Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms K. J., V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ryšium su neteisėtų veiksmų atlikimu ir nepagrįstu praturtėjimu kito sąskaita, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atliekant ikiteisminį tyrimą, visos apgaulės, pinigų prašymo, viliojimo, perdavimo, pinigų reikalavimo, patyčių ir šantažo bei grąsinimų dėl pinigų nedavimo aplinkybės buvo nustatytos. Ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta dalis SMS žinučių, socialinio tinklo “Facebook” paskyros įrašai, kurie visiškai patvirtina jo teiginius dėl pinigų perdavimo bei reikalavimo, grąsinimo ir šantažo būdų perduoti pinigus atsakovei K. J..

2015 m. vasario 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00799-14 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L. Marcinkutės buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212, 214 ir 216 str., nes nepadarytos nusikalstamus požymius turinčios veikos. Šis nutarimas, įstatymo nustatyta tvarka, buvo apskųstas rajono vyr. Prokurorui, Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriui. Visos šios teisinės institucijos nerado K. J. ir V. S. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių ir dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo iš kaltų asmenų pasiūlė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Mano, kad atsakovė K. J. be jokio teisinio pagrindo per laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio iš ieškovo visokiais apgaulės būdais tyčia išgavo 12 320 litų, kas sudaro 3 568,12 €. A. K. J. pinigus iš ieškovo išgavo, kaip pasiskolindama juos iš ieškovo, reikalaudama duoti jai pinigus, savo reikalavimus palydėdama apgaule, melu ir įvairiais grąsinimais bei šantažu. Teismui pateikė lentelę, iš kurios matyti kada, kur ir kokios pinigų sumos buvo perduotos atsakovei. Dalis SMS bei “Facebook” duomenys yra surinkti ir saugomi ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00799-14. A. K. J. be jokio teisinio pagrindo savo tyčiniais veiksmais įgijo iš ieškovo pinigines lėšas ko ji neturėjo ir negalėjo gauti, todėl privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. ( LR CK 6.237 str. 1 dalis. ) Mano, kad atsakovė K. J. be ieškovui padarytos turtinės žalos, kurią įvertina 3 500 €, ieškovui turi atlyginti ir jo patirtus nepatogumus, pergyvenimus, patyčias ir kitas aplinkybes, susijusias su jo garbės ir reputacijos sumenkinimu, tai yra ieškovui atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią įvertina 850 €. Nurodo, kad visoje šioje suorganizuotoje atsakovės K. J. pinigų “išgavimo operacijoje” aktyviai dalyvavo ir visokeriopai padėjo išgauti iš ieškovo pinigus atsakovės K. J. draugė, tos pačios mokyklos moksleivė V. S.. Žino, kad V veikė K nurodymu ir visi pinigai atitekdavo atsakovei K. J.. Todėliš atsakovės V. S. nereikalauja priteisti jam turtinės žalos, nes niekada jai asmeniškai jokių pinigų nedavė ir iš turimos baudžiamosios bylos medžiagos bei SMS ir “Facebook” duomenų nematyti, kad pinigų iš jo reikalavo V. S. sau. Tačiau atsakovė V. S. privalo ieškovui atlyginti padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė jos grąsinimais, melu, šantažu. Dėl tokių atsakovės V. S. veiksmų ieškovas patyrė pergyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus, buvo žeminama jo garbė, orumas ir reputacija. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kad atsakovė V. S. gyvena ir yra išlaikoma močiutės, pati yra moksleivė, nedirba, turto neturi, prašo jam priteisti 500 € neturtinei žalai atlyginti. ( LR CK 6.276 str., 6.250 str. ) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2-1815-377/2008 atsakovei V. S. yra paskirta nuolatinė globa ir rūpyba. Jos globėja, rūpintoja ir turto administratore yra paskirta jos močiutė R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti M. M. g.(duomenys neskelbtini). V. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, ji yra moksleivė. LR CK 6.276 str. numato, kad už žalą, padarytą nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų atsako jis pats bendrais pagrindais. Tuo atveju, jeigu nepilnametis nuo 14-18 metų¸ padaręs žalą, neturi turto ar uždarbio, dalį padarytos žalos atlygina nepilnamečio tėvai ar rūpintojai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovo V. S. reikalavimų esmė - reikalavimas atlyginti jo patirtus nuostolius, t.y. padarytas išlaidas. Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti.

Ieškovas teisiniu savo reikalavimų pagrindu nurodė nepagrįstą praturtėjimą, Ieškinį prašo tenkinti CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstą turto gavimą, pagrindu. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės: nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai; be to, prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinas sąlygų visetas: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo grąžinimo prievolės.

Lietuvos Respublikos CK (aktuali redakcija nuo 2014-10-04) 1.71 str. 1 d. nurodo, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio str. 2 d. pažymi, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taip pat, Lietuvos Respublikos CK 1.72 str. 1 d. teigia, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Lietuvos Respublikos CK 6.154 str. 1 d. nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 85-1-00799-14 (b. l. 1, 6, 9, 32-34 ), ieškovo V. S. bei jo atstovo advokato paaiškinimų teisme nustatyta, ieškovas V. S. paskolino atsakovei K. J. 10000,00 litų, kas sudaro 2896 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.873 str. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui per sutartyje nustatytą laiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė, todėl skola turi būti priteista. Atsakovė K. J. ir pati neneigia pinigų gavimo fakto, jo neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Iš tokių nustatytų faktinių bylos aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovė savo prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, tačiau su pinigų gavimo faktu sutinka. Tačiau visiškai jokių įrodymų nepateikė savo argumentams pagrįsti dėl ieškinio nesutikimo.

Byloje nustatyta, kad šalys nesilaikė paskolos sutarčiai numatytos sandorio rašytinės formos, tačiau ieškovas pateikė pinigų perdavimo chronologinę lentelę pagal likusias SMS ir Facebook žinutes ( b.l. 19-20 ), kuriame nurodytas skolos dydis. Be to ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-1-00799-14 (b. l. 1, 6, 9, 32-34 ) nustatyta, kad ieškovas V. S. atsakovei K. J. paskolino 10000,00 litų. Visi šie pinigai buvo perduoti įvairiais pagrindais,- kaip paskola, kaip reikalavimas išlaikyti savo merginą finansiškai, kaip šantažas, jeigu neduos pinigų, tai skirsis, arba nusižudys, arba praneš policijai, kad ją norėjo išprievartauti ir t. t. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad paskolos sudarymo fakto, kad ieškovas atsakovei paskolino 10000,00 litų, kas sudaro 2896 eurų atsakovė nenuginčijo, kadangi ji nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti paskolos sutarties sudarymo faktą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė K. J. paskolintus pinigus ieškovui būtų grąžinusi. Todėl iš atsakovės K. J. priteisiama 2896 eurų skola. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes neįrodytas.

Ieškovas V. S. prašo iš atsakovių K. J. ir V. S. be ieškovui padarytos turtinės žalos, kurią įvertina 3 500 Eur, ieškovui priteisti neturtinę žalą. Ieškovas V. S. mano, kad atsakovės turi atlyginti ir jo patirtus nepatogumus, pergyvenimus, patyčias ir kitas aplinkybes, susijusias su jo garbės ir reputacijos sumenkinimu, tai yra ieškovui atlyginti padarytą neturtinę žalą 850 Eur K. J. ir 500 Eur V. S..

Kaip matyti iš V. S. pareiškimo ( ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-1-00799-14 (b. l. 1 ), pastarasis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą K. J. ir V. S. dėl jų veiksmų, šantažuojant apgaule išreikalavus perduoti joms pinigus, iš viso apie 2 896,20 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių tokius pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų. Priešingai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog pats V. S., suprasdamas, kad K. J. ir V. S., prašydamos jo pinigų, nurodydavo išgalvotus motyvus, pats, niekieno neverčiamas ir nesigilindamas į nurodomas priežastis, dėl ko iš jo prašoma pinigų, perduodavo joms pinigus. Kaip matyti iš V. S. ir K. J. bei V. S. mobiliojo ryšio telefonais siųstų SMS žinučių bei socialiniame tinkle „Facebook“ žinučių turinio, V. S., gerai suprasdamas savo veiksmus, duodavo K. J. prašomus pinigus, taip siekdamas pastarosios dėmesio, nesigilindamas į jos pateikiamas versijas, dėl ko jai reikalingi pinigai. Tai rodo, jog V. S. suprato, kad pinigų iš jo prašoma išgalvotais motyvais. Nors K. J. ir V. S. pripažino, kad pinigų iš V. S. reikalavo, pasinaudodamos pastarojo patiklumu, nurodydamos išgalvotus motyvus, o 2014 m. lapkričio mėn. parašė jam keletą SMS žinučių, kuriose nurodoma, kad K. J. reikia pinigų atiduoti skolą, kurią už ją sumokėjo V. S., ir kad pinigų negavusi ji nusižudys, taip pat pagrasinta sumušti, kreiptis į policiją su pareiškimu dėl išprievartavimo, tačiau vertinant pastarųjų iki to laiko kelis mėnesius trukusį bendravimą SMS žinutėmis ir socialiniame tinkle „Facebook“, kai V. S. pats, niekieno neverčiamas ir gerai suprasdamas savo veiksmus, nesant jokių grasinančių reikalavimų, perduodavo pinigus K. J., išvada kad atsakovės turi atlyginti ir jo patirtus nepatogumus, pergyvenimus, patyčias ir kitas aplinkybes, susijusias su jo garbės ir reputacijos sumenkinimu, negalima. Todėl teismas laiko, kad neturtinės žalos atsakovės neturi atlyginti, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. pagrindu šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas yra sumokėjęs 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sugaištą laiką byloje, ši suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rekomendacijų. Kadangi ieškinys patenkintinas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 190 Eur advokato pagalbai apmokėti, 86,88 Eur žyminio mokesčio valstybei. Taip pat iš atsakovės K. J. priteisiamos pašto išlaidos valstybei 3.64 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2896,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ) turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas 190,00 Eur ( šimtą devyniasdešimt eurų ) advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 86,88 Eur žyminio mokesčio bei 3,64 Eur pašto išlaidoms padengti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.