Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų M. S. ir R. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė solidariai iš atsakovų M. S. ir R. S. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 229,39 Eur skolą, 58,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 287,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir lygiomis dalimis 29,00 Eur žyminį mokestį, 3,25 Eur už teisines paslaugas ir 0,23 Eur kitų išlaidų. Sprendimas už akių priimtas, atsakovams neatvykus į 2016 m. spalio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai.

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 15 d. gautas atsakovų M. S. ir R. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašė peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą už akių. Atsakovai nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, nes dėl didelio bylų skaičiaus nebesuprato, kur reikia dalyvauti. Atsakovų nuomone, sprendimu ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė ir nevertino atsiliepime į ieškinį pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kad atsakovai ginčo objektą paveldėjo 2015 m. kovo 26 d. pagal turto apyrašą, prieš tai dėję visas pastangas sužinoti apie palikėjo kreditorius, elektros energijos komercinėse-administracinėse patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiose (duomenys neskelbtini), nenaudojo, sutarties su ieškove nesudarė ir šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsakovai nurodė, kad ieškovė jokių faktinių paslaugų nesutiekė ir išlaidų nepatyrė, ieškovės tinklas nebuvo apkrautas netgi standartine galia, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už suteiktą leistinąją naudoti galią. Atsakovai taip pat pateikė internetinio puslapio http://lt.lt.allconstructions.com straipsnį „Elektros galios didinimo sąlygos ir darbai“.

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atsakovų M. S. ir R. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atsakovų pareiškimo netenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovai be svarbių priežasčių patys buvo pasyvūs ir neatvyko į teismo posėdį bei neparnešė apie neatvykimo priežastis. Ieškovė taip pat nurodė, kad skola ginčo objektui susidarė jau po palikimo priėmimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Ieškovė paaiškino, kad atsakovų elektros įrenginiai yra prijungti prie skirstomojo elektros tinklo ir elektros energija buvo naudojama iki kol elektros energijos tiekimas į ginčo objektą buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva 2016 m. vasario 2 d., todėl net nesant sudarytos rašytinės sutarties atsakovams, kaip ginčo objekto savininkams, kilo pareiga atsiskaityti už elektros energiją. Ieškovė paaiškino, kad pagal teisės aktų nuostatas kaina už elektros energiją susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, todėl elektros energijos vartotojams, kaip ir atsakovams, kyla prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Pareiškimas netenkintinas.

Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti procesinio dokumento nepateikusios ar neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas.

Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, nes dėl didelio bylų skaičiaus nebesuprato, kur reikia dalyvauti. Atsakovams procesinės teisės ir pareigos bei nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje teisinės pasekmės buvo išsamiai nurodytos teismo šaukimuose. Todėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovų nurodyta aplinkybė apie nesupratimą, kur reikia dalyvauti, nepatvirtina nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežasčių svarbumo. Tačiau pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir formuojamą teismų praktiką yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Atsakovai nesutikimą su sprendimu už akių iš esmės grindžia tuo, kad ginčo objektą paveldėjo 2015 m. kovo 26 d. pagal turto apyrašą, prieš tai dėję visas pastangas sužinoti apie palikėjo M. S. kreditorius, elektros energijos ginčo objekte nenaudojo, sutarties su ieškove nesudarė ir šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad skola ginčo objektui susidarė jau po palikimo priėmimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės palikimo priėmimo būdas ir kreditorinių reikalavimų pareiškimas ar nepareiškimas palikėjo įpėdiniams – atsakovams. Taip pat teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovų argumentai, kad nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, jiems nekyla prievolė atsiskaityti su ieškove. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Sutarties dėl elektros energijos tiekimo komercinėse-administracinėse patalpose sudarymo momentas taip pat gali būti apibrėžiamas nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo fakto. Todėl po palikėjo M. S. mirties (duomenys neskelbtini) laikytina, kad iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kylančias teises ir pareigas perėmė atsakovai ir juos su ieškove siejo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Be to, teismo vertinimu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius, atsakovams nekilo prievolė mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančiam objektui ieškovės suteiktą leistinąją naudoti elektros padidintą galią – 12 kW. Atsakovų pateiktas straipsnis iš internetinio puslapio nelaikytinas įrodymu. Todėl teismo nuomone, atsakovų pateikti argumentai ir pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta pagrindų panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą už akių, atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovų M. S. ir R. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.