- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2-3078-812/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00914-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. S., Ž. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. S., Ž. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. S. jos nepilnamečių vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui Ž. S. jo dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovų šeima ieškovui tapo žinoma nuo 2006 m. 2007 m. rugpjūčio 8 d. atsakovai įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje augo trys nepilnamečiai vaikai: A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), G. S., gimusi (duomenys neskelbtini) V. S. nuo 2008 m. nuolat vyko dirbti į Norvegijos Karalystę, o Ž. S. atlikinėjo bausmę pataisos namuose, mažametį sūnų A. S. palikdami svetimų žmonių priežiūrai. Vaiko laikini globėjai nuolat keisdavosi, todėl jam atsirado sveikatos sutrikimų, vaikas patyrė psichologinių traumų. Sūnų D. S. auginti atsisakė abu tėvai.
2012 m. spalio 19 d. ieškovas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, išnaudojęs visas galimybes, jog nepilnamečiams būtų nustatyta nuolatinė globa artimųjų giminaičių šeimoje arba globos įstaigoje Panevėžio mieste. Tačiau Panevėžyje artimųjų ar šeimų, pageidaujančių globoti vaikus neatsirado. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovams jų sūnaus D. atžvilgiu, laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei vaikų A. ir G. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui jo sūnaus A. atžvilgiu ir laikinai – dukters G. atžvilgiu. Vaikų globėju buvo paskirti Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“.
Ieškovo specialistai, 2014 m. sausio 24 d. aplankę vaikus globos namuose „Atžalynas“, nustatė, kad globėjas tinkamai vykdo pareigas. Su atsakovės šeima dirbantis socialinis darbuotojas informavo, kad individualus darbo planas su šeima nėra pasirašytas, nes V. S. nebendradarbiauja, nerandama namuose.
2014 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovei jos vaikų G. ir A. atžvilgiu bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovui dukters G. atžvilgiu; 2014 m. spalio 1 d. gavo šaukimą civilinėje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo pagal V. S. ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui. Šios bylos buvo sujungtos. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Ž. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia vaikų G. ir A. atžvilgiu, V. S. motinos valdžios apribojimas panaikintas, visų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikai motinai atiduoti 2015 m. balandžio 13 d., teismo sprendimui neįsiteisėjus.
Paaiškėjo, kad V. S. negeba, nenori ir atsisako vaikus auginti pati, ji skambino ieškovui, grasindama, kad vaikus atves ir paliks prie durų, teigė, kad vaikų neaugins, nes nesusitvarko, situacija atsakovės šeimoje tapo nebevaldoma. 2015 m. birželio 12 d. atsakovė pati atvežė A. ir D. į globos namus „Atžalynas“ ir pateikė prašymą priimti vaikus gyventi globos namuose, įsipareigojo 2015 m. birželio 18 d. atvežti G. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu V. S. priešieškinis dėl motinos valdžios apribojimo buvo atmestas ir paliktas galioti 2013 m. birželio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo motinai buvo apribota jos valdžia, globėju palikti Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“.
2015 m. gruodžio 28 d. atsakovė kreipėsi prašymu į ieškovą dėl leidimo priimti laikinai svečiuotis jos vaikus. Buvo nuspręsta rekomenduoti atsakovei lankyti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus. 2016 m. sausio 6 d. ieškovas pateikė neigiamą išvadą atsakovei dėl vaikų svečiavimosi jos šeimoje. Nuo 2016 m. birželio mėnesio atsakovė nesikreipė nei raštu, nei žodžiu dėl galimybės matytis su vaikais, nebuvo atvykusi vaikų aplankyti, nesiteiravo darbuotojų apie vaikų sveikatą, elgesį, mokymosi pasiekimus. Vaikams atsakovė buvo žadėjusi atvykti per G., D. gimtadienius, vaikai jos laukė per Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, tačiau mama savo pažadų netesėjo. Vaikai globos įstaigoje pasakojo, kad mama skatina juos skųstis dėl netinkamų sąlygų globos namuose, sakyti, kad jiems trūksta maisto, rūbų, avalynės, higienos priemonių. Situacija, kai vaikai nežino, kada mama atvažiuos, su kuo jie gyvens, kai globos namų darbuotojai ir mama moko skirtingų dalykų ir formuoja skirtingas vertybes, vaikams kelia didžiulį nerimą ir stresą. 2016 m. vasario mėnesį Panevėžio socialinių paslaugų centras gavo atsakovės nusiskundimą, kad ji dėl finansinės padėties negali aplankyti savo vaikų. Atsakovei buvo suorganizuotas nemokamas pavėžėjimas, tačiau atsakovė prašymo paslaugai gauti nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. atsakovė atvyko į skyrių su D. S. ir G. S., vaikai nurodė, kad pabėgo iš Kauno vaikų globos namų buto, nes nebegali pakelti jiems daromo globos namų darbuotojų spaudimo bei neteisingo elgesio. Nepilnamečiai apgyvendinti Panevėžio socialinių paslaugų centre. 2017 m. spalio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu nepilnamečiams nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras. Atsakovė nepageidavo vaikų perkelti iš globos namų į savo šeimą, 2017 m. lapkričio 6 d. išvyko uždarbiauti į Norvegijos Karalystę dviem mėnesiams. Atsakovė, sugrįžusi Šv. Kalėdų periodui, neprašė vaikams leisti svečiuotis šeimoje, neinformavo socialinio darbuotojo apie savo išvykimą. Atsakovei uždarbiaujant Norvegijoje, ji neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymo išieškoti nepavyksta, nes lėšos pervedamos į užsienio sąskaitas.
Ieškovo atstovė nurodė, kad su atsakove ne kartą buvo kalbėta apie tinkamą tėvų pareigų atlikimą, tačiau atsakovė per laikinosios globos terminą neparodė pastangų keisti gyvenimo būdą. Atsakovės motinos pareigų vykdymo esmės nesuvokimas, tėvų valdžios nepanaudojimas, abejingumas vaikų likimui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų pareigos vykdymo, tokie veiksmai laikytini kaltais, tai yra pakankamas pagrindas taikyti kraštutinį tėvų valdžios ribojimo būdą. Nors atsakovė, grįžusi iš Norvegijos Karalystės, periodiškai aplanko savo vaikus globos įstaigoje, tačiau vaikų lankymas negali būti tinkamas ir pakankamas tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimas.
Atsakovas Ž. S. buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko nuo 2014 m. lapkričio 17 d., ne kartą yra teistas už apysunkius nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Todėl atsakovas negali atlikti savo kaip tėvo pareigos auklėti, globoti, išlaikyti G. S.. Atsakovas turėjo suprasti, kad užtikrinti visavertiško dukters gyvenimo, jam būnant įkalinimo įstaigoje, nepavyks. Paleistas 2018 m. kovo mėnesį iš laisvės atėmimo vietos, gyvena su drauge jos namuose, augina dvi nepilnametes dukras. Jo vaikai lankosi tėvo namuose, tačiau atsakovas negali priimti jų gyventi nuolatos. Atsakovas jau ilgą laiką nesirūpina G. S., neteikia jai materialinio išlaikymo, neužtikrina tinkamų auklėjimo ir ugdymo sąlygų, todėl turi būti taikomas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. kovo 2 d. baigėsi jo bausmės atlikimo laikas ir jis grįžo pas sugyventinę, kuri augina dvi dukras, atsakovas yra jų tėvas. G. S. lankosi pas atsakovą vieną - du kartus per savaitę, žaidžia su atsakovo dukromis ir gražiai bendrauja. Tačiau būstas yra ne atsakovo ir G. juose augti nėra vietos. Nuo spalio 1 d. atsakovas dirba pagalbiniu darbininku, gauna minimalų atlyginimą, darbas nuolatinis. Su D. atsakovas nepalaiko ryšio, nes pats D. nenori bendrauti su tėvu. Su sūnumi A. paskutinį kartą bendravo šių metų vasarą telefonu. Atsakovas nurodė, kad neteikia išlaikymo G., išlaikymą teiks kai pradės gauti atlyginimą. V. S. turi savo būstą, todėl G. galėtų auginti. Su G. atsakovas apie galimybės gyventi su mama nekalbėjo, su V. S. jis nebendrauja. V. S. galėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, auginti vaikus, tačiau nemoka bendrauti, neturi motiniškų instinktų, meilės, švelnumo. Atsakovas nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja.
Atsakovė V. S. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nesutinka su globos namų darbuotojų teiginiais. Paaiškino, kad globos namų darbuotojai vaikus išprovokuoja taip, kad šie ima smurtauti prieš darbuotojus. D. negrįžta į namus, tačiau niekas nesiima priemonių, kad jis nutrauktų santykius su suaugusiais draugais. Ieškovas nėra suinteresuotas, kad vaikai gyventų su atsakove, jai keldamas bylas - kerštauja, tendencingai blogina situaciją, trukdo matytis su vaikais. Vaikai girdomi psichotropiniais vaistais, jų charakteriai yra sunkūs.
Atsakovė nurodė, kad jos ir vaikų ryšys nenutrūkęs, vaikai su ja nori gyventi. G. prieš mėnesį laiko nenorėjo gyventi su mama, tačiau dabar nori. Jei ieškinys bus patenkintas, vaikams bus padaryta didelė žala, jie patirs traumą. Atsakovė nurodo, kad kai lankydavosi Kauno globos namuose, susitikimai su vaikais buvo sekami ir kontroliuojami darbuotojų, atvežtos lauktuvės būdavo tikrinamos, atsakovė buvo šmeižiama. Mirus atsakovės močiutei tik Kauno globos namų direktorė išleido vaikus į laidotuves, vaikai svečiavosi pas atsakovę su nakvyne ir viskas buvo gerai. D. yra sunkaus elgesio, jam atsakovė yra sakiusi, kad nepirks daiktų ir neduos pinigų, kol blogai elgsis. G. išgėrinėja, netinkamai elgiasi, neklauso globėjų. Atsakovei žinoma apie netinkamą vaikų elgesį, tačiau ji mano, kad vaikams negerai yra globos namuose. Atsakovė mano, kad jei gyventų su ja, vaikai būtų geresni.
Atsakovė pripažįsta, kad vaikus pati grąžino globėjams, nes neturėjo lėšų, negalėjo suvaldyti vaikų elgesio. Nuo 2015 m. nebuvo jų pasiėmusi. Prašymą pasiimti pareiškė 2015 m. gruodžio 28 d., tačiau pasiimti buvo neleista, nes atsakovė neturėjo tėvystės įgūdžių. 2016 m. balandžio 26 d. atsakovė baigė kursus ir prašymais kreipėsi raštu ir žodžiu, tačiau atsakovei vaikų pasiimti neleido motyvuojant tuo, kad nėra teismo sprendimo. Atsakovė buvo įsidarbinusi Lietuvoje, tačiau susidarė skolos ir ji išvyko uždarbiauti į užsienį. Atsakovė pripažįsta, kad kai jos vaikai atvyko gyventi į Panevėžį, po mėnesio ji išvyko dirbti į užsienį. Dabar atsakovė dirba užsienyje, Norvegijoje, žuvies fabrike, ten dirba tris savaites per mėnesį ir vienai savaitei grįžta į Lietuvą. Užsienyje dirba tik todėl, kad vaikai negyvena su atsakove, jei vaikai būtų grąžinti atsakovei, ji užsienyje nebedirbtų. Atsakovė yra pasiryžusi gyventi su vaikais ir juos auklėti. Atsakovė klausė vaikų dėl galimybės gyventi su ja, G. gyventų tik tuomet, jei kartu negyvens broliai, D. kategoriškai atsisako gyventi su motina, A. išreiškė norą gyventi su atsakove.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad turi savo butą, jame gyvena, kai grįžta į Lietuvą. Tuomet bute lankosi vaikai, į globos namus jie grįžta tik pernakvoti, G. pas atsakovę lankosi kasdien. A. išlaikymui ji teikia apie 140 Eur per mėnesį, tačiau yra įsiskolinimas. G. išlaikymo neteikia, tačiau perka reikalingus daiktus. Teismui atsakovė neteikė prašymo pakeisti motinos valdžios apribojimą, nes vaikai keitė nuomonę dėl noro gyventi su atsakove, ji atsižvelgė į vaikų norus. Atsakovė nurodė, kad galėtų vaikus išsivežti gyventi ir į Norvegiją. Į Norvegiją ji ruošiasi išvykti iki Naujųjų metų, mėnesiui laiko. Atsakovė turi draugą, jo santykiai su G. yra geri.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).
Nustatyta, kad atsakovai V. S. ir Ž. S. yra nepilnamečių vaikų: D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (I tomas, b. l. 53-54). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia V. S. ir Ž. S. jų sūnaus D. atžvilgiu, laikinai apribota motinos valdžia V. S. sūnaus A. atžvilgiu; neterminuotai apribota tėvo valdžia Ž. S. sūnaus A. atžvilgiu; laikinai apribota tėvų valdžia atsakovams dukters G. atžvilgiu; nuolatiniu nepilnamečių globėju paskirti Kauno vaikų namai „Atžalynas“ (I tomas, b. l. 95-100). Panevėžio apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu neterminuotai apribojo Ž. S. tėvo valdžią dukters G. ir sūnaus A. atžvilgiu, tenkino V. S. priešieškinį ir panaikino jos atžvilgiu nuolatinį motinos valdžios apribojimą sūnaus D. atžvilgiu, laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus A. ir dukters G. atžvilgiu; Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė minėto apylinkės teismo sprendimo dalį, V. S. ieškinį atmetė, paliko 2013 m. birželio 25 d. sprendimu nustatytą V. S. motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų D., A. ir G. atžvilgiu (I tomas, b. l. 109-115).
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu G. S. rūpintoju paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namai (I tomas, b. l. 141). Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi G. S. ir nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras ir jame nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta (I tomas, b. l. 116-121).
Iš 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. lapkričio 18 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro raštų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė palaikė kontaktą su nepilnamečiais vaikais A., D., G., gyvenančiais Kauno vaikų globos namuose, juos lankė, 2015 m. balandžio 13 d. buvo pasiėmusi vaikus iš globos namų, tačiau pati pripažino, kad vaikais negeba pasirūpinti, nepatenkina jų poreikių, vaikai jos neklauso, buvo nustatyta, kad vaikai turi didelių elgesio problemų, yra agresyvūs motinos ir kitų aplinkinių atžvilgiu, santykiai šeimoje yra įtempti (I tomas, b. l. 9-11).
Iš 2016 m. sausio 14 d. Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ rašto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (I tomas, b. l. 17) matyti, kad V. S. savo nepilnamečius vaikus grąžino į globos namus ir nuo to laiko nebuvo atvykusi aplankyti, nesiteiravo apie vaikų sveikatą, elgesį, mokymosi pasiekimus.
2015 m. gruodžio 28 d. atsakovė pateikė prašymą leisti jai priimti svečiuotis nepilnamečius vaikus G., A. ir D. (I tomas, b. l. 14). 2016 m. sausio 6 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu konstatavus, kad atsakovė nesugebėtų tenkinti vaikų emocinių ir fizinių reikmių, jai neišduotas leidimas, atsakovei rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių grupes (I tomas, b. l. 15-17).
2016 m. vasario 23 Vaiko globos organizavimo komisija svarstė A., D. ir G. S. globos peržiūros klausimą, nutarta nepilnamečių globą tęsti Kauno vaikų globos namuose „Atžalynas“ (I tomas, b. l. 18-22).
Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2016 m. liepos 4 d., 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. pateiktos informacijos (I tomas, b. l. 23-27) nustatyta, kad atsakovų šeima dėl vaikų nepriežiūros įrašyti 2007 m. rugpjūčio 8 d., V. S. nuo 2009 m. dirbo ir gyveno Norvegijoje, Ž. S. už padarytus nusikaltimus dažnai atsidurdavo įkalinimo įstaigoje, vaikai buvo palikti svetimų žmonių globai. Atsakovė sėkmingai baigė bendravimo įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau pati pripažino, kad nesugebės visapusiškai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais bei sudaryti jiems tinkamų sąlygų gyventi ir augti. Atsakovė palaiko santykius su socialiniu darbuotoju, skatinama palaikyti santykius su vaikais, domėtis jais, tačiau su vaikais kontaktą palaiko dalinai, nepasinaudojo jai siūloma paslauga nemokamai nuvykti į Kauno vaikų globos namus, neinformavusi išvyko į Norvegiją dirbti, reiškia pastabas, skundus dėl vaikų gyvenimo sąlygų.
2017 m. spalio 4 d. atsakovė Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė, kad jos vaikai G. ir D. pabėgo iš globos namų ir atvyko pas ją (I tomas, b. l. 28).
Iš byloje esančių G. S. ir A. S. 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2017 m. balandžio 25 d. aplankymo aktų nustatyta, kad vaikai telefonu bendrauja su mama ir močiute, A. jautėsi apgautas mamos, kuri žadėjusi vaikus susigrąžinti; nuo 2017 m. mama juos globos namuose lanko, sąlygos vaikų vystymuisi, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui geros, tačiau vaikai išreiškė norą gyventi globos namuose Panevėžyje, būti lankomi mamos, pas ją svečiuotis (I tomas, b. l. 30-39). Iš 2017 m. lapkričio 6 d. G. S. aplankymo akto (I tomas, b. l. 44-45) nustatyta, kad jai Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymuisi, vystymuisi, globos kokybė gera, mama lankė dažnai, kol nebuvo išvykusi į Norvegiją, taip pat aplanko ir močiutė. Su broliu A., gyvenančiu Kauno globos namuose, nebendrauja.
Byloje pateikta Panevėžio apylinkės teismo psichologo nuomonė (išvada) apie išklausytą nepilnamečių G. S. ir A. S. nuomonę (II tomas, b. l. 2-6). Pokalbio su teismo psichologe metu A. akcentavo, kad jam labai patinka gyventi Kauno globos namų bute, nes turi daug draugų, gyvenimo sąlygos labai geros, jis keltis kitur gyventi nenorėtų, taip pat nenorėtų gyventi su mama. Psichologė pastebėjo, kad A. santykis su mama pakankamai geras, bet klausimai, susiję su bendravimu su mama, jam sukelia neigiamų emocijų, gali būti, kad vaikas jaučia nuoskaudą. Teigiamos įtakos jam galėtų turėti ir kuriamas svarbus ryšys su draugais, tačiau gali būti, kad motinos namuose būtų tikslesnės elgesio taisyklės ir ribos, kurių nelabai yra globos namuose. G. S. pakalbio su psichologe metu aiškiai išreiškė norą gyventi su mama, kliūčių dėl su mama gyvenančio žymiai jaunesnio mamos draugo mergaitė nemato, su juo mergaitės santykiai yra neutralūs. G. įvardino, kad su mama santykiai geri, mama, kai būna Lietuvoje, dažnai ją ir brolius aplanko, kuomet būna užsienyje, bendrauja internetu. Su broliais G. santykiai nėra tokie stabilūs, kaip su mama, pas mamą ji nori gyventi be brolių. Apibendrinusi G. S. ir A. S. nuomonę, teismo psichologė darė išvadą, kad vaikai yra uždari, nelinkę išsakyti emocijų. Aiškus taisyklių ir ribų nustatymas jiems suteiktų galimybę formuotis teigiamoms nuostatoms ir emocijoms, sustiprintų atsakomybės jausmą, tai galima būtų pasiekti vaikams gyvenant su mama.
Kaip jau minėta, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį.
Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nori bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. S. ir A. S. bei su jais bendrauja. Motinos ir vaikų ryšys yra išlikęs, nuolatinio pobūdžio, tačiau visą laiką, nuo tada, kai vaikai nebegyvena su motina, yra nepakitęs motinos (atsakovės) elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė savo elgesiu traumuoja vaikus, suteikdama lūkesčių ir neįgyvendindama pažadų vaikams, kuriems augant ir vystantis ypač būtinas pastovumas, stabilūs santykiai bei aplinka. Atsakovė nuolat negyvena Lietuvoje, neturi nuolatinio darbo, reguliariai vyksta uždarbiauti į Norvegijos Karalystę, nepilnamečiais vaikais domisi tuomet, kai jai tai patogu ir netrukdo jos planams. Kaip pati pripažino, neteikia teismo priteisto išlaikymo vaikams, tik nuperka jiems reikalingų daiktų, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. V. S. nuo 2015 metų kelis kartus bandė pasiimti nepilnamečius vaikus ir juos auginti, tačiau pati pripažino, kad jos pastangos rezultatų nedavė, be to, buvo trumpalaikės, vaikai pačios atsakovės būdavo grąžinami į globos namus. Toks atsakovės elgesys kenkia vaikų sveikatai, psichologinei būklei, daro įtaką jų elgesiui. Tai patvirtina minėtuose vaikų aplankymo aktuose, vaikų globos peržiūros protokoluose, Panevėžio socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodytos aplinkybės, kad tiek G. S., tiek A. S. turi elgesio sutrikimų, jų agresyvus elgesys globos namų darbuotojų bei kitų šiuose namuose gyvenančių vaikų atžvilgiu kelia susirūpinimą. A. gydytas Kauno klinikų psichiatrijos klinikoje. G. ir A. buvo nuolat konsultuojami psichologų bei psichiatrų. Kauno vaikų namų „Atžalynas“ darbuotojai pastebėjo (I tomas, b. l. 17), kad būtent po bendravimo su mama vaikų elgesys pastebimai keičiasi, jie tampa nerimastingi, konfliktiški, agresyvūs kitų vaikų ir darbuotojų atžvilgiu tiek mokykloje, tiek globos namuose. Pažymėtina, kad G. S. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta dėl to, kad Panevėžio socialinių paslaugų centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Svajonė“ tyčia keletą kartų kumščiu smūgiavo socialinei darbuotojai I. F. į kairės rankos plaštaką ir dėl to ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padaryto kairės plaštakos penkto delnakaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą; G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, jai skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, laikytis Panevėžio socialinių paslaugų centro bendruomeniniuose vaikų globos namų taisyklių bei lankyti specialisto (psichiatro) konsultacijas (I tomas, b. l. 131-134).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. G. S. aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Teismo vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. S. nenori gyventi pas motiną. Vaikai nori su ja bendrauti, G. pasibaigus pamokoms leidžiama pabūti pas motiną. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovės ir jos vaikų ryšys yra išlikęs. Kaip pažymėjo teismo psichologė, nepilnamečiams vaikams labai svarbios aiškios elgesio taisyklės. Taačiau pati atsakovė savo elgesiu formuoja vaikams nuostatas, kad taisyklių, įsipareigojimų galima nesilaikyti, taip iškreipiama vaikų vertybių sistema. Toks atsakovės elgesys negali būti pateisinamas jokiais nuo jos valios nepriklausančiais veiksniais.
Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog atsakovė tinkamai rūpinsis nepilnamečiais vaikais G. ir A. S., nepaliks jų be priežiūros, išvykusi dirbti į užsienio valstybę, byloje nėra duomenų, kad motinos elgesys, veiksmai gali pasikeisti, kad ji sugebės prisiimti atsakomybę ir nuolatinai vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo namuose. Nurodytais motyvais atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad G. S. greitai taps pilnametė ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu.
Atsakovas Ž. S. bendrauja su nepilnamete dukra G., tačiau nereiškia noro ją auginti, nurodo, kad tam neturi tinkamų sąlygų, augina su sugyventine dar dvi dukras. Pripažino, kad neteikia G. išlaikymo. G. S. taip pat nėra išreiškusi noro gyventi su tėvu, byloje nenustatyta, kad tėvą ir dukrą sietų artimas ryšys. Atsakovas sutinka su ieškiniu visiškai ir nesiekia auginti dukros. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. Ž. S. įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas, skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę (I tomas, b. l. 47-52).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas Ž. S. nevykdo savo, kaip tėvo pareigos nepilnamečiui vaikui G. S. – jos neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, mokymosi pasiekimais, neteikia išlaikymo, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvo ir vaiko ryšį, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Teismas tokį atsakovo elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
Šalims išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-663-425/2015 iš atsakovės V. S. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-837/2013 iš atsakovo Ž. S. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro 13,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinys atsakovų V. S. ir Ž. S. atžvilgiu tenkinamas, todėl iš jų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešis eurus 65 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešis eurus 65 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.