Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-828/2011 pagal ieškovo ERGO Life Insurance SE ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ERGO Life Insurance SE pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo S. K. 2 468,62 Lt grąžintino komisinio atlyginimo ir 74 Lt žyminio mokesčio. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2009-05-29 tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis, kurioje buvo numatytas komisinio atlyginimo mokėjimas draudimo atstovui (atsakovui) už jo suteiktas paslaugas, taip pat atstovo prievolė atitinkamais atvejais (draudėjui nutraukus draudimo sutartį) jam išmokėtą atlyginimą ar jo dalį grąžinti. Sutartis nutraukta 2010-04-26. Atsiradus aplinkybėms, kurios yra pagrindas draudimo įmonei reikalauti iš atstovo grąžinti jam išmokėtą komisinį atlyginimą, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas jį grąžintų. Sutarties nuostatos dėl atlyginimo grąžinimo galioja ir po sutarties nutraukimo. Atsakovas šios pareigos nevykdo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš S. K. 2 468,62 Lt grąžintino komisinio atlyginimo skolą, 74 Lt bylinėjimosi išlaidų draudimo įmonės ERGO Life Insurance SE naudai. Teismas nurodė, kad abi bylos šalys sutinka, jog tarp šalių buvusi sudaryta pavedimo sutartis dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis yra nutraukta. Kadangi šalys nekėlė su sutarties nutraukimu susijusių reikalavimų, teismas nenustatinėjo dėl kurios šalies kaltės, kokiu pagrindu ir kada tiksliai nutrūko sutartis. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog sutarčiai nutrūkus, nebegalioja ir jo įsipareigojimas grąžinti jam išmokėtą komisinį atlyginimą, yra nepagrįsti. Teismas vertino, kad sutarties sąlygos dėl komisinio atlyginimo grąžinimo yra viena iš CK 6.221 str. 3 d. numatytų sąlygų, kurios lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, šių sąlygų galiojimas nėra siejamas su visos sutarties galiojimu. Draudimo agentui atlyginimas už sudarytas draudimo sutartis buvo išmokamas, darant prielaidą, jog draudėjai laikysis draudimo sutarčių, visą jose nustatytą galiojimo terminą, kitaip tariant „į priekį“. Taigi būtų nesąžininga ir neteisinga, jei draudimo tarpininkui per trumpą laiką sudarius draudimo sutartis ir gavus už tai visą Sutartyje numatytą komisinį atlyginimą, o netrukus po to vienašališkai nutraukus Sutartį, draudimo įmonė neturėtų teisės reikalauti grąžinti už būsimą laikotarpį išmokėtą komisinį atlyginimą. Toks sutarties aiškinimas prieštarautų tarp šalių sudarytos Sutarties esmei bei tikslui. Atsakovo argumentas, jog, nebevykdydamas individualios veiklos, jis niekaip negalėjo įtakoti, kad neatsirastų aplinkybės, sukeliančios jam pareigą grąžinti jau išmokėtą atlyginimą (draudimo sutarčių nutraukimas), nedaro jokios įtakos nurodytų Sutarties sąlygų galiojimui. Rašytiniai įrodymai patvirtino ieškovo įrodinėjamų faktinių aplinkybių visetą, t.y. aplinkybes, kad ieškovo nurodytos draudimo sutartys buvo sudarytos tarpininkaujant atsakovui, už jas atsakovui buvo išmokėtas komisinis atlyginimas, ir šios sutartys buvo nutrauktos, todėl teismas jas pripažino įrodytomis ir ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai sutartyje nenumatytą prievolę prilygino numatytai, darydamas išvadą, kad atitinkamos sutarties sąlygos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutarties laisvės principas šalims nedraudžia susitarti, tačiau jei tokių sąlygų nėra, pirmiau turi būti paisoma sutarties, o ne remiamasi CK teisės normomis. Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas tinkamai vykdė savo prievoles, nepadarė jokios žalos ieškovui, o po sutarties nutraukimo jis neturėjo galimybės kontroliuoti, stebėti, kaip vykdomi su draudėjais pasirašyti draudimo liudijimai. Tai yra darbinis procesas ir jei ieškovas su klientais nedirba, jis turi prisiimti atsakomybę dėl nutrauktų sutarčių. Apelianto nesiejo teisiniai santykiai su draudėju, jis sudarytos pavedimo sutarties ribose tarpininkavo, todėl negali būti atsakingas už draudėjus, kurie nesilaikė sutarčių, kai atsakovas nebevykdė individualios veiklos. Teismas, priteisdamas visą prašomą sumą, nepatikrino ar ši suma yra protinga ir pagrįsta. Pagal pavedimo sutartį, klientui nutraukus draudimo sutartį priklausomai nuo sutarties galiojimo termino, komisinis atlyginimas grąžinamas taip: iki 3 mėn. – 100 proc., 4-8 mėn. – 70 proc., 9-12 mėn. – 50 proc. grąžinama komisinio atlyginimo dalis. Šie nurodymai taikyti tik vienam klientui, tuo tarpu kitiems šios sąlygos netaikytos, todėl ieškovo nurodoma suma yra suskaičiuota klaidingai. Be to, nutraukus draudimo sutartis, sumokėtos įmokos iki 12 mėnesių negrąžinamos, todėl ieškovas negrąžindamas klientams kaupiamųjų įmokų turėjo 1 409,63 Lt naudos, neskaitant gautų 129,20 Lt draudimų išmokos. Todėl ieškovo pajamos yra 23,11 Lt didesnės nei paskaičiuota pagal Pavedimo sutarties 1.6.2 punktą, t. y. ieškovas nepagrįstai praturtėjo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra stipresnioji sutarties šalis.

Ieškovas ERGO Life Insurance SE atsiliepimu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1062-828/2012 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas pažymėjo, jog remiantis CK 6.189 str. 3 d. sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą, tačiau ši norma dispozityvi, taigi jei šalys dėl to nesusitarė, iš sutarties kilusios prievolės išlieka. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iš viso gavo 5 965,43 Lt komisinio atlyginimo. Iš atsakovo prašoma priteisti tik tą dalį, kuri buvo sumokėta už atsakovui tarpininkaujant sudarytas sutartis, kurios buvo nutrauktos per pirmuosius metus, t. y. 2 468,62 Lt, tuo tarpu likusios sumos ieškovas grąžinti neprašo. ERGO Life Insurance SE atsiliepime paaiškino, kad draudėjai paskutines įmokas sumokėjo dar galiojant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai Pavedimo sutarčiai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia negalėjęs kontroliuoti, kaip vykdomos jam tarpininkaujant sudarytos draudimo sutartys. Be to, ieškovas ir atsakovas, sudarydami pavedimo sutartį, susitarė, kad grąžinamos komisinio atlyginimo dalis priklauso nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios ar įmokos padidinimo momento iki paskutinio apmokėto mėnesio pabaigos. Taigi grąžintino komisinio atlyginimo dydis yra siejamas su sumokėtų pirmųjų draudimo sutarties metų mėnesinėmis įmokomis, o ne draudimo sutarties galiojimu. Remdamasis pavedimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog draudimo sutarčių, sudarytų tarpininkaujant atsakovui nutraukimo pirmaisiais metais riziką, prisiima atsakovas, o nutraukimo riziką likusiu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu prisiima ieškovas.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog Pavedimo sutartyje nebuvo numatyta, kad minėtą sutartį nutraukus sąlyga dėl grąžintino komisinio atlyginimo galios toliau, nurodė, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo grąžintino atlyginimo dydį. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad jo ir draudėjų nesiejo teisiniai santykiai, todėl jis negalėjo daryti įtakos sudarytų sutarčių galiojimui. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliacinio skundo motyvų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-29 tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. P-FA-628 dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis (b. l. 7-16), kuria atsakovas S. K. įsipareigojo tarpininkauti draudimo įmonei ERGO Life Insurance SE sudarant draudimo sutartis, teikti jam kitokias paslaugas (supažindinti draudėjus su draudimo įmonės teikiamomis paslaugomis, siūlyti draudėjams sudaryti sutartis ir kt.), o draudimo įmonė įsipareigojo mokėti atstovui atlyginimą. Sutartyje buvo numatytas komisinio atlyginimo dydis, taip pat atstovo prievolė atitinkamais atvejais (pvz. draudėjui nutraukus draudimo sutartį prieš terminą) jam išmokėtą atlyginimą ar jo dalį grąžinti draudimo įmonei.

Apeliantas teisingai nurodė, kad laisvės principas leidžia šalims išreikšti savo valią ir susitarti dėl sutarties sąlygų ir sutarties turinio. Teismas, spręsdamas iš tokios sutarties kilusius ginčus, privalo pasitelkti kelis sutarties aiškinimo būdus, kad nustatytų tikruosius šalių ketinimus bei valią. Apeliantas S. K., nurodydamas, kad sutartyje nebuvo nurodyta, jog ir nutraukus sutartį, liks galioti komisinio atlyginimo grąžinimo sąlyga, nepagrįstai vadovaujasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. CK 6.221 str. 3 d. numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Vertinant ar sąlyga tebegalioja reikia įvertinti tokios sąlygos turinį ir tikslus. Kaip matyti iš 2009-05-29 Pavedimo sutarties 1 Priedo, komisinis atlyginimas atsakovui buvo apskaičiuojamas draudimo įmokų mokėjimo terminą metais padauginus iš metinės draudimo įmokos bei komisinio atlyginimo tarifo (b. l. 10). Vadinasi, įgaliotinis/draudimo įmonės tarpininkas buvo suinteresuotas, jog draudėjai sudarytų draudimo sutartis kuo ilgesniam laikotarpiui, nes nuo to priklausė jo komisinio atlyginimo dydis. Draudimo įmonė taip pat yra suinteresuota ilgesniais draudimo sutarčių terminais ir didesniu pelnu. Tačiau, jei išmokėjus komisinį atlyginimą tarpininkui draudimo sutartis yra nutraukiama nepasibaigus terminui, draudimo bendrovė patiria nuostolių dėl tarpininkui išmokėto didesnio atlyginimo, todėl pavedimo sutartyje šalys susitarė, jog draudėjams per pirmuosius metus nutraukus draudimo sutartis, sudarytas tarpininkaujant atsakovui, tarpininkas turės grąžinti jam išmokėto komisinio mokesčio dalį (b. l. 11). Jei sutarties sąlyga dėl komisinio atlyginimo dalies grąžinimo negaliotų nutraukus sutartį, tai pažeistų tiek pačios pavedimo sutarties tikslus, tiek protingumo, teisingumo principus, tiek ir sudarytų sąlygas tarpininkui piktnaudžiauti pavedimo sutarties nutraukimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsipareigojimas dėl komisinio atlyginimo grąžinimo galioja ir po sutarties nutraukimo, nes tokia nuostata išplaukia iš šalis siejančių teisinių santykių įstatyminio reglamentavimo (CK 2.158 str. 1, 2 d., 2.160 str. 3 d., 6.761 str. 4 d.). Apeliantas nurodė, kad ieškovas turi pats prisiimti atsakomybę už draudimo sutarčių vykdymą, nes jo kaip tarpininko su draudėjais nesiejo jokie teisiniai santykiai, jis negalėjo daryti įtakos draudimo sutarčių sąlygų laikymuisi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pavedimo sutarties šalys pasidalino draudimo sutarčių nutraukimo pasekmių riziką – draudėjui nutraukus draudimo sutartį per pirmuosius metus, rizika tenka tarpininkui, tuo tarpu po pirmųjų draudimo metų – draudimo bendrovei. Atsakovas, sutikdamas atstovauti draudikui pagal pavedimo sutartį, žinojo, kokią riziką jis prisiima, ir turėjo suprasti, jog nors jis ir nėra draudimo sutarties šalis, tačiau šios sutarties galiojimas turi įtaką jo komisinio atlyginimo dydžiui. Nesutikdamas su pavedimo sutarties sąlygomis, atsakovas galėjo dėl to tartis su ieškovu ar sutarties nesudaryti, tačiau sutartis buvo sudaryta ir šalims galiojo, o dalis sąlygų galioja ir po sutarties nutraukimo.

Apeliantas teigia, kad ieškovas bei teismas netinkamai apskaičiavo grąžintino atlyginimo sumą. Toks apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir prieštarauja pavedimo sutarties ir jos priedų sąlygoms. Apeliantas nepagrįstai komisinį atlyginimą skaičiuoja už laikotarpį nuo draudimo sutarties pradžios iki draudimo sutarties nutraukimo datos, kadangi Pavedimo sutartyje bei jos prieduose komisinis atlyginimas ir jo skaičiavimas yra siejami su įmokų už draudimo sutartį mokėjimu: nuo pirmosios įmokos iki paskutinio mėnesio, kurį įmoka sumokama (b. l. 11). Kadangi už vieną iš nutrauktųjų sutarčių įmokos buvo mokamos 4 mėnesius, už vieną - 2 mėnesius, o už kitas tris - po 1 mėnesį, ieškovas pagrįstai paskaičiavo, kad už pirmąją sutartį atsakovas turi grąžinti 70 proc. komisinio atlyginimo, už likusias keturias 100 proc. gauto atlyginimo (b. l. 79). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias aplinkybes ir pagrįstai iš atsakovo priteisė būtent tokio dydžio grąžintino atlyginimo sumą.

Atsakovas S. K. nurodo, kad ieškovas iš nutrauktųjų draudimo sutarčių turėjo 1 409,63 Lt naudos. Šis apeliacinio skundo motyvas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ieškovo vykdomos veiklos pelningumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šio argumento nepasisako.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.