Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

2) 2020 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkes teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2021 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., 2023 m. lapkričio 9 d. apie 14.57 val., tyčia suduodamas kairės rankos kumščiu, išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini)., 431,50 Eur vertės stiklo paketą, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Kaltinamas L. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 9 d., galimai apie 14.00 val., pakalbėjęs su drauge susinervino, todėl priėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vitrinos stiklo, kairės rankos kumščiu trenkė ir išdaužė stiklo paketą. Tai padaręs, tiesiog nuėjo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jo dydžio neginčija. Labai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2023 m. lapkričio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43901-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą apie tai, kad 2023 m. lapkričio 9 d. apie 14.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo kumščiu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stiklo paketą. Padaryta 414,55 Eur be PVM materialinė žala (1 t., b. l. 12-15, 27-29)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kur dviejų aukštų pastate, su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, pastato dešinės pusės šone, prie kampo pastato yra išdaužtas stiklo paketas, kurio aukštis 150 cm, plotis 190 cm., šalia pastato, ant grindinio yra stiklo šukių. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kamera. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 16-22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad žalos dydis dėl išdaužto stiklo paketo yra 431,50 Eur be PVM, pateikė sąmatą (1 t., b. l. 32-34).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio 9 d. apie 14.55 val., dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėju, per kompiuterio monitorių, vaizdo stebėjimo kamera, pastebėjo kaip apie 25 metų amžiaus jaunuolis kumščiu išdaužė parduotuvės stiklo paketą. Jaunuolis apie 170 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, trumpų plaukų, dėvėjo juodą striukę su baltais užrašais, juodas sportines kelnes, raudonos spalvos sportinius batus (1 t., b. l. 47-49).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2023 m. lapkričio 9 d. 14.57 val. vyras, vilkintis tamsios spalvos su baltais dryžiais striukę, tamsias sportines kelnes ir raudonos spalvos sportiniais batais, atpažįstamas kaip L. M., vaikšto palei pastato sieną. Atsisukęs į sieną nugara, rankose laiko telefoną ir į jį žiūri, palinguoja galva tarsi reikšdamas nusivylimą ir atsisukęs į pastato pusę, prieina prie jo arčiau, kaire ranka užsimoja ir stipriai trenkia kumščiu, po ko matyti byrančio stiklo šukės. Tuo metu dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir cigaretę. Išdaužęs langą, nueina (1 t., b. l. 55-57, 58-62).

Liudytoja V. N. parodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jai skambino L. M., su kuriuo palaiko artimus santykius, gyvena kartu, nes buvo susitarę susitikti, bet ji užtruko pas draugę ir liepė jam palaukti jos miesto centre. Jis vis nedavė ramybės su savo skambučiais, todėl kalbėdami telefonu jie truputi apsipyko. Vakare grįžus namo, L. M. jai sakė, kad dėl to, jog ji jį sunervino, jis išdaužė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stiklą (1 t., b. l. 67-69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sunaikintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis 431,50 Eur vertės turtas, todėl kaltinamajam šiuo atžvilgiu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika inkriminuota tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis L. M. tyčia kumščiu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato stiklo paketą, taip sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 431,50 Eur vertės, turtą.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad tyčia išdaužė stiklo paketą, neginčijo kaltinime nurodytos turto vertės. Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo ir: liudytojo K. M. parodymai, kuris matė stiklo išdaužimą per vaizdo kameras; liudytojos V. N. parodymai, kad kaltinamasis jai papasakojo išdaužęs parduotuvės stiklą; vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinys, kuriame užfiksuotas kaltinamasis, kuris trenkia į stiklą ir pabyra šukės; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas išdaužtas stiklo paketas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie stiklo paketo vertę.

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad trenkiant kumščiu į stiklą, šis duš ir bus sugadintas svetimas turtas, ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis pastato savininkei padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas teistas ir teistumui pagal ankstesnius jam priimtus procesinius sprendimus neišnykus. Tačiau šiuo atveju jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris neužtraukia asmeniui teistumo (BK 97 straipsnis) ir nėra vertinamas recidyvo kontekste, kadangi pastarasis konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis). O dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, pats kaltinamasis teigė, jog įvykio metu buvo blaivus, todėl prokuroro prašymas šią aplinkybę pripažinti sunkinančia atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, negebėdamas valdyti savo emocijų. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam kaltinamajam, nemokančiam anksčiau paskirtų administracinių baudų, skirtina BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 431,50 Eur turtinės žalos, padarytos išdaužiant jai priklausančio pastato stiklo paketą, atlyginimo (1 t., b. l. 39-42).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, prašomos priteisti turtinės žalos dydžio neginčijo.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamais tyčiniais veiksmais išdaužė civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato stiklo paketą. Kaip matyti iš civilinės ieškovės pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo, išdaužto stiklo vertė yra 431,50 Eur be PVM, kiek ir prašo atlyginti civilinė ieškovė. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog civilinė ieškovė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam ir įrodytam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo L. M. 431,50 Eur turtinę žalą (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-100), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti L. M. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš L. M. 431,50 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno euro 50 ct) turtinę žalą civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.