Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo UAB „Saurida“ pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.2-1023-153/2007 pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai UAB „Autokras“, UAB „Ladavas“, R. K. , tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, UAB „Gertauta“, UAB „Albara“, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB“Saurida“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas už akių neteisėtas, nes:

1) pažeista ieškovo UAB „Saurida“ pirmumo teisė įgyti atsakovei R. K. priklausantį turtą. Pagal 2005 m. sausio 18 d. tarp UAB „Saurida“ ir R. K. pasirašytos Nuomos sutarties 1NT-05-A 3.1.2. p. ieškovas turi pirmenybės teisę įgyti R. K. turtą, o šios teisės įgyvendinimui nuomotoja R. K. sutartimi įsipareigojo apie ketinimą parduoti turtą visais atvejais raštu informuoti nuomininką - ieškovą UAB „Saurida“, pateikiant ir nurodant visas pardavimo sąlygas. Atsakovės R. K. prievolė - pranešti ieškovui apie turto pardavimą visiškai neprieštaravo jokiam teisės aktui. Net ir nustačius, jog R. K. priklausantis turtas galėjo būti parduodamas taikant bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką, ši tvarka minėtos prievolės visiškai neribojo, todėl atsakovai, bet kuriuo atveju privalėjo pranešti ieškovui apie numatomą turto pardavimą. Be to, tiek nuomotojai R. K. , tiek BUAB „Autokras“ administratoriui, kaip asmeniui, vykdančiam R. K. turto pardavimą iš varžytynių, neteikiant nuomininkui jokios informacijos apie numatomą šio turto pardavimą, buvo pažeistas CK 6.495 str. reikalavimas, pranešti daikto pirkėjui ar kitokios sutarties šaliai apie nuomos sutartį o nuomininkui - apie numatomą daikto pardavimą ar kitokį perleidimą, ar teisės į jį suvaržymą. Dėl šių pareigų nevykdymo buvo pažeistos ieškovo UAB „Saurida“ teisės įsigyti turtą. Ieškovas UAB „Saurida“ gavęs raštiškus pranešimus apie numatytą atsakovo turto pardavimą iš varžytynių, ir žinodamas tikrąją šio turto pardavimo kainą, būtų dalyvavęs minėtose varžytynėse bei įsigijęs šį turtą už ieškovui priimtiną kainą.

2) BUAB „Autokras“ ir R. K. parduodamo iš antrųjų varžytynių turto kaina sumažinta neteisėtai. Parduodamo turto kainą galėjo sumažinti tik kreditorių susirinkimas, o tai padaręs kreditorių komitetas, viršijo savo kompetenciją. Be to, dėl kainos sumažinimo nebuvo suteikta teisė tinkamai balsuoti visiems kredito komiteto nariams, t. y. VSDFV Kauno skyriui ir Kauno apsk. VMI, ir tai buvo padaryta neskaidriai, nes minėtiems komiteto nariams buvo pasiųsti balsavimo biuleteniai, kuriuose siūloma balsuoti už tariamą kitą turto pardavimo kainą - 800 000,00 Lt.

3) Pažeista turto pardavimo tvarka, nuslepiant esminę sandorio sąlygą. 2005 m. gegužės 11 d. leidinyje „Informaciniai pranešimai“ išspausdintame skelbime nurodyta, kad parduodamo BUAB „Autokras“ ir R. K. turto kaina, tiek pirmosiose varžytynėse, tiek ir antrosiose varžytynėse (neįvykus pirmosioms) yra 1 000 000 Lt. Skelbimo patalpinimo leidinyje „Informaciniai skelbimai“ metu, tokią viso ginčo turto pardavimo kainą - 1 000 000 Lt, antrosiose varžytynėse, kaip teisingai nurodytą, laikė ir pats varžytynių vykdytojas - BUAB „Autokras“ administratorius, nes kaip matyti iš 2005-06-08 BUAB „Autokras“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 05-01 turto pardavimo antrosiose varžytynėse pradinė kaina nuo 1 000 000 Lt iki 372 000 Lt sumažinta tik 2005 m. birželio 8 d. Apie šios esminės pardavimo ir tuo pačiu skelbimo turinio sąlygą viešai ir tinkamai paskelbta nebuvo. Skelbime apie varžytynes turėjo būti nurodyta pradinė turto pardavimo kaina antrosiose varžytynėse, nes turto pardavimo kaina, kaip ir pats varžytynių dalykas, yra esminė sandorio sąlyga, kuri būtina tam, kad kiekvienas potencialus varžytynių dalyvis (pirkėjas) galėtų objektyviai įvertinti savo galimybes bei norus, įsigyjant parduodamą turtą, ir tam, kad maksimaliai būtų patenkinti visų kreditorių interesai. BUAB „Autokras“ ir R. K. parduodamo turto pradinės kainos nepaskelbimas antrosiose varžytynėse iš esmės ir sąlygojo, jog ieškovas UAB „Saurida“ nedalyvavo varžytynėse. Ieškovas UAB „Saurida“ pagrįstai tikėjosi, kad pradinė turto pardavimo kaina leidinio „Informaciniai pranešimai“ skelbime yra nurodyta teisinga, ne tik dėl pareigos varžytynes vykdančiam asmeniui nurodyti pradinę turto pardavimo kainą buvimo, bet ir dėl Tvarkos 27 p. nuostatos, numatančios, kad per antrąsias varžytynes turtas gali būti parduotas ir už pirmosiose varžytynėse nurodytą pradinę turto pardavimo kainą.

4) Turto pardavimo iš varžytynių sandoris yra su valios trūkumais, nesąžiningas. Nenurodymas viešai antrųjų varžytynių tikrosios pradinės turto pardavimo kainos nebuvo atsitiktinis dalykas: BUAB „Autokras“ atstovai, tiek kreditorių komitetas, kuris veikė neskaidriai ir kurio nariai buvo tarpusavyje suinteresuoti, tiek ir bankroto administratoriaus įgalioti asmenys veikė kitos sandorio šalies - pirkėjo UAB „Ladavas“ naudai, dėl susitarimo su pastarąja, siekiant savanaudiškų tikslų. Toks sandoris prieštaravo BUAB „Autokras“ kreditorių tikslui - gauti kuo daugiau lėšų, buvo itin nenaudingas bankrutavusiai įmonei, nes turtas, pažeidžiant dar ir teisės aktų nuostatas, nuslepiant esminę sandorio sąlygą, buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą, kas ir sąlygojo ne tik ieškovo, bet ir visų BUAB „Autokras“ kreditorių teisėtų interesų pažeidimą.

Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Tesimas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 4 d. ieškovo UAB ,,Saurida,, atstovas apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas pasirašytinai. Kadangi ieškovo UAB „Saurida” vadovas ar kitas jo atstovas nedalyvavo 2007 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje be svarbių priežasčių, užtikrinant proceso koncentruotumą įpareigojantį civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), Kauno apygardos teismas priėmė 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendime už akių, konstatuota, kad ieškovo UAB “Saurida“ neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis, kadangi ieškovo direktorius galėjo pats atvykti į teismo posėdį arba, vadovaudamasis CPK 55 str. 2 d., galėjo įgalioti tai padaryti savo darbuotoją. Šiems procesiniams veiksmams atlikti ieškovas turėjo pakankamai laiko tiek nuo 2007-02-27, kai ieškovo advokatas išlaikė egzaminą notaro pareigoms eiti, tiek nuo 2007 m. spalio 4 d., kai buvo atidėtas teismo posėdis. Teismas sutinka su UAB ,,Ladavas“ ir UAB ,,Autokras“, atsiliepimo į ieškovo UAB,,Saurida“ pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvais, kad ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančiu neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, neginčijo teismo konstatuoto fakto, kad ieškovo UAB „Saurida“ neatvykimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, tuo pripažindamas, kad jis į teismo posėdį neatvyko nesant svarbių priežasčių, o toks jo elgesys buvo pakankamas ir tinkamas pagrindas teismui priimti sprendimą už akių. Todėl konstatuojama, kad ieškovo UAB,,Saurida“ atstovas į teismo 2007m. lapkričio 8d. posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas nurodę, kad ieškovo UAB ,,Saurida“, pareiškime nurodyti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. ĮBĮ 33 str.1d. pasakyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas sutiko su UAB,,Ladavas“ ir UAB ,,Autokras“, atsiliepimo į ieškovo UAB,,Saurida“ pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvais, kad LR įmonių bankroto įstatyme ir Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtintoje Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkoje nenumatyta bankroto administratoriaus pareiga bankrutuojančios įmonės turto nuomininkui raštu pranešti apie būsimas varžytynes. Pagal Tvarkos 8 p. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki varžytynių, varžytynių vykdytojas perduoda įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos duomenis, kuris, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki varžytynių, visą informaciją apie varžytynes paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Visa informacija apie būsimą BUAB „Autokras“ ir R. K. priklausančio turto pardavimą iš varžytynių buvo tinkamai ir laiku paskelbta 2005-05-11 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Nuomos sutartys su ieškovu buvo sudarytos po UAB „Autokras“ bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovui buvo žinoma, kad turtas bus parduodamas varžytynėse. Be to, ieškovo atstovai bendravo su bankroto administratoriaus įgaliota atstove, kuri telefonu asmeniškai informuodavo ieškovą apie būsimas varžytynes. Kad ieškovui buvo žinoma apie vykdomas varžytynes pats ieškovas patvirtino 2006-10-16 pareiškime dėl ieškinio pagrindo patikslinimo. Nei LR įmonių bankroto įstatyme, nei Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtintoje Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkoje, nei kituose civiliniuose įstatymuose, reglamentuojančiuose priverstinį turto pardavimą nėra numatyta įkeisto turto nuomininkui pirmumo teisės įsigyti varžytynėse parduodamą nuomojamą įkeistą turtą. Todėl, teismo nuomone, visiškai nepagrįstas ieškovo UAB,,Saurida“ motyvas, kad administratorius parduodamas bankrutuojančios įmonės turtą privalėjo laikytis CK 6.945 str. reikalavimų, o nesilaikydamas šio įstatymo reikalavimų pažeidė ieškovo teises. Be to, teismas nurodė, kad ĮBĮ 23,33 str. nustatytos kreditorių susirinkimo teisės parduodant bankrutuojančios įmonės turtą. Remiantis minėtu įstatymu bankrutuojančios įmonės turto vertę ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (arba komitetas). Visa informacija apie būsimą BUAB „Autokras“ ir R. K. priklausančio turto pardavimą iš varžytynių buvo tinkamai ir laiku paskelbta 2005-05-11 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Kreditorių komitetas, pasinaudodamas Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių Tvarkos 27 str. suteikta teise, sumažino antrosiose varžytynėse parduodamo turto kainą. Tvarkos 27 str. nustatyta, kad jeigu varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, jeigu apie jas paskelbta 10 punkte nurodyta tvarka. Antrosios varžytynės vykdomos laikantis šios tvarkos reikalavimų. Šiuo atveju gali būti mažinama turto pardavimo kaina. Kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato kreditorių susirinkimas. Turto kainos mažinti neleidžiama tik tuo atveju, jeigu varžytynės neįvyksta dėl 26.3 punkte nurodytos priežasties. Kadangi pirmosios varžytynės neįvyko ne dėl 26.3. punkte nurodytos priežasties, BUAB „Autokras“ kreditorių komitetas 2005-06-08 nutarimu sumažino antrosiose varžytynėse parduodamo turto kainą. Kreditorių komiteto 2005-06-08 susirinkime buvo priimtas protokolinis nutarimas, neparduotą varžytynėse UAB ,,Autokras,, turtą įkainuoti 372 000,00 Lt. Teismas vadovavosi minėtu dokumentu (kreditorių komiteto posėdžio 2005-06-08 protokolu Nr. 05-01) byloje (CPK 177 str.2d.197 str.), kadangi jis nenuginčytas jokiais kitais įrodymais. Todėl ieškovo pareiškime nurodytas aplinkybes apie neteisingai įvertintą turtą atmetė kaip neįrodytas.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Saurida“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį ir nurodo, kad:

1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovas nurodo, kad jis iš anksto teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė su prašymu papildomą medžiagą, jog posėdyje turėjęs atstovauti advokatas 2007 m. spalio 31 d. buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo. Ieškovas iki 2007 m. lapkričio 8 d., esant tokiam trumpam laiko tarpui ir sudėtingai bylai, dėl objektyvių priežasčių negalėjo surasti kito atstovo, todėl byloje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių.

2. 2005 m. sausio 18 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp apelianto ir R. K. , pagal kurią ji įsipareigojo ieškovą informuoti apie ketinimą parduoti turtą. Ši prievolė neprieštaravo jokiam teisės aktui, todėl, apelianto nuomone, nepranešus nuomininkui apie turto pardavimą iš varžytynių buvo pažeistas CK 6.495 straipsnio reikalavimas.

3. Turto pardavimo kainą po neįvykusių pirmųjų varžytynių nustato kreditorių susirinkimas. Tačiau tokios teisės neturi kreditorių komitetas, kuris neteisėtai sumažino parduodamo turto kainą. Be to, dėl tinkamos kainos nebuvo sudaryta tinkamai prabalsuoti visiems kreditorių komiteto nariams.

4. Buvo pažeista turto pardavimo iš varžytynių tvarka, nuslepiant esminę sandorio sąlygą - kainą.

5. Turto pardavimo iš varžytynių sandoris yra su valios trūkumais, nesąžiningas. Nenurodymas viešai antrųjų varžytynių tikrosios pradinės turto pardavimo kainos nebuvo atsitiktinis dalykas: BUAB „Autokras“ atstovai, tiek kreditorių komitetas, kuris veikė neskaidriai, ir kurio nariai buvo tarpusavyje suinteresuoti, tiek ir bankroto administratoriaus įgalioti asmenys veikė kitos sandorio šalies - pirkėjo UAB „Ladavas“ naudai, dėl susitarimo su pastarąja, siekiant savanaudiškų tikslų. Toks sandoris prieštaravo BUAB „Autokras“ kreditorių tikslui - gauti kuo daugiau lėšų, buvo itin nenaudingas bankrutavusiai įmonei, nes turtas, pažeidžiant dar ir teisės aktų nuostatas, nuslepiant esminę sandorio sąlygą, buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą, kas ir sąlygojo ne tik ieškovo, bet ir visų BUAB „Autokras“ kreditorių teisėtų interesų pažeidimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „Albara“ prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ladavas“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Autokras“ administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinis procesas turi būti įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams (proceso šalims taip pat) piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimu kaip tik ir siekiama, be kitų tikslų, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus, kaip 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos, siektų nustatyti materialią tiesą byloje ir visus sprendimus priimtų tik teisės pagrindu, kad būtų paisoma asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, kildinamos iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir neatskiriamai su juo susijusios. Visais atvejais teismas negali nusižengti iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, ir turi priimti teisingą sprendimą byloje.

Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai.

Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).

Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje, svarbos. Tokią išvadą padarė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Todėl tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą (nedalyvavimą teismo posėdyje) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Sprendimo už akių priėmimo atveju atliekamas formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio, reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą už akių priimti tik įsitikinęs įrodymų pakankamumu. Jeigu teismui nepakanka byloje pateiktų įrodymų, jis neturėtų priimti sprendimo už akių, o tuo atveju, jeigu ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas 2007 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir su prašymu pateikė papildomą medžiagą, jog posėdyje turėjęs atstovauti advokatas Darius Jonutis 2007 m. spalio 31 d. buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo (t.3, b.l. 19-21). 2007 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą už akių. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jis į posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl per kelias dienas ieškovui buvo sunku surasti advokatą, kuris galėtų atstovauti jį teisme.

Kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog organizuojant BUAB „Autokras“ ir R. K. turto pardavimą buvo pažeista UAB „Saurida“ pirmumo teisė įsigyti minėtą turtą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Saurida“ išsinuomavo BUAB „Autokras“ ir R. K. priklausančias negyvenamąsias patalpas, kurios buvo įkeistos UAB „Gertauta“. Siekiant patenkinti kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios įmonės UAB „Autokras“ nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką, t.y. nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių, kurių tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintoje Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkoje nenumatyta bankroto administratoriaus pareiga bankrutuojančios įmonės turto nuomininkui raštu pranešti apie būsimas varžytynes. Pagal šią Tvarką visą informaciją skelbia Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ne mažiau kaip prieš 20 dienų „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios UAB „Autokras“ pakartotinis kreditorių susirinkimas 2005 m. kovo 24 d. protokolu Nr. 05-01 perdavė visas kreditorių susirinkimui Įmonių bankroto įstatyme nustatytas teises. Todėl nepagrįstas apelianto motyvas, jog kreditorių komitetas neturėjo teisės nustatyti parduodamo turto kainą, nes tokią teisę jam suteikė kreditorių susirinkimas.

Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, jog parduodant turtą iš varžytynių buvo pažeista turto pardavimo iš varžytynių tvarka, nuslepiant esminę sandorio sąlygą - kainą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie būsimą BUAB „Autokras“ ir R. K. turto pardavimą iš varžytynių buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Skelbime buvo nurodyta, jog pirmųjų varžytynių laikas: 2005 m. birželio 14 d. 8.30 val. ir antrųjų varžytynių (neįvykus pirmosioms) laikas: 2005 m. birželio 14 d. 8.30 val. Taigi, kreditorių komitetas, pasinaudodamas Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 10 punktu, kuriame numatyta, kad skelbiant pirmąsias varžytynes, tame pačiame skelbime iš karto gali būti skelbiamos ir antrosios (jeigu pirmosios neįvyktų dėl 28.1 ar 28.2 punktuose nurodytų priežasčių) arba pakartotinės (jeigu pirmosios neįvyktų dėl 28.3 punkte nurodytų priežasčių) varžytynės, nurodoma jų vykdymo data pagal šios tvarkos 29.1 punkte nustatytą terminą, „Valstybės žinių“ priede pranešė iš karto apie abi varžytynes. Vadovaujantis minėtos tvarkos 9.6 punktu, „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ skelbime apie varžytynes nurodoma pradinė pardavimo kaina ir pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse, jeigu pirmosios ir antrosios varžytynės skelbiamos, kaip nurodyta šios Tvarkos 10 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad skelbime buvo nurodyta, jog pradinė pirmųjų varžytynių turto pardavimo kaina 1 000 000 Lt, o antrųjų varžytynių kaina, kurią kreditorių komitetas nustatė 372 000 Lt, skelbime nenurodyta (t. 1, b.l. 39). Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar organizuojant BUAB „Autokras“ turto pardavimą buvo laikytasi bankrutuojančių įmonių turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir ar dėl to nebuvo pažeisti ieškovo ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1023-153/2007 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti šios bylos nagrinėjimą (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1023-153/2007 nagrinėjimą.