Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo, VĮ Turto bankas, prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal šių taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. A. V. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl E. A. V. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neprieštarauja pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad Palangos miesto pirmojo notaro biuro 2017-02-07 pažyma Nr. S-07 pagrindžia, kad, mirus E.A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė. Pateikti pirmosios instancijos teismui rašytiniai įrodymai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimas Nr. 16SK-365-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 74, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“, Nacionalinės žemės tarnybos 2016-10-28 sprendimas Nr. 16S-232-(14.16.3.) įrodo, kad pretendentui E. A. V. (mirusiam) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą suformuojant 0,2500 ha žemės sklypą Palangos mieste į tenkančią pretendentui dalį. Paaiškina, kad pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas tik tada, kai pagal CK 5.11 str. nuostatas nėra 1-6 eilės paveldėtojų. Suinteresuotas asmuo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytiniais bylos duomenimis ir pareiškėjų atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 1997-11-04 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517/97 E. V., gim. (duomenys neskelbtini), paskelbtas mirusiu, mirties diena laikoma (duomenys neskelbtini). 2016-07-19 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-853-549/2016 ištaisė Palangos miesto apylinkės teismo 1997-11-04 sprendime neteisingai nurodytus tėvo duomenis - vietoje „E. V.“ nurodė „E.-A. V.“. E.–A. V. buvo santuokoje su E. V.. 1978-03-07 ši santuoka buvo nutraukta. E.–A. V. turėjo du vaikus: pareiškėjus G. V. ir A. V.. Paskutinė E.-A. V. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Palanga. Po tėvo E. A. V. mirties palikimo niekas nepriėmė. Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjas 2016-10-27 sprendimu Nr. 16SK-365-(14.16.110) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo Nr. 74, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB“ Žemės matavimų grupės“ matininko V. J. 2015-08-13 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. 2016-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E.-A. V. Nr. 16S-232-(14.16.3), kuriuo atkūrė E.-A. V. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 0,1834 ha žemės sklypo Nr. 74 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2017-02-07 Palangos m. 1-ojo notaro biuro notarės A. B. pažyma patvirtina, kad E. A. V. palikimas nebuvo priimtas ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl termino palikimui, atsiradusiam pareiškėjų tėvo E.-A. V. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) (palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d., 1964 m. CK 569 str. 1 d.)), priimti atnaujinimo, todėl teisiniam santykiui taikytinas 1964 m. redakcijos CK. Vadovaujantis 1964 m. CK 587 str. 1-3 d., palikimas turėjo būti priimamas kreipiantis į notarą per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo momento. 1964 m. CK 588 str. 1 d. numatyta, jog šio kodekso 587 str. nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Procesinė bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimo tvarka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 576-578 str.. Tiesa, juose, kaip ir materialinį teisinį santykį reglamentuojančiame CK, nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad procesinis sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.).

1997-11-04 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-517/97 patvirtina, jog pareiškėjų tėvo, E.–A. V., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Palanga, todėl ir palikimo atsiradimo vieta yra laikoma Palangos mieste (1964 m. CK 570, 17 str.). Byloje esantys duomenys (santuokos, ištuokos, gimimo liudijimai) patvirtina, jog mirusysis E.–A. V. turėjo žmoną E. V., su kuria 1978-03-07 išsituokė, ir vaikus G. V. ir A. V., tačiau, kaip nurodyta 2017-02-07 Palangos m. 1-ojo notaro biuro notarės A. B. pažymoje, paveldėjimo byla po E.–A. V. mirties nebuvo užvesta, t. y. per įstatyme nustatytą terminą palikimo įpėdiniai nepriėmė.

Vertinant sąlygų praleistam įstatyme nustatytam terminui atnaujinti egzistavimą, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog palikimo atsiradimo momentu palikėjui priklausė koks nors turtas, į kurį būtų galėję pretenduoti įpėdiniai. Nors palikėjas dar iki savo mirties buvo kreipęsis į atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, realūs sprendimai, susiję su prašymo pagrįstumo vertinimu, buvo priimti tik 2016 m. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai žinojo ar galėjo žinoti apie egzistuojančią teisę palikėjui ateityje įgyti nuosavybės teises į turtą, šiuo atveju - 0,1834 ha žemės sklypo Nr. 74 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nurodytų aplinkybių visuma galėjo pareiškėjams sukelti pagrįstas abejones dėl palikimo priėmimo procedūrų iniciavimo tikslingumo. Antra, 2016 m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išsprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nevertindama tokio proceso tikslingumo asmens, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės, palikimo priėmimo aspektu. Pareiškėjai, neatsižvelgiant į akivaizdžiai praleistą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, valstybės institucijos buvo vertinamas kaip asmens, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės, įpėdinis: būtent pareiškėjams buvo siunčiamas 2016-10-28 sprendimas Nr. 16S-232-(14.16.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės mirusiam pareiškėjo tėvui. Trečia, pareiškėjai, gavę 2016-10-28 Nacionlinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 16S-232-(14.16.3.) nuorašą, nedelsdami ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui, atsiradusiam po jų tėvo mirties priimti, t. y. nuvyko užregistruoti šį nekilnojamąjį turtą į VĮ „ Registrų centrą“, šiam atsisakius tai padaryti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, o dar vėliau į teismą. Ketvirta, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties, paneigtų nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslingumą, spręsti, kad terminas, nors ir itin ženkliai, buvo praleistas ne dėl pareiškėjų pasyvumo ar nerūpestingumo, bet dėl susiklosčiusių svarbiomis pripažintinų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tai, kas nurodyta, yra pagrindas tenkinti pareiškimo reikalavimą ir atnaujinti pareiškėjams terminą po jų tėvo mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 442-443, 576-578, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų G. V. ir A. V. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo E.-A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.