Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-423-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
AN2-423-290/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00466-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-423-290/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00466-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametei R. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. sausio 21 d., apie 20 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai leido ir klausėsi muziką, tuo trikdydama kaimynų ramybę ir poilsį. 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. S. pripažinta padariusi minėtą administracinį nusižengimą ir nubausta 10 Eur bauda. Nesutikdama su tuo, R. S. apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde teigiama, kad už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą atsakomybėn traukiamas asmuo tuo atveju, kai jis trikdė viešąją rimtį, o triukšmas yra išmatuojamas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta tvarka. Be to, taikant minėtą ANK straipsnį, privaloma nustatyti, kad skleidžiamas triukšmas trikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykis buvo šeštadienį, byloje nenustatyta, kad skleidžiamos muzikos garsas galėjo viršyti ribinių dydžių maksimalią leistiną normą. Liudytojais apklausti artimiausių butų kaimynai nurodė, kad įvykio dieną jokio triukšmo, kuris trikdytų jų rimtį negirdėjo, kad niekas tos dienos vakarą netrukdė jų ramybės, poilsio ir darbo, išskyrus vienintelė triukšmą girdėjusi kaimynė O. S., su kuria jų šeima ir anksčiau konfliktuodavo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK normas, neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus. Tvirtinama, kad teismas nepagrįstai nutarime nurodė aplinkybes, kurių net nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančią surinktą medžiagą, nebuvo visiškai objektyvus, nevertino visų byloje esančių įrodymų, taip pat juos iškraipė tik teismui palankiu būdu. Pažymi, kad liudytoja O. S. nurodė, jog muziką ji girdėjo nuo pietų, taip pat ji girdėjo trankymąsi, daužymąsi į grindis, mėtymąsi, kuris truko iki 8 valandos vakaro, todėl vertinant jos parodymus, triukšmas, kuris trikdė jos rimtį buvo iki 20 valandos, o 20.25 val. policijos išgirstas triukšmas jos poilsiui netrukdė. O. S. savo skunde taip pat nurodė, kad prašė ir gražiuoju, ir pykosi, tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, kad dėl triukšmo įvykio dieną į gyventojus nesikreipė. Posėdžio metu ji nurodė, kad tarp jos ir kaimynų (pažeidėjos tėvų) buvo konfliktas, todėl teismas šiuos kaimynės parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi ji suinteresuota teikti sau parankius įrodymus, kaip kerštą už ankstesnius konfliktus. Kiti liudytojais apklausti kaimynai parodė, kad triukšmo, kuris būtų neįprastas ir trikdantis jų ramybę, poilsį ar darbą, nebuvo. Šie liudytojai patvirtinto, kad daugiabučio garso izoliacija yra prasta, kadangi galima girdėti menkiausius buitinius garsus.Apeliantė taip pat pažymėjo, kad apklausta policijos pareigūnė posėdžio metu nurodė, kad triukšmas sklido, tačiau jis jokiais prietaisais nebuvo išmatuotas, taip pat dėl triukšmo nebuvo apklausti kiti kaimynai. Apeliantė atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad į posėdžius neatvyko ir nebuvo apklaustas kitas pareigūnas, kuris galėjo paaiškinti aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai nutarime nurodė, kad kitų liudytojais apklaustų kaimynų butuose garsai mažiau girdimi nei aukštu žemiau esančiame bute, kadangi garso bangos sklinda visomis kryptimis vienodu garsumu, o daugiabutis laikytinais identiška terpe, kurioje garsas sklinda visomis kryptimis vienodai. Be to, skunde tvirtinama, jog nors teismas ir nurodė, kad ji administracinio nusižengimo protokole pripažino padarytą pažeidimą ir tą patvirtino pasirašydama, tačiau protokole jos paaiškinimas neatitiko jos tikrosios valios, kadangi atvyko policijos pareigūnai ir jai buvo šokas, buvo sutrikusi. Pareigūnė pareikalavo, kad ji eitų į apačią ir sėstų į tarnybinį automobilį, tai buvo pirmasis kartas, kada ji susidūrė su policijos pareigūnais, po to jie prašė jos, kad pateiktų paaiškinimą dėl nusižengimo, tačiau dėl tuo metu buvusio didelio susijaudinimo jo pateikti negalėjo, todėl pareigūnas padiktavo jai ką rašyti, o ji rašė negalvodama apie rašomo teksto turinį ir jo vėlesnes pasekmes. Todėl teismas nepagrįstai vertino jos sutikimą su padarytu nusižengimu ir kad dėl to ji labai gailisi, kadangi neatliko jokių veiksmų, už kuriuos turėtų būti taikoma atsakomybė.Skunde pažymima, kad nėra būtina jai, kaip nepilnametei taikyti administracinę atsakomybę, kadangi byloje yra pateikti duomenys apie jos aktyvią socialinę veiklą bei gerą mokymąsi, kas tik įrodo, kad yra pavyzdinga moksleivė, nepraleidžianti pamokų bei besimokanti tik gerais arba labai gerai pažymiais, taip pat po pamokų užsiimanti aktyvia socialine veikla, kurioje padeda žmonėms bei ugdo bendražmogiškas vertybes. Tinkamas vertybes, t.y. pagarbą, atjautą, įstatymų gerbimą išmokė ne tik mokykla, bet ir tėvai, todėl mano, kad keisti jos būdą ir elgesį nėra pagrindo bei būtinybės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK veiklos skyriaus viršininkė prašo apeliantės skundą atmesti ir palikti galioti 2017-04-27 Kauno apylinkės teismo nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. iš esmės ginčija pažeidimo faktą bei pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Ji nurodo, kad pažeidimo nepadarė, o tai patvirtina ir byloje apklausti kaimynai, išskyrus vienintelę O. S., su kuria jų šeima konfliktuoja jau kuris laikas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sutrikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties sutrikdymas gali pasireikšti šauksmu, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 10 d.).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 21 d. (šeštadienį) po 20 val. vakaro policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad bute triukšmauja kaimynai. Vyr. patrulė M. K., kartu su kolega R. Z. nuvyko nurodytu adresu ir 20 val. 25 min. užfiksavo, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sklinda garsi muzika. (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė R. S., kuri pareigūnams paaiškino, kad su draugėmis švenčia savo gimtadienį ir manė, kad muzikos galima klausytis iki 22 val. vakaro (b. l. 4). Pareigūnus iškvietusi O. S. parašė pareiškimą, kad nuo pat pietų iš (duomenys neskelbtini) buto sklido baisus triukšmas, muzika, daužymas į grindis, mėtymas. Ji taip pat nurodė, kad dėl pastoviai iš to buto sklindamo triukšmo, kuris tęsiasi iki 11 valandos vakaro, negali pailsėti, išsimiegoti ir pailsėję eiti į darbą (b. l. 3). Pažeidėja R. S. rašydama paaiškinimą nurodė, kad vakar buvo jos gimtadienis, gera nuotaika, klausėsi muzikos, labai gailisi dėl pažeidimo (b. l. 1).Nors teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde R. S. savo kaltės nepripažino, teigė, kad ji pažeidimo nepadarė, niekieno rimties netrikdė, o tai, kad prisipažino – teigė tą padariusi liepiama pareigūnų, būdama susijaudinusi ir nesuprasdama paaiškinimo pasekmių, vis tik jos kaltę įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta, į iškvietimą atvykę pareigūnai užfiksavo, kad iš buto sklido garsi muzika, tą posėdžio metu patvirtino ir liudytoja M. K.. Be to, ši liudytoja (pareigūnė) parodė, kad prieš atidarant duris R. S. muziką pritildė, teigė, kad švenčia gimtadienį, galvojo, jog galima leisti muziką iki 22 valandos vakaro. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji nuo pat pradžių nebuvo visiškai nuoširdi, kadangi pareigūnei nurodė, jog yra pilnametė, ir tik paprašius pasiimti asmens dokumentą ir keliauti į tarnybinį automobilį, R. S. prisipažino esanti nepilnametė, tad aplinkybė, jog ji tuo metu buvo labai susijaudinusi ir nesuvokė rašomo pasiaiškinimo pasekmių – laikytini nepagrįstais, ypač atsižvelgiant į ją charakterizuojančią medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus apie jos pasiekimus ir išugdytą socialinę brandą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. pareigūnei neneigė, kad garsiai klausėsi muzikos, o priešingai, nurodė, kad švenčia gimtadienį ir, kad manė, jog garsiai klausytis muzikos galima iki 22 val. vakaro ir, kad tik bylą perdavus teismui jos pozicija pasikeitė, kas teismo vertinama kaip bandymas išvengti atsakomybės. Nors apeliantė ginčija aplinkybę, kad O. S. tą dieną nebuvo atėjusi ir nesikreipė dėl garsios muzikos, tačiau pažymėtina, kad tiek pareiškime ji buvo nurodžiusi, kad iš (duomenys neskelbtini) buto pastoviai sklinda triukšmas, prašė ir geruoju ir pykosi, bet nereaguoja, tiek ir posėdžio metu liudytoja O. S. tas aplinkybes patvirtino bei nurodė, kad laiptinėje susitikus prašydavo netriukšmauti, bandė kartą padaužyti radiatorių, kad kaimynai suprastų, jog reikia tyliau, tačiau buvo išburnota. Ji posėdžio metu neneigė, kad su kaimynais buvo tam tikrų pykčių dėl triukšmo, bet nurodė, kad jie nekonfliktuoja. Liudytoja parodė, kad tik atvykus pareigūnams muzika ir triukšmas liovėsi. Be to, įstatymas nenumato pareigos asmeniui, prieš kviečiant pareigūnus, pačiam imtis veiksmų, kad būtų sustabdomas pažeidimas. Skunde taip pat nurodoma, jog atvykę pareigūnai neapklausė kitų kaimynų, o apklausti bylos nagrinėjimo metu jie parodė, kad jokio išskirtinio triukšmo tą dieną jie negirdėjo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pareigūnai dėl tokio pažeidimo neturi pareigos apklausti kitus kaimynus, kadangi šiuo atveju pakako vienos kaimynės pareiškimo bei patiems atvykus užfiksuoti faktą, kad iš konkretaus buto sklinda garsi muzika, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, jog byloje pažeidėjos iniciatyva buvo apklausti liudytojais kaimynai, gyvenantys tame pačiame aukšte, šalia esančiame bute E. K. ir D. K. bei J. L., gyvenantis virš (duomenys neskelbtini) buto. Nors šalia gyvenantys kaimynai parodė, kad tą vakarą sklidusi muzika buvo vos šiek tiek garsiau nei įprastai ir jiems ilsėtis netrukdė, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šie liudytojai yra jauno amžiaus (30-35 m.), todėl natūralu, jog sklindanti garsi muzika šeštadienio vakarą jiems galėjo neatrodyti trikdantį rimtį ir poilsį. Kito byloje apklausto liudytojo J. L., kuris ir nors vyresnio amžiaus, tačiau parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi nors jis ir nurodė, kad tą vakarą sklidusi muzika nebuvo garsi ir jam ilsėtis netrukdė, tačiau jis vis tik pažymėjo, kad svarbiausia yra tai, kad mergaitė (R. S.) kitą dieną pas jį atėjo ir atsiprašė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, kuris nesijaustų kaltas padaręs tam tikrą nusižengimą, neturėtų jokio pagrindo eiti ir atsiprašinėti kaimynų. Šis R. S. poelgis vertinamas kartu su jos įvykio vietoje duotu paaiškinimu bei prisipažinimu, kad muziką garsiai klausėsi galvodama, jog tą galima daryti iki 22 val., kas įrodo, jog garsiai leidžiant ir klausantis muzikos, po jos butu gyvenančiai vyresnio amžiaus O. S. buvo trikdoma ramybė ir neleidžiama ilsėtis. Visos išdėstytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido pripažinti R. S. kalta padarius šį administracinį nusižengimą. Tai, kad R. S. yra gerai besimokanti ir aktyvi moksleivė – nėra pagrindas netaikyti jai administracinės atsakomybės. Nors apeliaciniame skunde ji ir nurodo, kad mokyklos ir tėvų yra išauklėta gerbti visuomenines vertybes ir įstatymus, vis tik pažymėtina, kad tai paneigia bylos medžiaga, kurioje konstatuotas jos padarytas pažeidimas. R. S. charakterizuojantys duomenys įvertinti skiriant jai administracinę nuobaudą, kuri paskirta vadovaujantis ANK įtvirtintomis normomis dėl nepilnamečių administracinės atsakomybės (ANK VII skyrius), parenkant minimalią nuobaudą, kuri, vadovaujantis ANK 44 straipsnio nuostatomis, sumažinta per pusę. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis