- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-508-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37247-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) P. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3107-600/2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. N. pateikė skundą (b. l. 1–3) dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. K. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymą atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-55-8897 ir įpareigoti antstolį skirti pakartotinę žemės sklypo, sodo pastato ir garažo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant sąlygas skolininkams pasiūlyti turto vertintojo kandidatūrą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 6–7) pareiškėjui nustatė 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – pateikti įrodymus, kad skundas buvo pateiktas antstoliui.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-99-656/2019 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatė pareiškėjui P. N. terminą iki 2019 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog pareiškėjas, siekdamas ginčyti antstolio patvarkymą, turėjo visų pirma kreiptis į antstolį su skundu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas P. N. 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (b. l. 19–20), kuriame pareiškėjas pakartotinai dėsto atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties išdėstytus motyvus – pareiškėjas laikosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytos tvarkos, jam nėra būtina laikytis CPK 510 str. nustatytos bendros tvarkos, kadangi atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę netenkinus prieštaravimų skundžiamas tiesiogiai teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 26) pareiškėjo P. N. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nutartyje nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatyti skundo trūkumai – pateikti įrodymus, kad skundas buvo pateiktas antstoliui. Pareiškėjas įrodymų, kad laikėsi ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, nepateikė, o priešingai – pareiškime dėl trūkumų šalinimo pakartotinai nurodė argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas P. N. atskiruoju skundu (b. l. 29) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo P. N. skundą dėl antstolio R. K. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymo atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjo skundas pateiktas CPK 682 str. 2 d. pagrindu, pagal kurį, antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjas, reaguodamas į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, pateikė teismui paaiškinimus, jog toks trūkumas yra nepagrįstas ir neįmanomas pašalinti. Pareiškėjui nebuvo būtina laikytis CPK 510 str. nustatytos bendros tvarkos, kadangi atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę netenkinus prieštaravimų skundžiamas tiesiogiai teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
9. Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pareiškėjas tiek pateidamas pirmosios instancijos teismui skundą dėl trūkumų šalinimo, tiek pateikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi jis skundą dėl antstolio veiksmų gali tiesiogiai pateikti teismui. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-99-656/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (pateikti įrodymus, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolį), paliko nepakeistą. Taigi, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pareiškėjui apeliacinis teismas nepasisako (šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia tesimo nutartimi) ir pasisakys tik dėl šios bylos apeliacijos objekto, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl pasekmių, kai teismo nustatytu termino ieškinio trūkumai nepašalinami, taikymo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.). Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
13. Vadovaujantis CPK 510 str. 2 d., skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą; jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 str. 3 d. nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui; teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 str. 4 d.).
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, nepateikė jokių įrodymų, jog laikėsi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o priešingai – nurodė, jog turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas nepašalino įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjui teismo buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.), todėl jis turi prisiimti teisines pasekmes, kylančias iš netinkamo savo pažeistų teisių įgyvendinimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) P. N. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3107-600/2019 palikti nepakeistą.