- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-231-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. Š., dėl palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės I. Š. 2628,18 Lt palūkanų, 87,33 Lt bylinėjimosi išlaidų (79,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2,00 Lt banko rinkliavos, 2,75 Lt kopijavimo išlaidų, 3,58 Lt ieškinio pristatymo išlaidų, kurios lygios pašto išlaidoms), 113,75 Lt papildomų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovei įteikimu bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 1996-10-30 pagal notariškai patvirtintą paskolos sutartį ieškovas atsakovei paskolino 6313 Lt. Atsakovė skolą turėjo grąžinti iki 1996-11-30, tačiau jos negrąžino. Teismo sprendimu priteista paskola priverstinai pradėta išieškoti 2007-11-09. Iki šiol yra išieškota 2 212,22 Lt. Už prievolės laiku neįvykdymą ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 24,65 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-25 iki 2009-04-30, 2628,18 Lt.
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo procesiniai dokumentai 2009-06-27 jai įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovė nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 27 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Konstatavo, kad Visagino miesto apylinkės teismas ieškovui priteisė iš atsakovės 11000 Lt negrąžintos paskolos su delspinigiais, kurie buvo numatyti paskolos sutartyje, o Ignalinos rajono apylinkės teismas priteisė 1114,38 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1114,38 Lt sumą skaičiuojant nuo 2007-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš viso ieškovui teismai priteisė 12 114,38 Lt. Be to, ieškovas už 4000 Lt perėmė ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bendra prisiteisto iš skolininkės turto vertė sudaro 16 114,38 Lt. Iš šios sumos 9 801,38 Lt yra prisiteista kaip nuostolių atlyginimo, kas 1,55 karto viršija pačią skolą - pagrindinę prievolę. Ieškovui priteistų sumų dydis sudaro 155,25 procentus nuo atsakovės skolos (9801,38/6313 x 100). Lietuvos Respublikos įstatymus palūkanos už prievolių įvykdymo termino praleidimą atlieka kompensuojamąją funkciją, o ne skolininko nubaudimo funkciją. Netesybos jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Teismas turi teisę vertinti netesybų, palūkanų dydį, kad nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą ir skolininko žlugdymą, kas prieštarauja viešajai tvarkai (CK 6.73, 6.228, 6.258 str.). Įvertinęs bylos aplinkybes ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, kad dėl skolos negrąžinimo jis patyrė didesnių nuostolių nei iš atsakovės jau yra prisiteisęs, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas todėl atsisakė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas atmesdamas ieškinį, nagrinėjo kitų dviejų įsiteisėjusių civilinių bylų sprendimus ir galiojant tiems patiems įstatymams priėmė priešingą sprendimą. Teigia, jog dvigubo atsakomybės taikymo ieškovas neprašo, nes šiuo atveju prašo priteisti palūkanas už kita laikotarpį. Pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovė beveik 13 metų naudojasi ieškovo pinigais ir prašoma priteisti suma yra mažesnė nei sutartyje numatyta. Nurodė, jog ieškinį reiškė pagal kitą LR CK straipsnį (CK 6.872 str.), nei pritaikė teismas (CK 6.874 str.). Taip pat mano, jog teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, jeigu teismui trūko duomenų dėl ieškovo nuostolių.
Vilniaus 2010 m. kovo 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, jog būtų tinkamai pranešta atsakovei apie procesą, bei įpareigojo ieškovą pateikti teismui atsakovės darbo adresą, kuriuo galėtų jai būti įteiktas pranešimas, taip pat nurodyti, ar ieškovas įteiks pranešimą atsakovei pats, ar per antstolius, kurjerius.
Šalies argumentai
Ieškovas 2010-04-19 pareiškime nurodė, jog atsakovė pensininkė, todėl procesinius dokumentus jai galima įteikti VSDFV Visagino skyriui. Teismui neįteikus atsakovei dokumentų per VSDFV Visagino skyrių, ieškovas sutiko įteikti procesinius dokumentus jai per antstolį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 1996-11-30 paskolos sutartimi paskolino 6313 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 1996-11-30. Paskolos sutartis užtikrinta atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Atsakovei paskolos negrąžinus Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001-04-25 nutartimi nustatyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 15 000 Lt negrąžintos paskolos ir 145,70 Lt žyminio mokesčio ir 15 145,70 Lt išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovės įkeistą butą, kurį ieškovas pagal turto perdavimo aktą perėmė už 4 000 Lt. Visagino miesto apylinkės teismas 2002-03-18 sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė likusią 11 000 Lt negrąžintą paskolos dalį su delspinigiais, 145,70 Lt žyminio mokesčio, ir valstybei 550 Lt žyminio mokesčio ir 3,05 Lt pašto išlaidų. Ieškovas J. V. 2007-05-25 ieškiniu kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1 114,38 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2004-09-21 iki 2007-05-25, nurodydamas, kad Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo atsakovė neįvykdė ir be ieškovo sutikimo naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2007-08-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-417-277/2007 ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės I. Š. 1 114,38 Lt palūkanų, 199,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 1 313,79 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 114,38 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LR CK 6.71 str. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (LR CK 6.73 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei suteikė 6313 Lt paskolą. Atsakovė įsipareigojo laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 4 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Nagrinėjamu atveju atsakovei laiku negrąžinus paskolos susidarė 15 000 Lt skola, kurią sudarė negrąžinta skola ir delspinigiai. Pažymėtina, jog šiuo atveju delspinigiai viršijo paskolos sumą. Negrąžintos skolos išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovės butą, kuris neįvykus varžytinėms ir esant ieškovo prašymui, įvertinus minėtą butą tik 4000 Lt suma, buvo perduotas ieškovui, tuo tarpu kai paskolos sutartyje šalys susitarė ir laikė, jog buto, kuriuo užtikrinta paskola, kaina yra 10 000 Lt, o inventorizacinis įkainojimas – 13 396 Lt. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes matyti, jog už 6313 Lt skolą, atsakovė turi sumokėti ieškovui 8 687 Lt delspinigių, o 10 000 Lt/ 13 396 Lt vertės nekilnojamas turtas atsakovui buvo perleistas tik už 4 000 Lt. Nors šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl netesybų ir tai reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau objektyviai vertinant, ieškovui priteistos netesybos kolegijos nuomone yra daug didesnės nei realiai ieškovas galėjo jų turėti. Tačiau ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam dar ir palūkanas nuo negrąžintos (neišieškotos 9550,48 Lt sumos su delspinigiais), ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimu už akių ieškinį tenkino - priteisė 1114,38 Lt palūkanų, bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1114,38 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, viso ieškovui priteistos 8 687 Lt netesybos už laiku negrąžintą skolą 6313 Lt skolą, perleistas butą už ženkliai mažesnę kainą nei tuo metu buvo reali turto vertė (šalių sutarimu buto vertė 10 000 Lt, inventorizacinis įkainojimas 13 396 Lt, o perleidžiant butas įvertintas 4 000 Lt (b.l.11)), priteistos 1 114,38 Lt palūkanos nuo neišieškotos sumos, bei procesinės palūkanos nuo 1 114,38 Lt sumos, ir ieškovas dar kartą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam palūkanas nuo neišieškotos sumos, nes atsakovė naudojasi ieškovo lėšomis, t.y., ieškovas prašo kompensuoti jo nuostolius. Lietuvos Respublikos įstatymus palūkanos už prievolių įvykdymo termino praleidimą atlieka kompensuojamąją funkciją, o ne skolininko nubaudimo funkciją. Nagrinėjamoje byloje netesybų ir palūkanų santykių problema tūri būti sprendžiama taip, kaip sprendžiama nuostolių ir netesybų santykių problema, t.y., palūkanų gali būti priteista tiek, kiek priteisti delspinigiai nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl paskolos sutarties sąlygos nevykdymo. Kolegija, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, jog atsižvelgiant faktines bylos aplinkybes, t.y., į jau perleistą ieškovui turtą ir išieškotas lėšas, ieškovo realūs nuostoliai, kuriuos objektyviai jis galėjo turėti jam jau yra kompensuoti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovės dar kartą priteisti palūkanas. Nors ieškovui palūkanos priteistos yra už kitą laikotarpį negu ieškovas prašė, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus kolegija vertina kaip piktnaudžiavimu savo teise, ir siekimu pasipelnyti skolininko sąskaita.
Apeliantas remiasi įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriomis jam palūkanos buvo priteistos, bei kelia klausimą, kodėl galiojant tiems patiems įstatymams, šiuo atveju ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Kolegija pažymi, kad sprendimas priimamas vadovaujantis teisės aktais tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principais. Kreditoriaus patirtų nuostolių nustatymas yra fakto klausimas, o bylos faktinių aplinkybių įvertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijoje, todėl kolegija šiuo atveju nelaiko ieškovo pateiktų spendimų precedentais šioje byloje ir jais nesivadovauja.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turėjo pateikti įrodymus ir paskaičiavimus dėl patirtų nuostolių. Jo nuomone, jeigu teismui reikėjo šių duomenų, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, nes šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, ir sprendimą priima remiantis byloje pateiktais įrodymais, o pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus nustatyta LR CPK 178 str.
Kiti apelianto argumentai, jog teismas priimdamas sprendimą nenurodė ar ne tą straipsnį nurodė, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistu.
Ieškovas prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Vadovaujantis LR CPK 80 str. nuo ieškovo prašomos priteisti 2628,18 Lt sumos mokėtinas 3 proc., t.y., 79 Lt žyminis mokestis. Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 79 Lt, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog sumokėjo žyminio mokesčio daugiau nei turėjo mokėti.
Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme 5,60 Lt (pašto) išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,60 Lt pašto išlaidų.