Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-25-856/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-09
Bylos Nr.: e2A-25-856/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01396-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: M. N.
Ieškovas: V. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-25-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01396-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-388-419/2025 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui M. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei V. Č. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Teismo prašė: 1) nustatyti E. Č., M. Č. ir V. Č. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove V. Č. pagal jos gyvenamąją vietą; 2) priteisti iš atsakovo M. N. išlaikymą savo sūnui E. Č. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 7 200 Eur; paskirti ieškovę E. Č. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) priteisti iš atsakovo M. N. išlaikymą savo dukrai M. Č. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 7 200 Eur; paskirti ieškovę M. Č. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 4) priteisti iš atsakovo M. N. išlaikymą savo dukrai V. Č. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 7 200 Eur; paskirti ieškovę V. Č. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) nustatyti, kad periodinės išmokos, priteistos E. Č., M. Č. ir V. Č. išlaikymui, indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. A. M. N. pareiškė priešieškinį ieškovei V. Č. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Teismo prašė: 1) tenkinti atsakovo M. N. priešieškinį visa apimtimi; 2) nustatyti atsakovo M. N. nepilnamečių vaikų E. Č., (duomenys neskelbtini), M. Č., (duomenys neskelbtini), ir V. Č., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu M. N. jo gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti atsakovo M. N. ir ieškovės V. Č. nepilnamečių vaikų E. Č., M. Č. ir V. Č. tokią bendravimo tvarką: 1. Ieškovė ir atsakovas bendrauja su vaikais 7 (septynias) dienas kas antrą savaitę, pasiimdami vaikus pirmadieniais iš jų ugdymo įstaigos arba kitos ieškovės ir atsakovo iš anksto sutartos vietos ne vėliau kaip 16.30 val. ir grąžindami vaikus pirmadieniais į ugdymo įstaigą arba į kitą ieškovės ir atsakovo iš anksto sutartą vietą ne vėliau kaip 8.30 val. 2. Vaikams nelankant ugdymo įstaigos dėl vaikų atostogų ar kitų priežasčių, ieškovė ir atsakovas bendrauja kartu su abiem vaikais paeiliui, abu vaikus vienas kitam perduodami ieškovės ir atsakovo iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 24 val., sutartoje vietoje, kiekvieną pirmadienį ne vėliau kaip 16.30 val. 3. Ieškovė ir atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti Motinos dieną (V. Č. – pirmąjį gegužės sekmadienį) ar Tėvo dieną (M. N. – pirmąjį birželio sekmadienį), paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 10 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 4. Ieškovė ir atsakovas, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius bei interesus, turi teisę su vaikais praleisti atostogas, dalinant jas per pusę (įskaitant ir vaikų atostogas ugdymo procese). 5. Ieškovė ir atsakovas, dalindamiesi vasaros vaikų atostogas, su vaikais praleidžia paeiliui po dvi savaites arba 14 kalendorinių dienų. 6. Ieškovė ir atsakovas konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. 7. Ieškovė ir atsakovas turi teisę žinoti vaikų atostogų vietą, pobūdį. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl grafiko. 8. Ieškovė ir atsakovas vienas kitam pateikia turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasirašytinai vaikų asmens tapatybės dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos atostogų išvakarėse nuo 20 val. arba atostogų pirmąją dieną ne vėliau kaip iki 9.30 val. ir perduodami paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 9. Vaikų atostogų metu ieškovė ir atsakovas nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu ar motina (elektroninio ryšio priemonėmis). Draudimas vaikams atostogų metu bendrauti su tėvu ar motina laikomas esminiu vaiko teisių pažeidimu. Ieškovė ir atsakovas tomis dienomis, kai jie nebus kartu su nepilnamečiais vaikais, turi teisę su jais bendrauti telefonu, internetinėmis programomis iki 21.30 val. 10. Ieškovė ir atsakovas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu į vaikų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą bendravimo su vaikais laikotarpiu, užtikrina vaikų dienos režimą, pasirūpina vaikų higiena, mityba, nakvyne bei kitomis reikalingomis priemonėmis. 11. Ieškovė ir atsakovas privalo nedelsiant informuoti vaiko tėvą ar motiną telefonu ar SMS žinute, jeigu vaikas (vaikai) paguldomas į sveikatos priežiūros įstaigą ar sunkiai susižeidė, ir kitais atvejais, kurie kelia grėsmę vaiko/vaikų gyvybei ir sveikatai. 12. Jeigu ieškovė ir atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių bei visuotinai suprantamų pateisinančių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu; 4) nustatyti, kad ieškovė V. Č. nepilnamečių vaikų - E. Č., M. Č. ir V. Č. - išlaikymą moka periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį; 5) nustatyti, kad atsakovas M. N. nepilnamečių vaikų – E. Č., M. Č. ir V. Č. - išlaikymą moka periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovas (tėvas) M. N..

3. Teisme buvo gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi šalių prašymą tenkino, patvirtino ieškovės V. Č. ir atsakovo M. N. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: „I. Sutarties dalykas. 1.1. Šia sutartimi šalys susitaria bendru sutikimu nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. Č., (duomenys neskelbtini), M. Č., (duomenys neskelbtini), ir V. Č., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir jiems išlaikymo teikimo sumą bei bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką. II. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas. 2.2. Šalys geranoriškai susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. Č., (duomenys neskelbtini), M. Č., (duomenys neskelbtini), ir V. Č., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su ieškove V. Č. pagal jos gyvenamąją vietą. III. Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka. 3.1. Šalys geranoriškai susitarė, kad atsakovas M. N. savo nepilnamečiams vaikams: E. Č., (duomenys neskelbtini), M. Č., (duomenys neskelbtini), ir V. Č., (duomenys neskelbtini), kiekvienam teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 150 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės V. Č. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3.2. Šalys geranoriškai susitarė, kad ieškovė V. Č. yra paskiriama savo nepilnamečių vaikų E. Č., M. Č. ir V. Č. gaunamų iš atsakovo M. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. IV. Bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka. 4.1. Šalys geranoriškai susitarė, kad atsakovui M. N., iš anksto pranešant ieškovei V. Č. apie pasirinktą bendravimo ir susitikinėjimo su vaikais vietą (išskyrus šios Sutarties 4.1.1 punktą), leidžiama bendrauti ir susitikinėti be jokių apribojimų su E. Č., M. Č. ir V. Č. tokia tvarka: 4.1.1. kiekvieną savaitę nuo penktadienio ne vėliau kaip nuo 17 val. pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaikus pirmadieniais į ugdymo įstaigą arba į kitą šalių sutartą vietą ne vėliau kaip 8.30 val.; 4.1.2. poriniais metais (2026 m., 2028 m. ir t.t.) vaikų gimimo dieną; 4.1.3. Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo M. N. gimimo dieną vaikai sutinka su atsakovu nuo 10 val. iki 20 val.; 4.1.4. Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės V. Č. gimimo dieną vaikai sutinka su ieškove; 4.1.5. neporiniais metais (2025 m., 2027 m. ir t.t.) antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 20 val., o poriniais metais (2026 m., 2028 m. ir t.t.) Šv. Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo Šv. Kūčių dienos 17 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 20 val.; 4.1.6. neporiniais metais (2027 m., 2029 ir t.t.) antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val.; o poriniais metais (2026 m., 2028 m. ir t.t.) pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val.; 4.1.7. neporiniais metais (2027 m., 2029 m. ir t.t.) sausio 1 d. nuo 12 val. iki 20 val.; o poriniais metais (2026 m., 2028 m. ir t.t.) gruodžio 31d. nuo 10 val. iki sausio 1 d. 12 val.; 4.2. vaikų mokslo metų atostogų metu, įspėjant ieškovę V. Č. ir suderinant prieš mėnesį su ieškove laiką apie būsimą bendravimą: 4.2.1. vasaros metu – 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo liepos 1 dienos; 4.2.2. rudens – 2 kalendorines dienas; 4.2.3. pavasario – 2 kalendorines dienas; 4.2.4. žiemos – 7 kalendorines dienas; 4.3. atsakovas M. N. gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui; 4.4. Nustatytos sutartimi bendravimo tvarkos sąlygos gali būti keičiamos šalių rašytiniu (el. paštu, SMS) susitarimu; 4.5. Šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; 4.6. Šalys susitaria, kad nekliudys viena kitos bendravimui su vaikais bei dalyvavime jų auklėjant; 4.7. Tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaikų ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas bendravimas su vaikais neįvyksta, šalys turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausią 1 (vieną) kalendorinį mėnesį; 4.8. Visi tarp šalių iškilę nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, bendravimo su jais, rūpinimosi jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu; 4.9. Šalys įsipareigoja visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. V. Kitos sutarties sąlygos. 5.1. Šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad sutartis yra sudaryta laisva abiejų šalių valia; 5.2. Ieškovė pareiškia, kad savo reikalavimo dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo atsisako; 5.3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo; 5.4. Sutartis įsigalioja ją patvirtinus teismo sprendimu; 5.5. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas teismui, kiti du – sutarties šalims; 5.6. Visi sutarties egzemplioriai turi vienodą teisinę galią“. Teismas civilinę bylą Nr. e2-388-419/2025 nutraukė; grąžino atsakovui M. N. 165 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 13 d., mokėjimo nurodymu Nr. 56, mokėtoja E. L.; išaiškino ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

5. 2025 m. spalio 3 d. teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. ATP-C-2024-06782 suteikė antrinę teisinę pagalbą V. Č. (civilinė byla Nr. e2-388-419/2025). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau nutartyje nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. Č., priteisimo, t. y. bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. Č., klausimas nebuvo išspręstas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tarnyba pažymėjo, kad tik teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių. Spręsti klausimą, ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti, yra suteikta tik teismui. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

7. Tarnyba nurodė, jog advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, negali lemti teismo priimamų sprendimų ar patys nuspręsti susitarti su atstovaujamuoju, kad valstybės patirtos išlaidos neturi būti priteistos. Advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, teisės aktuose yra nustatyta pareiga teikti tik prašymus Tarnybai dėl išlaidų apskaičiavimo. Tarnyba, apskaičiavusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, pažymą teikia bylą nagrinėjančiam teismui, kuris turi spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą. Teisės aktuose nėra įtvirtinta advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pareiga inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį, šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms. Teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta proceso šalims teisė inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą. Kitaip tariant, proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, yra paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.

8. Tarnyba prašė teismo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą V. Č..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2025 m. spalio 16 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo M. N. valstybės naudai 487,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; išaiškino atsakovui M. N., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

10. Teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepraleido termino kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nebuvo išspręstas, todėl yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) M. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą dėl valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti iš esmės, 100 procentų jų nepriteisiant iš atsakovo valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Byla buvo baigta pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, o CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taikos sutarties sudarymo metu įprastai tarp šalių bylinėjosi išlaidos nei paskirstomos, nei priteisiamos, jeigu apie jas atskirai nepasisako ginčo šalys, tai nurodydamos taikos sutarties sąlygose.

11.2. Kritiškai vertintini teismo teiginiai, jog teismas sąlygų nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių nenustatė. Atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai, kokybiškai dalyvauti bylos nagrinėjime ir jo nevilkinti, dalykiškai bendradarbiauti su teismu, nesiėmė jokių veiksmų, sudarančių pagrindą manyti apie jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, yra paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.

12.2. CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei. Taigi, aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

14. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog byla šiuo atveju buvo baigta pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, o CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Atsakovo vertinimu, taikos sutarties sudarymo metu įprastai tarp šalių bylinėjosi išlaidos nei paskirstomos, nei priteisiamos, jeigu apie jas atskirai nepasisako ginčo šalys, tai nurodydamos taikos sutarties sąlygose. Be to, atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai, kokybiškai dalyvauti bylos nagrinėjime ir jo nevilkinti, dalykiškai bendradarbiauti su teismu, nesiėmė jokių veiksmų, sudarančių pagrindą manyti apie jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtinta ieškovės V. Č. ir atsakovo M. N. sudaryta taikos sutartis, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręstas nebuvo. Teismui priėmus nurodytą nutartį, teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tarnyba prašė teismo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą V. Č..

16. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu. CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

17. Teisės aktai nenumato šalims teisės atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas. Kadangi tokiu atveju bylinėjimosi išlaidas patyria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo.

18. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į bylą buvo pateikta informacija, jog ieškovei V. Č. teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei; ieškovės atstovu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-06782 yra paskirtas advokatas R. P., tačiau 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties (kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis) priėmimo metu teismas neturėjo jokių duomenų apie ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydį. Šalių prašymas patvirtinti sudarytą taikos sutartį pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2025 m. rugsėjo 19 d., taikos sutartis patvirtinta 2025 m. rugsėjo 25 d., iki teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį priėmimo jokių duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pateikta nebuvo.

19. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, kartu su 2025 m. spalio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymu priimti papildomą sprendimą teismui buvo pateikta 2025 m. spalio 1 d. pažyma Nr. APD-2025-10803 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. rugsėjo 30 d. gavo advokato R. P. prašymą Nr. ATP-2025-41238 išmokėti užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą teikiant antrinę teisinę pagalbą V. Č. pagal 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. ATS-2024-23589. Vadovaujantis „Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.1.; 24.3.6.2. punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 487,50 Eur.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teismas neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, kai įstatymų nustatytais atvejais jos turi būti atlyginamos valstybei, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti tarnybai.

21. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovę atstovavęs advokatas įstatymo nustatytu terminu informavo Tarnybą apie tai, kad šioje byloje liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas (per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties (2025 m. rugsėjo 25 d.) priėmimo dienos (rugsėjo 30 d.)), Tarnyba, nepraleidusi 20 dienų termino papildomam sprendimui priimti, kreipėsi į teismą (2025 m. spalio 3 d.), todėl formalus pagrindas priimti papildomą sprendimą egzistavo.

22. Visgi nagrinėjamu atveju byla nutraukta šalims sudarius taikos sutartį (CPK 140 straipsnio 3 dalis), t. y. byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, numatant, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal ją lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 ir 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454‑969/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑36‑313/2018).

24. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, pareiškus atsakovui ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Kaip nustatyta, ieškiniu ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį, taip pat priteisti kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą (po 7 200 Eur). Atsakovas, gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškovės ieškinį, teismo pranešimą), pateikė atsiliepimą, vėliau pateikė priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kuriame prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatyti, kad abi šalys teikia vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Šalys taikos sutartyje tarpusavio nuolaidų būdu susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsakovas geranoriškai teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, šalys suderino bendravimo su vaikais tvarką, reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsisakė. Taigi, kaip nustatyta, taikos sutartimi abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti panašia apimtimi, ieškovė sumažino savo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio, atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo inicijuota šalių bendravimo su vaikais tvarka. Civilinės bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2024 m. gruodžio 10 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl atsakovo atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės užimtumo ir dalyvavimo kitame teismo posėdyje, 2025 m. kovo 25 d. teismo posėdis neįvyko dėl ieškovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl dukros ligos.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į taikos sutartimi patenkintus kiekvienos šalies reikalavimus, į šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovas siekė taikiai spręsti ginčą, taikos sutartimi mažino savo reikalavimus, bylos nagrinėjimo procese veikė operatyviai ir rūpestingai (teikė procesinius dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovo būtų neproporcingas, dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog yra pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 16 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 16 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė