Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai G. S., atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo, užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, būdamas uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno funkcijas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, 17.48 val. tarnyboje buvo neblaivus, jo veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, už kurį numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš pareigų. A. M. savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 3 p., 4.24 p. ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 p. reikalavimus, pažeidimas įvertintas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis - šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, pažeidimo padariniai - sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija, dėl ko pareigūnui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto galimo neblaivumo patikrinimo procedūrų su alkoholio kiekio matuokliu pažeidimo nurodė, kad pareigūnas A. K. 2013-03-20 yra išlaikęs įskaitą dėl darbo su alkoholio kiekio matuokliu, taip pat yra pasirašytinai susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcija bei techninėmis charakteristikomis. Taip pat pažymėjo, kad 2015-10-27, 17.46 val., patikrintas OVS pareigūno R. M. blaivumas (0,00 prom.), 2015-10-27, 17.48 val., patikrintas pareiškėjo A. M. blaivumas (0.21 prom. girtumas), 2015-10-27, 18.00 val., patikrintas OVS pareigūno E. S. blaivumas (0,00 prom), 2015-10-27 18.04 val., patikrintas OVS pareigūno G. M. blaivumas (0.00 prom), visiems tikrinamiesiems buvo skirtas naujas alkoholio kiekio matuoklio antgalis. Taip pat nurodė, kad sulaikytasis E. K. buvo daktiloskopuotas atskirose tam skirtose patalpose ir jo daktiloskopavimas baigtas likus 18 min. iki pareiškėjo blaivumo patikrinimo. Daktiloskopavimo metu pareiškėjas dėvėjo vienkartines gumines pirštines, kurias nusiėmė prieš įeidamas į budėtojų dalies patalpas, tai yra jokio tiesioginio kontakto su dezinfekciniu skysčiu neturėjo. Visų OVS pareigūnų blaivumas buvo patikrintas budėtojų dalies patalpose, jose niekas iš pareigūnų (taip pat ir pareiškėjas) dezinfekciniu skysčiu nesinaudojo.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. Marijampolės AVPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-101, kurioje konstatuota, kad pareigūnas A. M. 2015 m. spalio 27 d., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, 17.48 val. tarnyboje buvo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 prom. apsvaigimas nuo alkoholio (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.). 2015-10-27 19.03 val., atlikta medicininė apžiūra dėl pareigūno apsvaigimo nuo alkoholio, kurios metu konstatuota, kad A. M. blaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,00 prom.). Atsakovas įvertinęs, kad alkoholio kiekio sumažėjimas iškvepiamame ore atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą, konstatavo, jog 2015-10-27, 17.48 val. A. M. tarnyboje buvo neblaivus. Taip pat nurodyta, kad 2015 m. spalio 27 d. būdamas neblaivus tarnyboje, A. M. pažeidė Etikos kodekso 3 p., 4.24 p., Vidaus tvarkos taisyklių 16 p. reikalavimus, pažeidimas vertintinas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis – šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, pažeidimo padariniai – sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija. 2015-11-20 Marijampolės AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 64-TE-511, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 6 p., 3 d. 4 p., 53 str. 1 d. 14 p. ir atsižvelgdamas į Marijampolės AVPK 2015-11-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-101, skyrė vyresniajam policininkui A. M. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Byloje ginčas kilęs dėl 2015-11-20 Marijampolės AVPK viršininko įsakymo Nr. 64-TE-511, kuriuo A. M. atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčijama, kad 2015-10-27 tarnybos metu, buvo patikrintas pareigūno A. M. blaivumas ir 17 val. 48 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.), o vėliau – 19 val. 03 min., Marijampolės ligoninėje patikrinus pareigūno A. M. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,00 promilių, t. y. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo metu padaryta išvada, kad A. M. yra blaivus.

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginčą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimo, kadangi, jo teigimu, jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes tarnybos metu buvo blaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 promilių apsvaigimas nuo alkoholio yra netikslus dėl to, kad galėjo būti iškreipti jo rezultatai, nes patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant alkotesterių naudojimo instrukciją bei procedūras. Pareiškėjo buvo paprašyta įpūsti į alkotesterį visiškai neatsižvelgiant į faktą, jog jis laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.30 val., kol atliko sulaikytojo pirštų antspaudų nuėmimo procedūrą, visą laiką kvėpavo dezinfektanto, kurio alkoholio koncentracija yra net 63%, skleidžiamais garais. Be to, sulaikytasis buvo stipriai neblaivus ir visą laiką kalbėjo atsisukęs prie pat pareiškėjo veido, todėl norėdamas išvengti užkrečiamų ligų tikimybės, pasinaudodamas dezinfekciniu skysčiu pareiškėjas apsivalė veidą bei rankas. Tikrintojas A. K. neįsitikino, ar pareiškėjas nevalgė, ar nevartojo gėrimų ar kitų skysčių, kurie galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjui taip pat kilo abejonė, ar pūstukas buvo pakeistas, kaip to reikalauja instrukcija ir ar A. K. atlikęs patikrinimą, turi reikiamų žinių ar kvalifikacijos darbui su alkotesteriu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad 2015-10-27 Marijampolės VPK OVS viršininkas A. K. darbo pabaigoje, apie 17.15 val., užėjęs į OVS patalpas pajuto, jog nuo A. M. sklinda alkoholio kvapas ir apie tai informavo Vidaus tyrimo grupės pareigūną Ž. S.. Pareiškėjui sutikus, OVS viršininkas A. K. 17.48 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrino A. M. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis užfiksavo 0.21 prom. girtumą. Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį ir tai galėjo būti liekamieji reiškiniai. Iš pareigūno G. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. pradėjus tarnybą, budėtojų dalies patalpose pradėjo jaustis alkoholio kvapas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis su A. M. iš artimo atstumo nekalbėjo, iš karto neidentifikavo, kad alkoholio kvapas sklinda būtent nuo šio pareigūno. Tik jau po 17 val., kalbantis su A. M., pajuto, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad šias aplinkybes abu asmenys patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojais, nurodę, jog jiems artimiau pabendravus su pareiškėju, nekilo abejonių, kad tarnybos metu nuo A. M. sklinda alkoholio kvapas. Atsakovo atstovas Ž. S. bei liudytojas A. K. taip pat paaiškino, kad A. M. neprašė, jog jam būtų leista pakartoti tyrimą alkotesteriu, kaip ir nenurodė aplinkybių, jog alkotesterio rezultatai galėjo būti įtakoti panaudoto dezinfekcinio skysčio, kas paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad jam neleido antrą kartą pasitikrinti alkotesteriu ir, kad jis informavo apie naudotą dezinfekcinį skystį. Be to, pažymėtina, kad dezinfekcinis skystis, kuriuo pareiškėjas naudojosi (taip teigia tik pareiškėjas, kitų tai patvirtinančių įrodymų nėra) yra skirtas odos dezinfikavimui, todėl net ir jo panaudojimo rankų ar veido dezinfekavimo atveju, jo veikimas yra labai trumpas (sutampa su išdžiūvimo laiku). Net ir pripažįstant faktą, kad pareiškėjas ne vėliau kaip 17.37 val. ir ne ilgiau kaip 1 min. naudojosi dezinfekciniu skysčiu (pareiškėjo pateiktos vaizdo įrašo detalizacijos duomenimis), praėjus ne mažiau kaip 11 minučių, t. y. iki 17.48 val. (kai buvo nustatytas jo neblaivumas) dezinfekcinio skysčio veikimo (džiūvimo) laikas jau buvo pasibaigęs (byloje esanti dezinfekcinio skysčio naudojimo instrukcija). Be to, dezinfekcinio skysčio išorinis panaudojimas (nagrinėjamu atveju rankų ar veido apsiplovimas) neturi jokios įtakos alkotesterio parodymų tikslumui, nes pagal policijos naudoto alkoholio matavimo prietaiso Alcotest 6810 instrukciją, tik tuo atveju, kai išgeriama alkoholio, reikia palaukti 15 min., nes būtent burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad prieš pat matuojant alkoholio kiekį negalima burnos skalauti stiprios koncentracijos alkoholiniu gėrimu, nes taip gali būti sutrumpintas jutiklio tarnavimo laikas. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas prieš pat patikrinimą būtų gėręs alkoholį ar skalavęs burną stiprios koncentracijos alkoholiniu gėrimu nėra, to neteigė ir pareiškėjas, todėl teismo vertinimu, abejoti alkotesterio parodymų tikrumu, nėra jokio pagrindo (alkoholio kiekio matuoklio patikra pareiškėjo tikrinimo metu, galiojo). Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad alkotesterio pūstukas galėjo būti nepakeistas, kaip to reikalauja instrukcija ir kad A. K. neturi reikiamų žinių ir kvalifikacijos darbui su alkotesteriu, yra visiškai nepagrįsti ir paneigti atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, teisme apklaustų liudytojų parodymais (b. l. 8-10,63-66).

Pareiškėjo akcentavimas, kad tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, gali būti vertinamas, sprendžiant jo buvimą tarnybos metu blaiviam ar neblaiviam, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nedraudžia atsakovui nustatinėti darbuotojų neblaivumo faktą ir kitais būdais, ne tik medicininio patikrinimo metu, tuo labiau, kad pareiškėjas pats sutiko, jog būtų patikrintas jo blaivumas atsakovo pasiūlytu būdu. Taip pat pažymėtina, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog pirminis tyrimas atliktas 19.03 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai laiko, nuo tada, kai pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, be to šiame akte net nenurodyta kokiu aparatu ir ar jam atlikta metrologinė patikra, buvo tikrintas pareiškėjo (ne)blaivumas. Atsižvelgiant į tai, kad medicinos įstaigoje pareiškėjas dėl neblaivumo buvo patikrintas praėjus daugiau nei valandai laiko (1 val. 15 min.), nuo tada, kai pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, pripažintina, kad policijos įstaigos nustatytas 0,21 % alkoholio kiekio sumažėjimas iškvepiamame ore atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-347/20l2 pažymėjęs, kad paprastai alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje per valandą sumažėja vidutiniškai 0,15-0,4 %, priklausomai nuo to, ar žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar ne.

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val. A. M. tarnyboje buvo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 prom. (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-15382, toliau ir - Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Tarnybinis nusižengimas - šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.“

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu buvo neblaivus, todėl jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, tarp pareiškėjo veiksmų ir jo pasirodymo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad reikšmės, jog pareiškėjui buvo nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, nekeičia bylos esmės, nes kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45, darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...>, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be išlygų. Šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, pakartota ši įstatymo nuostata, t.y., nurodyta, kad darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą (1.2 p.).

Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, 2010-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012; 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012).

Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, buvo neblaivus, dėl ko pagrįstai buvo nušalintas nuo tolesnės tarnybos ir šiais savo tyčiniais veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą.

Teismas atmeta pareiškėjo motyvus, kad skundžiamas Marijampolės AVPK viršininko įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, priimtas neanalizavus pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nenurodžius padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, neįvertinus ankstesnės pareigūno tarnybos ir paskyrus neproporcingą, neadekvačią bei per griežtą tarnybinę nuobaudą.

Ginčijamame įsakyme nurodyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į 2015-11-18 tarnybinio patikrinimo išvadą. Ši Išvada yra skundžiamo įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. LVAT praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011). Byloje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką (LRV 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės), todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, jog šios išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartos aplinkybės, į kurias pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (A. M. vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1993-06-01, tarnybine tvarka baustas 4 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas 5 kartus, suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, kartais pritrūksta pasitikėjimo ir ryžtingesnių veiksmų sudėtingose situacijose). Išvadoje aiškiai konstatuota, kad 2015-10-27 būdamas neblaivus tarnyboje, A. M. pažeidė Etikos kodekso 3 p., 4.24 p. ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 p. reikalavimus, pažeidimas vertintinas kaip tyčinis, šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, padariniai – sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jam buvo paskirta neproporcinga, neadekvati bei per griežta tarnybinė nuobauda kaip nepagrįstus ir pabrėžia, kad A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba policijos sistemoje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, kt.).

Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo veiksmai buvo atlikti tikslingai siekiant „atsikratyti“ žmogaus ir atlaisvinti dar vieną etatą institucijoje, taip sutaupant institucijos lėšas yra deklaratyvūs, visiškai niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.

Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, buvo neblaivus, dėl ko pagrįstai buvo nušalintas nuo tolesnės tarnybos ir šiais savo tyčiniais veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundo nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kiti pareiškėjo reikalavimai - priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 3000 Eur neturtinę žalą, kaip betarpiškai susiję su pirminio reikalavimo patenkinimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.