, prašė teismo jo nekonfiskuoti. Šių A. V. nurodytų aplinkybių atitikimą faktams – kad J. R. J. yra tik formali automobilio savininkė, patvirtina ir tai, kad ji į teismo posėdį neatvyko ir jokio suinteresuotumo byloje neišreiškė, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. su šia transporto priemone jau anksčiau yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog formalus daikto savininkas nenukentės, pažeidėjui pritaikius imperatyvias įstatymų nuostatas ir konfiskuojant pažeidimo padarymo priemonę.
10. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. (ANK 32 str. 2 d.). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Šiuo atveju, įvertinus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, jau ne pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus, yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir su šia transporto priemone, aukštesnysis teismas pritaria institucijos skunde išdėstytai nuomone, kad paskyrus A. V. nuobaudą - net ir ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę.
11. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas pažeidėjui nuobaudą, neįvertino visų nuobaudos skyrimui ir jos tikslams pasiekti svarbių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog privalomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju netaikytinas, dėl ko netinkamai taikė įstatymo reikalavimus. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarimą ir A. V. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. R. J., konfiskavimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.