- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1101-946/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 20 MGL dydžio bauda;
3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėn. viešųjų darbų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 23 d. apie 18.45 val., namo, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės A. Z. atžvilgiu, tai yra, suėmęs rankomis jai už kaklo smaugė bei rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, po ko pastarajai ištrūkus, miegamajame parvertė ją ant lovos ir rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvą, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kakle, dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kakle, dešinėje plaštakoje, kairio smilkinio ir pakaušio sumušimus, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai savo šeimos narei A. Z. sveikatą.
Kaltinamasis A. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine A. Z. gyvena jo namuose apie 6 metus, augina vieną bendrą vaiką Ą., kuriam 4 metai. Taip pat kartu su jais gyvena ir A. Z. dukra G., kuriai yra 10 metų. 2020 m. vasario 23 d. vakare, kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, grįžo į namus (duomenys neskelbtini), labai girtas. Jis dėl buvusio girtumo, įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau galėjo būti, kad būdamas neblaivus, konflikto metu prieš savo sugyventinę A. Z. naudojo fizinį smurtą, todėl pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką kurios padarymu yra įtariamas, tačiau tiksliau įvardinti konflikto priežasties negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė (b. l. 46, 50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji A. Z. parodė, kad ji 2020 m. vasario 23 d. apie 18.45 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai tuo metu į namus sugrįžo girtas jos sugyventinis A. J.. Tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas ir jis pradėjo prieš ją smurtauti - sugriebė jai už kaklo ir smaugė, tada ji užsidengė galvą ir jis pradėjo ją mušti kumščiais į galvą, sudavė apie tris ar keturis kartus. Ištrūkusi ji nubėgo į miegamąjį kambarį, tačiau sugyventinis, atbėgęs paskui ją, parvertė ją ant lovos ir kumščiais sudavė jai apie penkis kartus į veidą bei galvą, taip padarydamas kūno sužalojimus. Po to ji telefonu paskambino socialinei darbuotojai, kuri iškvietė pareigūnus. Prašo jos sugyventinį nubausti įstatymo nustatyta tvarka, o ją baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiąja dėl jai padarytos fizinės žalos (b. l. 1-2).
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2020 m. vasario 23 d. apie 18.45 val., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus A. J., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 prom. girtumas, smurtavo prieš savo sugyventinę A. Z., virtuvėje ją rankomis smaugdamas ir suduodamas kumščiais apie tris keturis kartus į galvą bei miegamajame kambaryje suduodamas apie penkis kartus į veiką bei galvą, taip jai padarydamas kūno sužalojimus (b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G596/2020(02) nurodyta, kad A. Z. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kakle, dešiniame petyje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kakle, dešinėje plaštakoje, kairio smilkinio ir pakaušio sumušimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 23 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. VID_20200223_193240.mp4, kuriame matoma moteris, tai yra nukentėjusioji A. Z., kuri paaiškino, kad policiją iškvietė, nes jos sugyventinis A. J. prieš ją smurtavo, tai yra smaugė ir smūgiavo kumščiais į veidą ir į galvą, apie 8 kartus (b. l. 29-30).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenamojo namo virtuvėje ir minėto namo antrame aukšte įrengtame miegamajame kambaryje (b. l. 1-11).
Iš alkotesterio Alcotest 7510 parodymų matyti, kad A. J. 2020 m. vasario 23 d. 19.39 val. nustatytas 2,44 prom. neblaivumas (b. l. 32, 33).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės A. Z. atžvilgiu, t. y. suėmęs rankomis jai už kaklo smaugė bei rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, po ko pastarajai ištrūkus, miegamajame parvertė ją ant lovos ir rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvą, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kakle, dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kakle, dešinėje plaštakoje, kairio smilkinio ir pakaušio sumušimus, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai savo šeimos narei A. Z. sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad A. J. smurtiniai veiksmai pasireiškė nutenėjusiąją suėmus rankomis už kaklo smaugiant, rankomis jai suduodant ne mažiau kaip tris smūgius į galvą bei kumščiais suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. Z. padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kakle, dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kakle, dešinėje plaštakoje, kairio smilkinio ir pakaušio sumušimus, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. Z. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį A. J. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 68-73), baustas administracine tvarka (b. l. 74-76), nedirbantis (b. l. 77), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 79). Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
A. J. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 23 d. 19.23 val. iki 2020 m. vasario 25 d. 11.27 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.