- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- I3-834-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02832-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "PIGUS"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pigus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB Pigus teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020-07-31 sprendimą Nr. S-140 (7-85/2020); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-02-18 sprendimą Nr. 1A-35; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2019-11-10 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM191678S (b. l. 1–3).
Paaiškina, kad pareiškėja deklaravo tokią sumą, kokia buvo sumokėta už importuojamas prekes, todėl pareiškėjos atžvilgiu priskaičiuoti mokesčiai ir bauda neteisingi. MGK neatsižvelgė į visus pareiškėjos pateiktus įrodymus. Importo metu buvo pateiktos pirkimo sąskaitos, banko išrašai, importo deklaracijos pateiktos vadovaujantis teisės aktais. Prekių pardavimo sandorio vertė priklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo susitarimo ir todėl pardavėjas turi teisę pardavinėti tas pačias prekes skirtingiems pirkėjams už skirtingas kainas. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, turėjusias įtakos žemai prekių kainai – prekės turi pažeidimų, yra ne pilnos komplektacijos, kainos perskaičiuojamos kiekvieno pirkimo metu. Pardavėjo pozicija galėjo būti identifikuota iš pateiktų susirašinėjimų su pareiškėjos atstovu.
MGK nepagrįstai atsisakė sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą arba ją panaikinti. Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl visų ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, jokia žala biudžetui nebuvo padaryta. Pareiškėjos atstovai bendradarbiavo su muitine ir atsakovė pati tokią aplinkybę patvirtino MGK posėdžio metu.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–82).
Paaiškina, kad MGK skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog pareiškėjos importuotų prekių vertei nustatyti negalėjo būti pritaikytas sandorio vertės metodas, nes pareiškėja neįrodė, kas turėjo ar galėjo turėti įtakos labai žemai prekių vertei. Pareiškėja nepateikė visos informacijos, galinčios pagrįsti deklaruotą prekių vertę, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos muitinėje įformintos eksporto deklaracijos, informacijos apie prekių užsakymus, tiekėjo patvirtinimų, prekių kainoraščių, taip pat nepateikė ir ginčo prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje dokumentų. Be to, elektrinių dviračių prekės aprašyme, skirtingai nei teigia pareiškėja, nėra jokių duomenų apie tai, kad šie dviračiai buvo importuoti nepilnos komplektacijos (be baterijų). Atsižvelgus į labai žemą (skiriasi 2–5 kartus), palyginus su Muitinės departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis, prekių kainą, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti deklaruotu sandorio realumu.
Nagrinėjamo ginčo atveju išlieka pagrįstų abejonių, kad prekių pardavimui arba jų kainoms turėjo įtakos sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai nustatyti neįmanoma. Pareiškėja pateikė ne autentifikuotą, o direktoriaus atliktą sutarties, pasirašytos su J. Z., vertimą, todėl kai kuriais atvejais iš vertimo negalima suprasti, kas buvo sutarta, nesuprantami kai kurie pateikti posakiai. Minėtoje sutartyje aptartų prekių užsakymų, tiekėjų patvirtinimų, pardavėjo prekių kainoraščių pareiškėja muitinei nepateikė. Pareiškėjos pateikto mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodyta informacija (TG437194) neatskleidžia už ką atliktas mokėjimas. Dalis dokumentų pateikti ne valstybine kalba, todėl muitinė jų nevertino, nes iš kinų kalba pateiktos eksporto deklaracijos (su papildomais dokumentais) negalima identifikuoti prekių pardavėjo ar siuntėjo, gavėjo, prekių bei kitos jame nurodytos informacijos, o iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo negalima nustatyti, kas su kuo susirašinėja (nėra asmenis identifikuojančios informacijos).
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–82).
Paaiškina, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar muitinė importuotų prekių muitinės vertės nustatymui pagrįstai netaikė sandorio vertės metodo ir tuo pagrindu apskaičiavo papildomus importo mokesčius bei skyrė baudą. Patikrinimo metu nustatyta, kad deklaruotų prekių (valymo reikmenų, garų šepečių (šluotų), tekančio vandens šildytuvų (čiaupų), sulankstomų kėdučių metaliniais karkasais ir tekstilinėmis sėdynėmis, tekstilinių maniežų) sandorio kainos yra 2–5 kartus mažesnės, palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis panašių prekių sandorio kainomis, sukauptomis PREMI duomenų bazėje, o palyginus sulankstomo elektrinio dviračio su pedalais sandorio kainą su kaina pateikta dviračio gamintojo internetiniame puslapyje, nustatyta, kad ji yra mažesnė du su puse karto.
Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi muitinio įforminimo metu bei po muitinio įforminimo pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, nustatė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės. Išnagrinėjus muitinio įforminimo metu bei papildomai UAB „Pigus“ pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, nustatyta, kad muitinei pateiktas ne autentifikuotas, o UAB „Pigus“ direktoriaus atliktas sutarties, pasirašytos su Kinijos įmone, vertimas, todėl kai kuriais atvejais iš vertimo negalima suprasti, kas buvo sutarta. Dalis dokumentų pateikti ne valstybine kalba. Iš kinų kalba pateiktos eksporto deklaracijos su papildomais dokumentais negalima identifikuoti prekių pardavėjo ar siuntėjo ir gavėjo, prekių eksportuotojo bei kitos jame nurodytos informacijos. Iš pateikto susirašinėjimo kopijos negalima nustatyti kas su kuo susirašinėja, nes nėra asmens identifikuojančios informacijos. Nepateikti ir ginčo prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje dokumentai. Nėra duomenų apie tai, kad importuotos prekės turėjo defektų.
Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo, skyrė 20 proc. dydžio baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio. Kadangi panašų į skundžiamoje ataskaitoje užfiksuotą mokestinį pažeidimą pareiškėja padarė pakartotinai t. y., sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (šis pažeidimas užfiksuotas Vilniaus teritorinės muitinės 2018-06-08 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 8VM190894S), todėl mokesčių administratorius pagrįstai vietoje 20 proc. pritaikė dvigubai didesnę 40 proc. baudą nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK 2020-07-31 sprendimo Nr. S-140 (7-85/2020), Muitinės departamento 2020-02-18 sprendimo Nr. 1A-35, Vilniaus TM 2019-11-10 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM191678S teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas vertins ar muitinė pagrįstai pareiškėjos deklaruotų prekių muitinę vertę apskaičiavo taikant ne sandorio vertės metodą, o remdamasi kainomis, nurodytomis PREMI duomenų bazėje.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, importuodama prekes iš Kinijos, užpildė elektroninę importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM1BDFA9, ja deklaravo importuojamas prekes: valymo reikmenis – garų šepečius (šluotas) (deklaruota vertė – 187 Eur/kg), tekančio vandens šildytuvus (deklaruota vertė – 2,16 Eur/kg), sulankstomas kėdutes metaliniais karkasais ir tekstilinėmis sėdynėmis (deklaruota vertė – 1,34 Eur/kg), tekstilinius maniežus (deklaruota vertė – 2,79 Eur/kg) (MGK byla, b. l. 47–49). Vilniaus TM 2019-08-01 pranešimu informavo pareiškėją apie pareigą per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pateikti dokumentus (sąskaitų faktūrų originalus, transporto ir draudimo dokumentus, prekių įsigijimo sutartis ir jų priedus, kitą informaciją ir dokumentus) deklaruotų prekių muitinei vertei pagrįsti (MGK byla, b. l. 46).
Vilniaus TM 2019-10-18 pranešimu informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą, nustačius, kad pareiškėjos pateikti dokumentai deklaruotų prekių muitinei vertei pagrįsti, nepagrindžia šių prekių sandorio vertės, nes dalis dokumentų pateikti ne valstybine kalba, nepateikti įsigytų prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje dokumentai, prekių vertė nepagrįsta dedukciniu metodu, o palyginus deklaruotų prekių sandorio kainas su kainomis PREMI duomenų bazėje, nustatyta, kad jos žymiai skiriasi (MGK byla, b. l. 60).
Vilniaus TM 2019-11-19 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM191678S nustatė, kad pareiškėja iš Kinijos importavo prekes, 2019-08-01 įformino elektroninę importo deklaraciją, deklaravo prekių bendrąją faktūrinę vertę 2 028,92 USD. Vilniaus TM, supaprastintoje patikrinimo ataskaitoje apskaičiuodama pareiškėjos atžvilgiu papildomus 272 Eur importo muito, 104 Eur antidempingo muito, 29 Eur kompensacinio muito ir 2 291 Eur PVM mokesčius bei paskirdama 1 079 Eur, motyvavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės, dalis dokumentų pateikti ne valstybine kalba, deklaruotų prekių sandorio kaina, palyginus ją su kitų importuotojų deklaruojamomis prekių sandorio kainomis, sukauptomis PREMI duomenų bazėje, žymiai skiriasi (b. l. 52–56). Vilniaus TM 2019-11-20 pranešimu informavo pareiškėją apie skolą muitinei (b. l. 57).
Pareiškėja 2019-12-06 skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, nurodydama, kad su paskirta bauda nesutinka, importo metu laikėsi teisės aktų reikalavimų, pateikė muitinei visus turimus ir įmanomus dokumentus, gautus iš pardavėjo, vežėjo, bendradarbiavo su muitine (MGK byla, b. l. 24, 36). Muitinės departamentas 2020-02-18 sprendimu Nr. 1A-35 patvirtino Vilniaus TM 2019-11-19 supaprastinto patikrinimo ataskaitą (MGK byla, b. l. 19–21).
Pareiškėja 2020-04-15 pateikė skundą MGK, prašydama panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą, nes pareiškėja laiku pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius sandorio sudarymo aplinkybes (MGK byla, b. l. 1). MGK 2020-07-31 sprendimu Nr. S-140 (7-85/2020) pakeitė Muitinės departamento 2020-02-18 sprendimą Nr. 1A-35 ir vietoje nurodymo sumokėti 272 Eur muitą, 104 Eur galutinį antidempingo muitą, 29 Eur galutinį kompensacinį muitą, 2 291 Eur PVM, 109 Eur muito baudą, 42 Eur galutinio antidempingo muito baudą, 12 Eur galutinio kompensacinio muito baudą, 916 Eur PVM baudą, nurodyti pareiškėjui sumokėti 272 Eur muitą, 104 Eur galutinį antidempingo muitą, 29 Eur galutinį kompensacinį muitą, 2 291 Eur PVM, 109 Eur muito baudą, 21 Eur galutinio antidempingo muito baudą, 6 Eur galutinio kompensacinio muito baudą ir 916 Eur PVM baudą (b. l. 5–11).
Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarka, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygos ir ypatybės reglamentuojamos Europos parlamento ir Tarybos 2013-10-09 reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintame Sąjungos muitinės kodekse (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-28 įsakymu Nr. 1B-431 Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-06).
Importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (Sąjungos muitinės kodekso 69 straipsnis).
Pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalis).
Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“.
Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas sandorio vertės metodo taikymą yra nurodęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009).
Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 2015-11-24, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 140 straipsnio 1 dalį, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Tačiau jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį (Įgyvendinimo reglamento 140 straipsnio 2 dalis).
Deklaruojamai prekių muitinei vertei pagrįsti, muitinei pareikalavus arba asmens iniciatyva, gali būti pateikti šie dokumentai: 1) prekių pardavimo sąskaita faktūra (sąskaitos faktūros) ir kitos sąskaitos faktūros, susijusios su muitinės vertės elementais (pvz., vežimo, krovimo, draudimo išlaidų, mokesčių už patentus ir licencijas, komisinių ir apmokėjimų tarpininkams sąskaitos faktūros), jeigu deklaruojamų prekių muitiniam įvertinimui taikytinas sandorio vertės metodas; 2) prekių įsigijimo dokumentas (dokumentai) (pvz., sąskaita proforma, prekių dovanojimo sutartis), jeigu prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas; 3) transporto dokumentas (dokumentai), su kuriuo prekės gabenamos; 4) su muitine verte susijusių duomenų deklaracija, užpildyta vadovaujantis Su muitine verte susijusių duomenų deklaracijos pildymo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-246 „Dėl Su muitine verte susijusių duomenų deklaracijos pildymo instrukcijos patvirtinimo“; 5) kiti dokumentai, reikalingi deklaruotai prekių muitinei vertei bei jos elementams pagrįsti, nurodyti Informaciniame pranešime apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo, patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-04-26 įsakymu Nr. 1B-326 „Dėl Informacinio pranešimo apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo formos patvirtinimo“, ar kitame muitinės dokumente; 6) kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacija, parengta laikantis Kainodaros taisyklių reikalavimų, mokesčių administratorių įpareigojantys sprendimai dėl būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principų suderinimo, jei tokie sudaryti, vadovaujantis Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principams pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-10-21 įsakymu Nr. VA-106, finansinės atskaitomybės analizė (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, aiškinamasis raštas) ir kiti šaltiniai.
Jei importuojamų prekių muitinės vertės negalima nustatyti taikant Taisyklių 9 ir 10 punktuose nurodytus muitinio įvertinimo metodus, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 144 straipsniu, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje (Taisyklių 15 punktas). Muitinės pareigūnai, taikydami Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatas, naudojasi muitinės informacinėse sistemose kaupiamais muitinės deklaracijų duomenimis (Taisyklių 18 punktas).
Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad muitinė pagrįstai pareiškėjos deklaruotų ginčo prekių vertę nustatė ne pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį (sandorio vertę), o pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį (taikydama alternatyvųjį metodą, remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje).
Importuojamų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, kai netenkinamos Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje nurodytu atveju, t. y. įskaitant ir tuo atveju, kai prekių pardavimai į jų kainai įtakos galėjo turėti sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti ir muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą mokėtiną ar sumokėtą sumą.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 19LTVC0100IM1BDFA9 deklaravo 2 028,92 USD bendrą faktūrinę prekių vertę, apskaičiuoti importo mokesčiai: 115 Eur muitas, 69 Eur galutinis antidempingo muitas, 19 Eur galutinis kompensacinis muitas, 731 Eur PVM (MGK byla, b. l. 46). Deklaruotai prekių vertei pagrįsti pareiškėja pateikė užsakymo patvirtinimą bei sąskaitos išrašą, iš kurių turinio matyti užsakytos prekės, jų kiekis ir kaina: čiaupas, modelis C5, 640 vnt.; kėdė, modelis 88915, 92 vnt.; valymo šepečiai, modelis VSC1311, S503-3, 220 vnt.; maniežai kūdikiams, modelis GF-5002, 90 vnt.; elektrinis skuteris (sulankstomas dviratukas), modelis CMS-20W, kiekis 2 vnt., bendra visų prekių kaina 2 028,92 (nenurodyta USD ar Eur) (b. l. 31). Pareiškėja pateikė mokėjimo kvitą Nr. 5700546, kuriame pateikta sandorio santrauka, t. y. J. Z. gavo 2 028,92 USD, siunčianti šalis Lietuva (b. l. 30). Pateiktoje prekės kokybės ataskaitoje užfiksuota, kad prekių – čiaupų – 640 vnt., kokybės reitingas (1–10) – 7, yra įbrėžimų, prekės nuo lentynų; kėdės 92 vnt., kokybės reitingas 6, pataisyta klientui grąžinus prekę, valymo šepečiai 220 vnt., kokybės reitingas 7, pakeista dalis klientui grąžinus prekę, kaip nauja; maniežai kūdikiams 90 vnt., kokybės reitingas 7, prekė veikia, patikrinta klientui grąžinus prekę, suplėšyta pakuotės dėžė; elektrinis skuteris (sulankstomas dviratukas) 2 vnt., kokybės reitingas 7, nėra baterijos, yra nedidelių įbrėžimų (b. l. 28). Taip pat pareiškėja pateikė 2019-06-06 sudarytą susitarimą dėl prekių kokybės, iš kurio turinio matyti, kad pirkėja yra pareiškėja, o pardavėjas – J. Z., pirkėjas sutinka pirkti prekes apibūtinas analogiškai kaip aukščiau aprašytoje prekių kokybės ataskaitoje, be to, šiame susitarime pateiktos kelios nuotraukos, iš kurių nėra galimybės identifikuoti nei kokios kategorijos prekės fotografuotos, nei kiek prekių vienetų užfiksuota (b. l. 37).
Pareiškėja, siekdama pagrįsti importuotų prekių sandorio vertę taip pat pateikė susirašinėjimą su J. Z., tačiau tokie susirašinėjimai muitinei pateikti ne valstybine lietuvių kalba, o vertimas iš anglų į lietuvių kalbą surašytas pareiškėjos vadovo, o ne patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu. Be to, net patvirtinus šių susirašinėjimų vertimus į lietuvių kalbą nėra galimybės nustatyti žinutes rašiusių asmenų tapatybės, nėra pagrindo teigti, kad kontaktas iš tiesų tarp pareiškėjos atstovo ir pardavėjo J. Z. (MGK medžiaga, b. l. 38–39). Pareiškėja paaiškino, kad mokėjimas pardavėjui atliktas vėliau nei sutarta, nes pareiškėja susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl pardavėjui leidus mokėjimas atliktas vėliau (MGK medžiaga, b. l. 25).
Aptartų dokumentų kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti dokumentai deklaruotų ginčo prekių vertei pagrįsti, pagrįstai sukėlė abejonių muitinei, todėl pagrįstai netaikytas Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas sandorio vertės metodas. Teismas pažymi, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia, kad visos deklaruotos ir importuotos prekės turėjo pareiškėjos nurodytų trūkumų – paimtos nuo lentynų, taisytos, su trūkumais. Iš pateiktos prekių kokybės ataskaitos nėra galimybės nustatyti kokia dalis prekių buvo su trūkumais, o kokios prekės pažeistos nebuvo. Nors prekių kokybės ataskaitoje užfiksuota, kad „yra įbrėžimų“, „suplėšyta pakuotės dėžė“, „pataisyta klientui grąžinus“, tokie pastebėjimai pateikti neišskiriant konkrečių tokius trūkumus turinčių prekių ir apibūdinant visus prekių vienetus tokiais požymiais (b. l. 28). Be to pačios pareiškėjos atstovo pateiktuose susirašinėjimų vertimuose užfiksuota, kad tik „kai kurie produktai turi pažeidimų“, „kai kurie produktai grąžinti iš klientų“, „pakuotės yra sugadintos kai kurių produktų“ (MGK medžiaga, b. l. 39), nepaisant to, muitinė nustatė, kad visų prekių vertė net 2–5 kartus skiriasi palyginus jas su Muitinės departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis. Iš pareiškėjos užpildytos ir muitinei pateiktos elektroninės importo deklaracijos turinio matyti, kad jokie prekių trūkumai deklaracijoje nėra pažymėt ar užfiksuoti (MGK medžiaga, b. l. 47–50). Be to, iš pareiškėjos pateiktų mokėjimų pavedimų nėra aišku už kokias konkrečias prekes pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma. Taigi matyti, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra prieštaringi, neišsamūs, o tai suteikia pagrindą abejoti deklaruotų ginčo prekių verte ir ją apskaičiuoti taikant ne sandorio vertės metodą, o kitus Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2–3 dalyse nurodytus metodus.
Nors pareiškėja teigia, kad šalys susitarė pirkti ir parduoti nekokybiškas prekes, todėl ginčo prekių vertė galėjo būti mažesnė palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorių vertėmis, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas ne dėl pareiškėjos deklaruotos vertės neatitikimo duomenų bazėje esančioms kainoms, o todėl, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, kaip tai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalies b punkte.
Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, muitinio įforminimo metu importuojamų prekių muitinė vertė gali būti nustatoma taikant tapačių prekių sandorio vertės metodą arba panašių prekių sandorio vertės metodą, kai deklarantas muitinio įforminimo metu pateikia dokumentus, kuriais remiantis anksčiau buvo importuotos tapačios arba panašios prekės kaip ir importuojamos prekės, kurių vertę reikia nustatyti, ir jų muitinė vertė buvo nustatyta taikant sandorio vertės metodą, ir nuo to laiko importo sąlygos (išskyrus prekių transportavimo išlaidas ir valiutos kursą) nepasikeitė.
Pagal Taisyklių 12 punktą, Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 142 straipsnio nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik tuo atveju, jei importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų prekių pardavimą Sąjungoje (prekių pardavimo Sąjungoje sąskaitas faktūras, pardavimo išlaidų kalkuliacijas ir pan.), kurią muitinė gali patikrinti ir atlikti dokumentų ir juose esančios informacijos įvertinimą.
Tuo tarpu importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma remiantis apskaičiuotosios vertės metodu, jei deklarantas pateikia duomenis, nurodytus Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkte ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 143 straipsnyje, apie prekių pagaminimo kaštus (medžiagų kainą, perdirbimo išlaidas, pelną ir pan.), taip pat duomenis apie importuojamų prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos ir draudimo išlaidas (Taisyklių 13 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė muitinei duomenų, kuriais remiantis anksčiau buvo importuotos tapačios arba panašios prekės kaip ir importuojamos prekės, kurių vertę reikia nustatyti, be to, nepateikė muitinei informacijos apie importuotų prekių pardavimą Sąjungoje, o taip pat nepateikė duomenų apie prekių pagaminimo kaštus. Todėl muitinė pagrįstai, apskaičiuodama prekių muitinę vertę pritaikė Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, ir muitinę vertę apskaičiavo remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitinės teritorijoje, o konkrečiai rėmėsi duomenimis, surinktais importuojančioje šalyje – Prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (PREMI) sukaupta informacija ir VšĮ „Emprekis“ duomenimis dėl vidutinės transporto priemonės (sulankstomo elektrinio dviračio) kainos Lietuvoje LMGK medžiaga, b. l. 52–59).
Pareiškėja dėl apskaičiuotų mokesčių dydžio nesutikimo motyvų nepateikia, todėl teismas toliau pasisakys dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjai ginčijamu MGK sprendimu nurodyta sumokėti 272 Eur muitą, 104 Eur galutinį antidempingo muitą, 29 Eur galutinį kompensacinį muitą, 2 291 Eur PVM, 109 Eur muito baudą, 21 Eur galutinio antidempingo muito baudą, 6 Eur galutinio kompensacinio muito baudą ir 916 Eur PVM baudą. Pareiškėjai paskirta 40 proc. dydžio bauda, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju užfiksuotą mokestinį pažeidimą pareiškėjas padarė ne pirmą kartą.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį, jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį įstatymą per trumpesnį negu šio įstatymo 68 straipsnyje numatytasis atitinkamą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą (einamieji ir treji praėję kalendoriniai metai) jau buvo paskirta bauda, šio įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai (Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 4 dalis).
Teismas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu 2018-06-08 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuria pareiškėjos deklaruotoms prekėms netaikytas sandorio vertės metodas, deklaruotų prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjai paskirta 229 Eur bauda, įregistruota 307 Eur importo muito, 1 983 Eur PVM mokestinė prievolė (MGK medžiaga, b. l. 86–89). Taigi matyti, kad pareiškėjos nagrinėjamoje byloje padarytas mokesčio įstatymo pažeidimas yra pakartotinis, todėl pareiškėjai pagrįstai paskirta 40 proc. dydžio bauda, vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo 139 straipsnio 4 dalimi.
Kadangi iš 2018-06-08 surašytos supaprastinto patikrinimo ataskaitos turinio matyti, kad pareiškėja nebuvo pripažinta pažeidusi Reglamento 2019/73, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams, galutinis surinkimas, ir Reglamento 2019/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatomas galutinis kompensacinis muitas, nuostatų todėl MGK pagrįstai bei teisėtai galutinio antidempingo muito ir galutinio kompensacinio muito baudą (atitinkamai 42 Eur ir 12 Eur) sumažino 20 proc. iki 21 Eur ir 6 Eur.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami MGK 2020-07-31 sprendimas Nr. S-140 (7-85/2020), Muitinės departamento 2020-02-18 sprendimas Nr. 1A-35, Vilniaus teritorinės muitinės 2019-11-10 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191678S priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jų nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pigus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.