Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-238/2015;

Teisėja: Lina Antanaitienė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00566-2013-5;

2015 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistojo E. G. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. K. ir E. G. 1460 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti nukentėjusiajam V. G..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad kartu su K. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. 2013 m. naktį iš gruodžio 10 į 11 dieną, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, dėl kurio paieškos tyrimas atskirtas į kitą bylą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atlupę durų kablį įsibrovė į V. G. priklausančios sodybos statomą gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė benzininį pjūklą – 300 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Bosh” – 200 Lt vertės, akumuliatorinį suktuką „Black Deker” su akumuliatoriumi – 300 Lt vertės, elektrinį pjūklą-stakles – 70 Lt vertės, smūginį gręžtuvą „Eurotec” – 300 Lt vertės, siaurapjūklį „Enchell” su lagaminu – 150 Lt vertės, bei 4 vnt. montavimo putų flakonų – 40 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiam V. G. 1460 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo sušvelninti bausmę ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, neturėjo galimybės įsidarbinti. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę E. G., atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, gana didelė turtinė žala, kaltinamojo vaidmuo pirmaeilis, jis nuvežė į nusikaltimo vietą savo automobiliu, realizavo pavogtus daiktus, taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis E. G. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas – nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai, charakterizuojamas neutraliai, teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė ką tik grįžęs iš įkalinimo vietos, neatlygino žalos, nedirba, negauna nuolatinių pajamų.

E. G. anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi buvo panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. G. buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. E. G., 2013-10-24 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs paskirtą bausmę, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kiek daugiau nei vienam mėnesiui. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, jokio objektyvaus pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai, taigi, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

E. G. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teisme 2015 m. sausio 27 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 34,74 Eur. Šis prašymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.