Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. R. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-132099-2025 (ROIK: 25272938546).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-132099-2025 (toliau ir – nutarimas) O. R. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, už tai jai paskirta 530 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 6 d. gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. R. (toliau ir – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą. Teigia, kad pranešimo dėl informacijos apie automobilį vairavusį asmenį pateikimo negavo nei asmeniniu e. paštu – senoji asmeninė pašto dėžutė praktiškai nenaudojama, nei adresu, kuriuo šiuo metu reziduoja. Oficiali informacija apie paskirtą baudą pareiškėją pasiekė tik darbinio e. pašto adresu, kai jau buvo paskirta bauda ir realios galimybės įvykdyti reikalavimą per įstatyme nustatytą terminą nebuvo. Pašto korespondenciją namų adresu atsitiktinai aptiko sutuoktinis, kadangi name šiuo metu negyvenama dėl remonto darbų. Laiško įteikimas nebuvo užtikrintas nei asmeniškai, nei pasirašytinai, todėl objektyviai nebuvo galimybės susipažinti su reikalavimu ir jo įvykdyti. Nors anksčiau yra gavusi panašių užklausų dėl administracinių nusižengimų, visada reaguodavo į jas tinkamai, iki šiol nubausta nebuvo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Vaidas Giršvildas nurodė, asmuo patrauktas atsakomybėn už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka ir per įstatymo nustatytus terminus institucijai nepranešė apie tai, kad vairavo įmonei, kuriai vadovauja pareiškėja, priklausančią transporto priemonę. Taigi pirmas paklausimas įmonei su prašymu pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį buvo siųstas pernai metų gruodžio 9 d. juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 10 d. tuo pačiu elektroniniu paštu, kuris, kaip minėjo yra deklaruotas Juridinių asmenų registre, buvo išsiųstas antras paklausimas. Kadangi į tą antrą paklausimą nebuvo gautas atsakymas, 2025 m. balandžio 10 d. vėlgi tuo pačiu elektroniniu paštu, tam pačiam juridiniam asmeniui buvo išsiųstas 3 paklausimas (duomenys neskelbtini). Šis elektroninis paštas yra gautas iš Juridinių asmenų registro, kas panaikina bet kokią žmogiškos klaidos galimybę, tai yra automatinė sąsaja, tai reiškia, jisai negalėjo būti neteisingai suvestas, neteisingai perskaitytas ar kažkas kito. Tai yra elektroninis paštas, kuris nurodytas Juridinių asmenų registre kaip kontaktinis elektroninis paštas bendrovės ir nurodytas pačios bendrovės. Taigi negavus atsakymo ir į 3 tokį klausimą, 2025 m. balandžio 29 d. buvo išnaudotos visos galimybės, tai yra vienu metu vieną dieną išsiųsti net 3 pranešimai, pirmasis iš jų, pabrėžčiau, pirmasis iš šių 3 buvo išsiųstas tuo pačiu elektroniniu paštu, kurį aš minėjau ir kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, antrasis paklausimas buvo išsiųstas šios bendrovės vadovei, pareiškėjai į jos, kaip fizinio asmens, valstybės registruose deklaruotą elektroninį paštą, kuris skamba (duomenys neskelbtini), kitaip tariant, jau buvo išsiųsti bendroj sumoj pranešimai į du skirtingus elektroninius paštus ir dar, maža to, buvo išsiųsta popierinė siunta registruotas laiškas tuo adresu, kuriuo yra registruota uždaroji akcinė bendrovė, tai yra (duomenys neskelbtini). Šio registruoto laiško į pašto skyrių atsiimti iš bendrovės taip niekas neatvyko. Taigi išnaudojus visas galimybes ir būnant įsitikinus, kad laiškai tiek įmonės elektroniniu paštu, tiek jos vadovės asmeninį elektroniniu paštu, kur tiek vienas, tiek kitas yra deklaruoti valstybės registruose, išsiųsti laiškai tiesiog privalėjo pasiekti adresatą, išnaudojus visas galimybes, pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas skundžiamas nutarimas. Šitos išnaudotos galimybės iliustruoja, kad tai nebuvo kažkokia tai atsitiktinė klaida, kuri galėtų būti, tarkim, atsitiktinai įmonės atsakingam asmeniui ar vadovui praleidus kažkokį elektroninį laišką, tai yra sakykime, jau rodomas toks ne tai kad piktybiškumas, bet visiškas aplaidumas ir nenoras teikti informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad tai jau nebe pirmas toks atvejis, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteikia informacijos ir ponia R. jau buvo patraukta atsakomybėn, berods pernai metais pagal to paties straipsnio pirmą dalį. Todėl štai ši veika kvalifikuotina taip pakartotinis pranešimas. Pakartotinis, aš turiu mintyje ne pagal tuos pačius paklausimus, kuriuos aš minėjau, o pagal visiškai kitą įvykį ir todėl užtraukia atsakomybę jau pagal antrą šio straipsnio dalį ir tai atsakomybė yra nepalyginamai griežtesnė. Tačiau atsižvelgus į visą, sakykime, situaciją, į pažymą apie asmens baustumą, ten taip pat yra ką pasiskaityti, mano, kad atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta adekvati nuobauda, ji neturėtų būti vienaip ar kitaip švelninama, kadangi jokių lengvinančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat daugkartinis kreipimasis bei kreipimasis visais žinomais komunikacijos kanalais, tiek juridinio asmenio elektroniniu paštu, tiek ir juridinio asmens vadovo elektroniniu paštu, atspindi institucijos norą tą informaciją, reikiamą informaciją gauti ir adresato nenorą tą informaciją teikti. Todėl mano, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti Institucijos priimto nutarimo ir prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. R. nurodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ir labai gailisi. Jos teigimu jos asmeninis e. paštas (duomenys neskelbtini) yra senai nenaudojamas. Tik gavusi šią baudą ji pradėjo ieškoti informacijos, iš kur šis pašto adresas yra gautas. Pastebėjo, jog šis adresas buvo senai, kuriant įmonę, nurodytas valstybės registruose kaip įmonės e. pašto adresas, tačiau nėra naudojamas. Analogišką e. pašto adresą pateikia ir interneto svetainė www.rekvizitai.lt. Peradresavimas pašto dėžutėje neįjungtas. Supranta, kad dėl savo neatidumo praleido informaciją dėl duomenų pateikimo, nepakeitė įmonės aktyvaus e. pašto adreso ir sutinka, kad nubausta pagrįstai. Įmonės veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau nepastebėjo, kad būtų gautas pranešimas iš pašto dėl siuntos atsiėmimo. Retai tikrina pašto dėžutę, todėl gal nepastebėjo. Įmonės darbiniu e. pašto adresu pranešimą dėl informacijos pateikimo gal ir gavo, bet dėl darbų kiekio nesureagavo. Turi labai daug projektų, yra labai užimta, matyt praleido. Automobilis priklauso įmonei, naudojasi dažniausiai tik ji. Sutinka, kad bauda paskirta pagrįstai ir nori susitvarkyti įmonės rekvizitus, kad ateityje išvengti tokių nesusipratimų, kad laiku gautų visus pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Institucijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimu O. R. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą, gavimo dienos, nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. gruodžio 2, 11.26 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 patvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 431 straipsnyje) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja juridinio asmens vadovą duomenis pateikti, dėl ko būtent jam ir kyla pareiga imtis tokių priemonių ir būdų, kad pareigūnams pareikalavus jis turėtų įstatymo nurodytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Skunde pareiškėja O. R. nurodo, jog jokios informacijos apie galimą nusižengimą, pranešimų dėl informacijos pateikimo negavo. Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio Institucijos duomenų valdymo sistemos išrašo matyti, jog Pranešimai transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo siųsti 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. sausio 10 d., 2025 m. balandžio 10 d. įmonės oficialiai nurodytu Juridinių asmenų registre elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Įmonei nesuragavus, pakartotinai Institucija 2025 m. balandžio 29 d. Pranešimą išsiuntė e. paštu įmonės oficialiu e. pašto adresu (duomenys neskelbtini), įmonės vadovės darbiniu e. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (pašto siunta grįžo neįteikta, kadangi per nustatytą terminą nebuvo atsiimta). Pareiškėjai nepateikus duomenų apie asmenį, galimo pažeidimo padarymo metu vairavusį transporto priemonę, Institucija pagrįstai 2025 m. gegužės 15 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas pareiškėjai buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 15 d. darbiniu pareiškėjos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepateikus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, 2025 m. liepos 11 d. rašytinio proceso tvarka buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėja nubausta už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarimas pareiškėjai buvo išsiųstas darbiniu jos e. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad Institucijai duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė viešame registre yra išviešinusi šį buveinės adresą – (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovu įvardinta O. R.. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad transporto priemonė Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi O. R. neabejotinai kilo minėtose teisės normose numatyta pareiga institucijai pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2024 m. gruodžio 2 d. naudojosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone. Atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas / naudotojas), vadovui.

Pareiškėjos teiginiai skunde, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog pagrindiniame valstybės registre nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) būtų netinkamas, klaidingas ir (ar) neveikiantis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinio elektroninio pašto adresas yra išlikęs toks pat nuo įmonės įregistravimo dienos.

Pareiškėjos darbinis e. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas, juo yra gaunami pareiškėjai skirti laiškai. Pažymėtina, jog šiuo e. pašto adresu išsiųstą nutarimą pareiškėja gavo ir neginčija to, tačiau 2025 m. balandžio 29 d. siųsto pranešimo gavimą patvirtina nekonkrečiai, teigdama, kad gal ir gavo, turėjo daug darbų, nepastebėjo, nesureagavo. Taigi nepaneigė galimybės, jog laiškas šiuo e. paštu buvo gautas ir asmuo su Institucijos siųstu pranešimu susipažino. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos teiginiai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Juo labiau, kad pareiškėja gavo skundžiamą nutarimą, kuris taip pat buvo siunčiamas jos darbinio e. pašto adresu (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėja jau yra bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir skirtą baudą sumokėjusi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pranešimas nurodyti asmenį, galimo pažeidimo padarymo metu vairavusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, išsiųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnyje nustatytos procesinių dokumentų siuntimo tvarkos. Iš byloje esančių duomenų bei Institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šiuo atveju Institucija įdėjo maksimalias pastangas tinkamai informuoti asmenį apie reikalavimą pateikti informaciją ir pareiškėjos nurodomi argumentai, kad Institucija, išsiuntusi asmeniui pranešimą e. paštu, turėtų įsitikinti, kad asmuo tikrai gavo siųstą informaciją, supažindintų asmenį pasirašytinai su pranešimu, nepagrįstai perkeltų juridinio asmens vadovo atsakomybę už viešuose registruose deklaruojamos informaciją teisingumą ir aktualumą bei savalaikį jos atnaujinimą Institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė O. R. turėjo pareigą per 5 darbo dienas nuo 2025 m. balandžio 29 d. Pranešimo gavimo informuoti policijos pareigūnus apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu (2024 m. gruodžio 2 d.) galimai valdė transporto priemonę Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai per nurodytą laikotarpį nepateikus reikalaujamų duomenų, pagrįstai buvo konstatuota, kad pažeidimas padarytas.

Ginčo byloje, kad 2024 m. gruodžio 2 d. transporto priemonė Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Ginčo, kad pareiškėja reikalaujamų duomenų policijos įstaigai nepateikė, nėra. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja.

Aplinkybės, kad, pareiškėjos teigimu, jis dėl kažkokių aplinkybių negavo jai siųstų Institucijos laiškų su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, galimai įvykdyto administracinio nusižengimo metu vairavusį transporto priemonę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar nepatikrino Juridinių asmenų registre deklaruoto įmonės e. pašto adreso, savaime nešalina pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens e. pašto adresą. Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens e. pristatymo dėžutės adresą, telefono numerį ar e. pašto dėžutės adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią. O. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jai būtų žinomi įmonės e. pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamam šiam elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė to nepadarė, todėl už šių veiksmų neatlikimą negali būti atsakinga institucija, siuntusi pranešimus ne tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės e. pašto adresu, kuris galioja nuo įmonės įregistravimo dienos, bet ir išnaudojusi visas kitas įmanomas priemones tinkamai informuoti pareiškėją apie reikalavimą pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, net ir siųsdama pranešimą įmonės vadovo darbiniu paštu. Duomenų, kad elektroninis laiškas su institucijos reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pristatytas e. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pareiškėjos teiginiai, kad nežinojo, jos Juridinių asmenų registre naudojamas senasis jos asmeninis e. pašto adresas, jog netikrina tos pašto dėžutės, nėra įjungta laiškų peradresavimo paslauga, nešalina pareiškėjos atsakomybės, kadangi jai tenka pareiga užtikrinti, kad jai būtų žinomi gaunami pranešimai, iki kol šie e. pašto adresai yra pašalinami iš Juridinių asmenų registro ar pakeičiami kitais. O. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jai būtų žinomi įmonės e. pašto adresu, nurodytu viešajame registre, ar darbiniu e. pašto adresu gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamiems šiems e. pašto adresams, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. Juridinio asmens vadovui kylančios pareigos institucijai pranešti aptariamus duomenis nevykdymas negali būti pateisinamas bendrovės vadovo netinkamu jam tenkančios pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti teisingus duomenis apie bendrovę vykdymu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra įsakmiai nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadaręs atsakingas asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o jei tai padaryta pakartotinai ANK 40 straipsnio prasme kaip šiuo konkrečiu atveju – pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja neginčijo, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, tačiau nurodė sumokėjusi už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtą baudą, nesigilindama už ką ji paskirta

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog O. R. kaltė įrodyta, nutarimas jos atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo nustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi asmens prisipažinimas nulemtas byloje surinktų įrodymų visuma, neabejotinai patvirtinančia, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą pateikti informaciją bei duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotus rekvizitus. Už analogiško pažeidimo padarymą O. R. bausta 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu (administracinio nusižengimo bylos numeris ROIK: 24256008921). Dėl to už pakartotinai padarytą pažeidimą O. R. pagrįstai nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį paskiriant jai nežymiai didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis atitinkančią administracinę nuobaudą piniginę baudą.

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-132099-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o O. R. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-132099-2025 palikti nepakeistą ir O. R. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.