Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo (2015 m. sausio 9 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas), kuriuo G. V. ir V. P. skundai netenkinti ir Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucijos) 2014 m. spalio 14 d. nutarimas, kuriuo V. P. skirta nuobauda ir jis įpareigotas atlyginti turtinį nuostolį, paliktas nepakeistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad jam priklausantis šuo 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 17 val., atbėgęs į kaimynų V. gyvenamojo namo kiemą, užpuolė ir apkandžiojo G. V. šunį, padarydamas 68 Lt turtinį nuostolį, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ir ATPK) 110 str. 10 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P., nesutikdamas su Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pastarąjį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti, nes pažeidimo nepadarė. Nukentėjusioji G. V. taip pat pateikė skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui, prašydama V. P. paskirti 750 litų baudą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo, kad didinti pažeidėjui paskirtą minimalią nuobaudą, įvertinus aplinkybę, kad V. P. išlaiko du mažamečius vaikus, nėra pagrindo. Be to, teismas nurodė, kad taip pat nėra pagrindo naikinti administracinės komisijos nutarimą ir bylą nutraukti, todėl tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiosios skundų netenkino ir paliko Institucijos 2014 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Skunde apeliantas atkreipiamas dėmesys, kad jis (V. P.) daugiau nei dešimt metų nebuvo baustas administracine tvarka, administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, apelianto manymu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus baudos. V. P. nuomone, teismas neatsižvelgė į visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, jų kompleksiškai neįvertino, todėl nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo V. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2014 m. gruodžio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą, o Institucijos 2014 m. spalio 14 d. nutarimą, kuriuo V. P. skirta nuobauda ir jis įpareigotas atlyginti turtinį nuostolį, palikti nepakeistą, nes V. P. administracinė byla Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai bei priimtas pagrįstas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu V. P. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dieną jam priklausantis šuo, atbėgęs į kaimynų V. gyvenamojo namo kiemą, užpuolė ir apkandžiojo G. V. šunį. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, to neginčija ir apeliantas, prašydamas tik panaikinti jam paskirtą 500 litų baudą. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliuoja į ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymą jo atžvilgiu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad V. P. yra nubaustas už ATPK 110 str. 10 d. numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 110 str. 10 d. nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo (pažeidimo padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija). Administracinė komisija prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 14 d. nutarimu paskyrė V. P. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 500 litų (144.81 Eur) baudą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, šeiminę ir turtinę pažeidėjo padėtį, nusprendė, kad didinti ar mažinti nuobaudą, naikinti Institucijos nutarimą nėra pagrindo. Taigi, skiriant apeliantui nuobaudą, iš esmės buvo atsižvelgta į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutą ir apeliuoja V. P.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr. pvz., administracinių teisės pažeidimų nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013, Nr. 2AT-17-139/2015). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas V. P. atžvilgiu nėra pagrindo.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga aišku, kad padaryto pažeidimo pobūdis, į kurį savo skundu itin apeliuoja V. P., Institucijos ir Radviliškio rajono apylinkės teismo buvo įvertintas, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, skiriant minimalią nuobaudą. Pažymėtina, kad 2014 m. spalio 24 d. skunde (43 b. l.) ir apeliaciniame skunde (87 b. l.) V. P. nurodė, jog G. V. priklausantis šuo atbėgo į jo kiemą ir užpuolė jo pririštą šunį, kuris įpykęs muistėsi, kol išsinėrė iš antkaklio. Tačiau K. P. paaiškinime (26 b. l.) užfiksuota, kad prie jos buvo pribėgęs juodos spalvos šuo, bet nieko nedarė, po to tas pats šuo atbėgo į P. kiemą ir vėl nubėgo į V. kiemą. Pasak K. P., jų (P.) (duomenys neskelbtini) veislės šuo užšoko ant tvoros ir per ją persisvėrė, nes kitame kieme lakstė juodos spalvos šuo, ir, kadangi nebegalėjo perlipti atgal, išsimovė iš antkaklio ir nubėgo pas V. į kiemą. Taigi, V. P. skundo teiginiai, kad jo šuo išsinėrė iš antkaklio dėl to, kad G. V. priklausantis šuo užpuolė jo (V. P.) šunį, laikytini nepagrįstais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš V. P. paaiškinimo (30 b. l.) ir posėdžio metu duotų parodymų matyti (80–81 b. l.), jog jo šuo – (duomenys neskelbtini) – yra nemažas, laikomas gyvenamojo namo kieme (vartų kieme nėra), pririštas grandine prie būdos. Posėdžio metu V. P. taip pat teigė, kad, jei šuo būtų buvęs voljere, gal taip ir nebūtų nutikę (80–81 b. l.). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P., augindamas (duomenys neskelbtini) veislės šunį, nors ši šunų veislė įprastai priskiriama stambaus sudėjimo, stipriems ir agresyviems šunims (ypač kitų šunų atžvilgiu), laikydamas jį tik grandine pririštą prie būdos, o ne voljere, neužtikrino kitų gyvūnų ir asmenų saugumo. Apeliacinės instancijos nuomone, tai rodo gana pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje ATPK 30¹ str. taikomas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei atsižvelgiant į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17-139/2015). Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta: V. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdžiai nesigailėjo, nurodydamas, kad jaučiasi nepagrįstai nubaustas (81 b. l.). Be to, nors apeliaciniame skunde V. P. teigia, jog jis daugiau nei dešimt metų nebuvo baustas administracine tvarka, byloje yra duomenų, kad jam 2007 metais buvo paskirta nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo padarymą (31 b. l.). Taigi minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra visumos duomenų, leidžiančių pareiškėjui taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Tai, kad V. P. šeimą sudaro penki asmenys ir jis vienintelis išlaiko šeimą, Radviliškio rajono apylinkės teismo buvo įvertinta, neskiriant didesnės nei minimali nuobauda. Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad turi du vaikus – 2 ir 4 metų, jo žmona nedirba, podukra studentė (49 b. l.). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateikti duomenys apie V. P. metines pajamas, įskaitant pajamas iš ūkio (65 – 70 b. l.), darbo užmokestį (79 b. l.), įsipareigojimus bankui (71 – 74 b. l.), įmokas už lopšelį – darželį (75 b. l.), podukros mokymąsi Šiaulių profesinio rengimo centre (76 b. l.), tačiau to nepakanka, kad jam būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jo teisinė padėtis.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentais V. P. akcentuoja tai, kad paskyrus jam 500 litų baudą, pablogės jo šeimos gerovė, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokios aplinkybės atsirado tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. P. Institucijos skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamus teismo ir Institucijos nutarimus, kaip skundu prašo apeliantas.

Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 302 str., reglamentuojančiame apylinkės teismo sprendimus bylose dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodyta, kad palikdamas apskųstą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkindamas, apylinkės teismas priima nutartį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė nutarimą, o ne nutartį, tačiau įstatyme nustatytos procesinio dokumento formos nesilaikymas, apygardos teismo nuomone, savaime nedaro sprendimo neteisėtu ir dėl to jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. P. skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.