- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- I-6067-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00638-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2013-12-11 sprendimą Nr. 96-1918, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014-01-09 sprendimą Nr. 2S-165 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaryti galimybę kalėjimo parduotuvėje savo lėšomis įsigyti čiužinį ir pagalvę arba leisti, kad šiuos daiktus jam perduotų artimieji; priteisti 350 litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų gydytojas rekomendavo įsigyti ortopedinį čiužinį ir pagalvę. Ši aplinkybė nurodyta ir sveikatos istorijoje. Todėl, kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu leisti artimiems giminaičiams perduoti jam čiužinį ir pagalvę arba šiuos daiktus savo lėšomis įsigyti kalėjimo parduotuvėje. Lukiškių TI-K administracija prašymo netenkino. Kalėjimų departamentas taip pat prašymo netenkino, nors 2013-02-22 rašte Nr. 2S-510 buvo išaiškinęs, kad savo specialų čiužinį ir pagalvę kalinys gali turėti, jei juos rekomenduoja gydytojai dėl sveikatos sutrikimų. Mano, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamento sprendimai yra neteisėti. Teigia, kad dėl pareigūnų neteisėto neveikimo patyrė nepatogumų, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytas daiktų, kuriais nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sąrašas. Tų pačių taisyklių 173.16 punkte nurodyta, kad nuteistieji gali naudotis patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gydytoja, peržiūrėjusi Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizę Nr. 2972-519, nurodė, jog esant galimybei pareiškėjui rekomenduojama turėti ortopedinį čiužinį ir pagalvę. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K neturi galimybės nuteistųjų aprūpinti ortopediniu čiužiniu ir pagalve, tuo labiau, kad įstaiga neatlieka ligoninės paskirties funkcijų. Lukiškių TI-K taip pat negali pasiūlyti pirkti ortopedinį čiužinį ir pagalvę tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje, kadangi tokiais daiktais neprekiauja.
Mano, kad Lukiškių TI-K 2013-12-11 raštu Nr. 96-1918, atsakydamas į pareiškėjo 2013-11-19 prašymą, pateikė prašomą informaciją, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Nesant Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla (b. l. 22-23).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į pareiškėjo R. L. skundą nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad turi sveikatos problemų, vargina stuburo skausmai. Mano, kad Lukiškių TI-K privalėjo atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir leisti įsigyti arba išduoti ortopedinį čiužinį ir pagalvę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas R. L. ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas 2012-12-31 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti informaciją, kodėl buvo panaikinta galimybė suimtiesiems ir nuteistiesiems iš savo artimųjų gauti antklodes, pagalves, čiužinius ir, ar yra galimybė minkštą inventorių įsigyti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 19, 18)
Kalėjimų departamentas 2013-02-22 raštu Nr. 2S-510 „Dėl prašymo“ išaiškino pareiškėjui, kad suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose aprūpinami antklodėmis, čiužiniais ir pagalvėmis. Minėtas minkštas inventorius yra atnaujinamas kas 2-4 metus. Pataisos įstaigos sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų teikimu ir esant būtinam reikalingumui suimtam ar nuteistam asmeniui gali būti leidžiama turėti nuosavą pagalvę, ar čiužinį. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (Žin., 2009, Nr. 32-5759) 83 punktu, suimtiesiems asmenims leidžiama turėti nuosavą patalynę. Informavo ir apie tai, kad iki 2009 metų suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims, esantiems pataisos įstaigoje, nebuvo draudžiama turėti nuosavą minkštą inventorių, tačiau siekiant užkardyti neleistinų daiktų patekimą į pataisos įstaigą, ši nuostata buvo pakeista. Dėl šios priežasties pagalvių, antklodžių ir čiužinių negalima nusipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (b. l . 20).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje (Ligos istorijos Nr. 2972-519) nurodyta, kad pareiškėjas R. L. buvo hospitalizuotas nuo 2013-10-17 iki 2013-10-25. Įvardinta diagnozė: padariniai po galvos barotraumos, kaklo ir krūtininės stuburo dalių radikulalgija, L₅-S₁ radikulalgija. Epikrizės skiltyje „Rekomendacijos gydymui ir darbui“ nurodyta: „rekomenduojamas ortopedinis čiužinys, pagalvė esant galimybėms“ (b. l. 5).
Pareiškėjas 2013-11-19 kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu leisti turėti ortopedinę pagalvę ir čiužinį, kadangi juos rekomenduoja turėti medikai (b. l. 24).
Lukiškių TI-K 2013-12-11 sprendimu „Dėl patalynės“ Nr. 96-1918 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, 2010, Nr. 49-2408) 173.16 punktu nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Lukiškių TI-K atsakyme nurodė, kad neturi galimybių aprūpinti pareiškėją tokia patalyne, nes ši įstaiga neatlieka ligoninės paskirties funkcijų, taip pat negali pasiūlyti pareiškėjui įsigyti čiužinį bei pagalvę parduotuvėje, o gydytojų rekomendacijos pareiškėjui naudotis ortopediniu čiužiniu ir pagalve yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio (b. l. 25).
Pareiškėjas 2013-12-03 dar kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu leisti artimiesiems jam perduoti čiužinį ir pagalvę, kadangi pataisos įstaigos parduotuvėje šių daiktų kaina yra didesnė (b. l. 15).
Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2013-12-03 prašymą, 2013-12-10 rašte Nr. 96-1890 „Dėl čiužinio ir pagalvės perdavimo ar įsigijimo“ paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, 2010, Nr. 49-2408) 173.16 punktu nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Teisės aktai, reglamentuojantys pataiso įstaigų veiklą nenumato, kad sutuoktiniai, sugyventiniai arba artimieji giminaičiai galėtų perduoti Lukiškių TI-K esantiems nuteistiesiems čiužinį ir pagalvę, taip pat, kad šiuos daiktus būtų galima įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 14).
Pareiškėjas Lukiškių TI-K 2013-12-10 atsakymą Nr. 96-1890 apskundė Kalėjimų departamentui. Skunde prašė įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją išduoti leidimą naudotis savo čiužiniu ir pagalve ir atlikti tyrimą dėl pareigūno piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (b. l. 13).
Kalėjimų departamentas 2014-01-09 sprendime Nr. 2S-165 nurodė, kad čiužiniai ir pagalvės nėra įtraukti į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytų nuteistiesiems leidžiamų naudotis įgytais ar perduotais daiktais sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija, drausdama nuteistiesiems įsigyti čiužinius ir pagalves, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė (b. l. 17).
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K atsisakymo leisti jam įsigyti ar artimiesiems jam perduoti ortopedinį čiužinį ir pagalvę. Taip pat teigia, kad negalėdamas naudotis ortopediniu čiužiniu ir pagalve patyrė nepatogumus, kuriuos laiko neturtine žala.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato nuteistojo teisę į medicininę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. BVK 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymu Nr. IR-79 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 34-1312; toliau - Įsakymas dėl materialinio aprūpinimo) suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose aprūpinami antklodėmis, čiužiniais ir pagalvėmis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498; 2010, Nr. 49-2408) 173 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, tarp kurių yra patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16 p.). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (Žin., 2009, Nr. 32-5759; 2012 Nr. 31-1445) 83 punkte nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjui yra diagnozuoti stuburo susirgimai, nėra. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui yra periodiškai atliekami medicininiai tyrimai, skiriamas gydymas. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje (hospitalizavimo laikotarpis nuo 2013-10-17 iki 2013-10-25) esanti išvada, jog pareiškėjas dėl jam diagnozuotų susirgimų esant galimybei turėtų naudotis ortopediniu čiužiniu ir pagalve, yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio (b. l. 5). Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas ginčą dėl leidimo įsigyti čiužinį ir pagalvę išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat analizavo pareiškėjo medicininę dokumentaciją ir jokių įrašų apie tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu R. L. dėl sveikatos būklės gerinimo reikalinga keisti čiužinį ar pagalvę, nenustatė (b. l. 16).
Iš pareiškėjo į bylą pateiktų Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-08-29 pažymos Nr. 24-5107, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013-08-14 epikrizės, gydytojo neurologo konsultacijos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė nuo 2013 m. spalio mėn. iki dabar nepablogėjo. Taip pat jokių įrašų, kad pareiškėjui diagnozuotų susirgimų gydymui yra privaloma naudotis ortopediniu čiužiniu ir pagalve, nėra (b. l. 36, 37, 38).
Pažymėtina, kad aukščiau paminėti teisės aktai draudžia suimtajam (nuteistajam) naudotis asmenine pagalve, čiužiniu ir antklode. Minkštuoju inventoriumi privalo aprūpinti pataisos įstaiga. Kaip pagrįstai yra nurodęs Kalėjimų departamentas 2013-02-22 sprendime Nr. 2S-510, suimtajam ar nuteistajam asmeniui gali būti leidžiama turėti nuosavą pagalvę ar čiužinį tik esant pataisos įstaigos sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų teikimui ir nustatytam būtinam reikalingumui. Sveikatos priežiūros specialistų išvados dėl ortopedinio čiužinio ir pagalvės turėjimo yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Būtinojo reikalingumo pareiškėjui turėti nuosavą ortopedinį čiužinį ar pagalvę įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracijai pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti naudotis ortopediniu čiužiniu ir pagalve. Lukiškių TI-K 2013-12-11 sprendimas yra išsamus, pagrįstas galiojančiomis teisės normomis ir teisėtas, jį panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais nėra. Kalėjimų departamentas, konstatavęs, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė, 2014-01-09 taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kaip matyti, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Lukiškių TI-K atsisakymu leisti jam naudotis nuosavu ortopediniu čiužiniu ir pagalve ir iš to kylančiais nepatogumais. Teismui nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.