Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-785/2015;

Teisėja Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00118-2014-3;

2015 m. balandžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir skirta E. B. galutinė subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendį.

Civilinis ieškinys patenkintas ir priteista UAB (duomenys neskelbtini)iš E. B. 60,48 EUR (šešiasdešimt eurų keturiasdešimt aštuoni centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2014-02-05, apie 15.40 val. iš prekybos centro „Express Market“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su kitu nenustatytu asmeniu, atvirai pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą: 1 pakelį sviesto „Saulutė“ 2 litų 39 ct vertės, 17 vnt. šokolado „Gold Nuss“ pakuočių, bendros 64 litų 43 ct vertės, 3 vnt. šokolado „Baron su lazdyno riešutais“, bendros 19 litų 77 ct vertės, 16 vnt. šokolado „Baron su amaretu“, bendros 78 litų 24 ct vertės ir 9 vnt. šokolado „Baron su konjaku“, bendros 44 litų 01 ct vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini)208 litų 84 ct turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai E. B. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptos vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir ne tik nekreipiant dėmesio į raginimus susimokėti už prekes, tačiau ir jam aktyviais veiksmais veikiant, tai yra laikant parduotuvės duris atidarytas, kad jų neuždarytų parduotuvės darbuotoja ir taip neužkirstų kelio pasišalinti su pagrobtomis prekėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. B. svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo E. B. veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirąją vagystę kvalifikavo visiškai teisingai. Šiuo atveju turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas.

Nuteistasis E. B. bei jo gynėja taip pat prašė jam skirti švelnesnę bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apylinkės teismas pagrįstai E. B. paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad E. B. padarė apysunkį nusikaltimą, būdamas daug kartų teistas. Teismas taip pat įvertino tai, kad E. B. pagrobė nedidelės vertės turtą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teismas taikė BK 64¹ str. ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. B. išlaidas iki 2015 m. kovo 24 d. sudaro 54,08 EUR dydžio advokato užmokestis. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.