Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

nuteistajam A. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, konfiskuota nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu atmestas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 162 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra 2020 m. gegužės 7 d., apie 20.00 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtina, jog jam buvo grasinama, jis buvo mušamas policijos pareigūnų ir todėl buvo verčiamas prisipažinti savo kaltę. Be to, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš jo automobilį, nes jis jam nepriklauso. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, taip pat atnaujinęs įrodymų tyrimą ir apklausęs teismo posėdžio metu policijos pareigūną A. Ž., mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino A. K. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o A. K. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. iš esmės ginčija savo kaltę, tvirtina, jog buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nes automobilio ,,Ford Focus“ įvykio metu jis nevairavo, automobilis jam net nepriklauso. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog A. K. vairavo automobilį ,,Ford Focus“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas.

10. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme buvo tinkamai ištirti visi į bylą pateikti duomenys, pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurių pagrindu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. A. K. ir nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teisme laikėsi tos pačios nuostatos, kuri nurodyta ir apeliaciniame skunde, kad buvo verčiamas prisipažinti, tačiau tokius jo parodymus visiškai paneigė teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė T. D.. Ji parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamasis A. K.. 2020-05-08 ryte jai paskambino A. K., pasakė, kad buvo sulaikytas už tai, kad vairavo neblaivus, ir nori pasiimti automobilį. Ji patarė kreiptis į prokurorą ir parašyti prašymą laisva forma. Pakvietė atvykti į apklausą. A. K. į apklausą atvyko, prisipažino vairavęs automobilį, sakė, kad ne visas aplinkybes prisimena. Prisipažinti kaltu A. K. ji nevertė, jis savo noru davė parodymus, kurie yra užrašyti apklausos protokole. Apklausoje advokatas nedalyvavo (t. 2, b. l. 132-133).

11. Policijos pareigūnas D. K. apklaustas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su kolega A. Ž. persekiojo nesustojusį automobilį. Atstumas nuo policijos automobilio iki persekiojamo automobilio buvo apie 50 metrų, aiškiai matė, kad automobilyje sėdėjo vienas asmuo – vairuotojas. Kai automobilis nuvažiavo nuo kelio, jis pirmas pribėgo prie automobilio. Automobilio ratas buvo išlūžęs, viduje sėdėjo tik vienas asmuo, jis buvo įsikibęs į vairą ir spaudė akseleratorių iki galo. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas neblaivus ( t. 2, b. l. 134-135).

12. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti šioje baudžiamojoje byloje bet kokias abejones ir iškilusius neaiškumus, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytoją policijos pareigūną A. Ž., kuris nurodė, jog nuteistojo A. K. įvykio metu nemušė, jam negrasino, o specialiosios priemonės – antrankiai – buvo panaudotos, nes A. K. sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams. Be to, pareigūnas patvirtino, jog nuteistajam A. K. įvykio vietoje sakė, jog jis, A. K., jo, t. y. policijos pareigūno, vos neužmušė, kadangi stabdomas automobilis ,,Ford Focus“ nestojo, o važiavo tiesiai į jį, t. y. A. Ž.. Be to, pareigūnas dar kartą patvirtino, jog A. K. automobilį vairavo vienas, automobilyje nieko daugiau nebuvo, po automobilio persekiojimo A. K. iškart buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti šiais liudytojo policijos pareigūno A. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kitų liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, byloje esantys garso ir vaizdo įrašai bei kiti bylos duomenys.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, jog automobilis ,,Ford Focus“ jam nepriklauso, o liudytojas K. K. buvo verčiamas pirmosios instancijos teisme liudyti, jog automobilį ,,Ford Focus“ pardavė jam, A. K.. Tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jokių duomenų apie tai, kad K. K. būtų verčiamas liudyti, byloje nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, jog automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš D. P. 2019-05-28, o 2020-02-09 pardavė A. K.. Savo vardu automobilio Regitroje užregistravęs nebuvo (t. 2, b. l. 134). Tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nekilo jokių abejonių dėl automobilio nuosavybės, patvirtino tyrėja T. D.. Pirmosios instancijos teisme ji parodė, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą 2020-05-08 ryte telefonu jai paskambino A. K., sakė, kad nori pasiimti automobilį. Atvykęs į apklausą kaltinamasis vėl klausė ką daryti, kaip automobilį greičiau atsiimti. Ji išsiuntė prokurorei elektroniniu paštu A. K. prašymą dėl automobilio grąžinimo ir prokurorė priėmė nutarimą automobilį grąžinti. Tos pačios dienos vakare A. K. jai pateikė kvitą, kad pasiėmė automobilį, ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sakė, kad už saugojimą aikštelei sumokėjo. Taip pat A. K. pats pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį el. paštu kartu su kvitu. Jokie kiti asmenys dėl šio automobilio nesikreipė. Atvykęs susipažinti su byla A. K. teigė, kad automobilis priklausė jam. „Regitros“ duomenimis automobilis buvo išregistruotas, o A. K. sakė, kad automobilį nusipirko, tačiau nespėjo jo užregistruoti savo vardu (t. 2, b. l. 132-133). Įvertinęs liudytojų K. K., tyrėjos T. D. parodymus, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurią tyrimą atlikusiai pareigūnei pateikė pats A. K., pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvada, kad įvykio metu automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apeliantas vairavo būdamas neblaivus, priklausė jam, A. K., ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo šia aplinkybe abejoti.

14. Apeliantas pateikė 2020-12-16 Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą (t. 3, b. l. 32-42), kuriuo A. K. buvo nubaustas pagal ANK426 straipsnio 5 dalį. Šiame nutarime pažymėta, kad iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. L.. Taip pat A. K. pateikė draudimo liudijimą (t. 3, b. l. 30-31) iš kurio matyti, kad draudėjas K. L. 2020-05-09, t. y. jau po įvykio apdraudžia šį automobilį vieno mėnesio terminui privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šie dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog automobilis faktiškai priklauso A. K.. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo remiamasi VĮ „Regitra“ duomenimis, nebuvo nustatinėjama faktinė automobilio nuosavybė, todėl teismas ir konstatavo, kad automobilis A. K. nepriklauso. Tačiau VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas tik išviešina duomenis prieš trečiuosius asmenis. Šiuo atveju faktiniai duomenys neatitinka registro įrašo. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies ir CK 6.305 straipsnio nuostatas daiktą nuosavybėn asmuo įgyja nuo daikto perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamoje byloje iš sutarties ir liudytojo parodymų nustatyta, kad automobilį ,,Ford Focus Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus įvykio metu vairavo nuteistasis, 2020-02-09 K. K. pardavė ir tą pačią dieną perdavė A. K. (t. 1, b. l. 61). Prašyme grąžinti automobilį A. K. nurodė, kad automobilis priklauso jam (t. 1, b. l. 13), už automobilio saugojimą aikštelėje pinigus sumokėjo taip pat A. K. (t. 1, b. l. 62). Taip pat jis buvo supažindintas ir pasirašė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą (t. 1, b. l. 65-66, 68-69) bei raštiškai pasižadėjo saugoti jam grąžintą automobilį, kol baigsis procesas (t. 1, b. l. 83). Esant tokiems duomenims byloje nėra jokio pagrindo tikėti nelogiškam nuteistojo paaiškinimui, kad automobilį po įvykio jis perdavė nepažįstamam asmeniui, kurio jokių duomenų neturi.

15. 2021-04-06 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą A. K. (3 t., b. l. 22-23). Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. K. interesus atstovauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta advokatė Aušrinė Zaburienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108,00 eurus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi A. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Aušrinė Zaburienė BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.