Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-62-3100-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-62-3100-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3100/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. už tai, kad jis, 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 10.50 val., Erfurto-Oslo gatvių sankirtoje, Vilniuje, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais kelių patrulių rinktinės policijos darbuotojus, grasino atleisti iš tarnybos. Tuo A. D. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu pripažino A. D. kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 400 litų baudą. Administracinę bylą dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pirmosios instancijos teismas nutraukė, nenustatęs pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad nors A. D. kaltę neigia, ją įrodo kelių patrulių rinktinės pareigūnų parodymai, administracinės bylos dokumentai. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – nuoseklius policijos pareigūnų A. D. ir J. O. parodymus apie įžeidžiantį A. D. elgesį, policijos darbuotojo M. L. parodymus apie A. D. taikytų administracinių nuobaudų patikrinimą, protokolų nuorašus, teismas konstatavo, kad jie neginčytinai įrodo, jog A. D. vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, juos įžeidė, tuo pažeisdamas ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Be to, pažymėta, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o administracinio teisės pažeidimo įforminimas užtruko dėl neteisingos pirminės informacijos apie A. D. atimtą teisę vairuoti transporto priemones, bei daugiausia dėl paties vairuotojo kaltės – A. D. su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, trukdė surašyti protokolą įžeidinėdamas policijos pareigūnus, užsidarydamas automobilyje neva paaiškinimo surašymui. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (kelių eismo taisyklių pažeidimą), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Todėl A. D. skirta didesnė nei sankcijos vidurkis bauda.

II.

Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, o ne už įžeidimą apskritai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, kaip ir tai, jog A. D. ir J. O. buvo policijos pareigūnai. Atkreipia dėmesį, kad patruliai skirtingai nurodo automobilio, kurį vairavo A. D., dokumentų grąžinimo laiką ir vietą, be to, nei vienas liudytojas nenurodė, kokius necenzūrinius žodžius A. D. vartojo. Apeliantas pabrėžia, kad policijos patrulių parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, jog policininkai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 72, 74, 76, 113, 118 ir 127 punktus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė D. D. parodymus apie tai, kad A. D. nesikeikė – žmona buvo įvykio vietoje ir girdėjo visus pokalbius. Be to, A. D. nuomone, nepagrįsta teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo įforminimas užtruko daugiausia dėl paties vairuotojo kaltės – A. D. nurodo, jog jis netrukdė policininkams surašyti nei pirmąjį nepagrįstą protokolą, nei antrąjį, nes sėdėjo savo automobilyje, o jo pasiaiškinimo surašymas tetruko 5 minutes. Atkreipia dėmesį, kad grasinimas atleisti policijos pareigūnus iš darbo, necenzūrinių žodžių vartojimas nesudaro pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, tačiau A. D. ir J. O., duodami parodymus, gynė savo neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai teigė, jog A. D. grasino juos nužudyti, tačiau tokiu atveju jo atžvilgiu turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl teismo išvada apie liudytojų parodymų nuoseklumą nepagrįsta nei įstatymu, nei bylos aplinkybėmis. Taip pat apeliantas nurodo, jog byloje nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ATPK 187 straipsnio 2 dalis nepriklauso Kelių eismo taisyklių pažeidimams, o už vairavimą neprisisegus saugos diržo įvykio dieną baudą sumokėjo tuojau po įvykio, iki 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas. A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Apeliantas ginčija savo kaltę iš esmės neigdamas necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, taip pat jų garbės ir orumo įžeidimą. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – policijos pareigūnų A. D. ir J. O., tiesiogiai stebėjusių daromus pažeidimus, parodymai (b. l. 51-53) bei jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės (b. l. 2, 3). Minėti pareigūnai nuosekliai teigė, jog sustabdžius A. D. vairuotą automobilį, paaiškinus sustabdymo priežastis ir ėmus pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, asmuo ėmė ant pareigūnų rėkti, keikti juos, įžeidinėti, o atidavus surašytą protokolą – ir grasinti atleidimu iš darbo ar net nužudyti. Pažymėtina, kad tokia veika pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta įžeidžiančia pareigūnų garbę ir orumą. Tai, kad apklausiami pareigūnai neįvardijo konkrečių necenzūrinių žodžių, kuriais jie buvo pavadinti, nešalina veikos neteisėtumo – įžeisti asmens garbę ir orumą galima ne tik necenzūriniais žodžiais. Įžeidimas gali pasireikšti ir užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Tuo tarpu liudytojos D. D. parodymai pagrįstai įvertinti kaip neinformatyvūs, kadangi apklausiama teismo posėdyje ji pati nurodė, jog negirdėjo, ką vyras su pareigūnais kalbėjo pirmą kartą (b. l. 51), vėliau ji su vaiku buvo paėjusi toliau nuo automobilio, ant pievelės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji pripažįsta, jog su vienu iš pareigūnų buvo kilęs konfliktas bei kad jos vyras pareigūnams sakė, jog „užsuks kraniukus“. Šie jos teiginiai tam tikra dalimi patvirtina pareigūnų parodymus dėl A. D. elgesio ir grasinimų su jais susidoroti. Pažymėtina, kad ir pats A. D. pirminiame savo paaiškinime nurodė, jog tuo metu, kai pareigūnas atnešė pasirašyti protokolą, jis pasileido muziką labai garsiai ir pradėjo elgtis „mandrai“ (b. l. 10). Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, spręstina, jog A. D. pagrįstai pripažintas įžeidęs pareigūnų garbę ir orumą. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo paties elgesys lėmė ilgą dokumentų pildymo trukmę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada – A. D. nepateikus vairuotojo pažymėjimo, pareigūnai apie jo teisę vairuoti transporto priemones buvo priversti aiškintis specialių ryšio priemonių pagalba. Kadangi kelių policijoje yra dvi duomenų bazės ir ne abiejose atsispindi aktuali informacija (b. l. 58), todėl patikimos informacijos nustatymas ir dokumentų pildymas užtruko. Apeliaciniame skunde A. D. kelia ir patrulių prilyginimo pareigūnams klausimą. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi bei šio įstatymo prieduose nurodyta informacija, patruliai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Todėl spręstina, kad įžeidžiantis A. D. elgesys buvo nukreiptas policijos pareigūnų atžvilgiu. Apeliantas taip pat nurodo, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi, kadangi jie skirtingai nurodo automobilio dokumentų grąžinimo vietą ir laiką. Tačiau tokie pareigūnų parodymų skirtumai visų pirma nedaro jokios įtakos A. D. veiksmų kvalifikavimui, o antra, jie gali būti paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo padaryto pažeidimo iki jų parodymų teisme davimo. Apelianto teiginiai dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos 72, 74, 76, 113, 118 ir 127 punktų pažeidimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Instrukcija nedraudžia pareigūnams stabdyti kitų transporto priemonių, jei jie mato daromą kitą pažeidimą (76 p.). Nagrinėjamuoju atveju pareigūnai užfiksavo, jog A. D. važiavo neprisisegęs saugos diržo, t. y. darė pažeidimą, todėl, net jei tuo metu ir būtų sustabdę kitą automobilį, jie turėjo teisę stabdyti ir A. D. vairuotą transporto priemonę. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareigūnai specialiomis ryšio priemonėmis pranešė budėtojui apie galimai padarytą pažeidimą, jį padariusį asmenį ir kitus duomenis, o A. D. buvo išaiškinta, dėl ko jis buvo sustabdytas (b. l. 32, 51-52, 58, Instrukcijos 72, 74, 113 p.). Įvertinus tai, kad apelianto automobilyje sėdėjo vaikas, o pats atsakomybėn traukiamas asmuo pageidavo paaiškinimą rašyti savo automobilyje, nėra pagrindo spręsti, jog būtų buvęs pažeistas Instrukcijos 118 punkto reikalavimas. Taip pat atmestinas apelianto teiginys ir dėl Instrukcijos 127 punkto pažeidimo, kadangi ši nuostata išskirtiniais atvejais leidžia asmenį į policijos įstaigą pristatyti ir ne policijos transportu. Įvertinus pareigūnų paaiškinimus, jog asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nusiramino, be to jo sutuoktinė pageidavo vykti kartu, spręstina, kad toks pareigūnų sprendimas nepažeidžia Instrukcijos nuostatų ir nedaro įtakos A. D. veikos kvalifikavimui. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarytą pažeidimą. Pažymėtina, kad ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas. Tos pačios rūšies pažeidimais laikomi pažeidimai, numatyti tame pačiame ATPK skirsnyje, t. y. šiuo atveju – 14 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką“ (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008). Tuo tarpu iš Institucijos pateiktos informacijos apie asmens padarytus pažeidimus (b. l. 4-8) matyti, kad už šios rūšies pažeidimą A. D. atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Anksčiau asmuo buvo traukiamas atsakomybėn tik už KET pažeidimus, kas šiuo atveju negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau net ir pašalinus iš nutarimo, kuriuo skirta nuobauda A. D., sunkinančią aplinkybę, pagrindo keisti nuobaudos dydį nėra. Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Įvertinus pažeidėjo elgesį pažeidimo fiksavimo metu, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (daug kartų baustas už kitos rūšies pažeidimus), darytina išvada, kad sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda yra teisinga ir pagrįsta, kad ja būtų pasiekti nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius