Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui S. K., išvadą duodančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., nedalyvaujant atsakovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareikštu ieškiniu prašė : nutraukti šalių 2006-11-08 sudarytą santuoką dėl atsakovo V. S. kaltės, jai paliekant santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės ir išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina; iš atsakovo priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę P.. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, vaiku. Prieš du metus kilusio konflikto metu ji buvo išvaryta iš namų ir iki šiol gyvena pas savo tėvus. Prašė neskirti termino susitaikymui ir santuoką nutraukti. Santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonių neturi, o namų apyvokos daiktus yra pasidaliję ir vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Kartu su atsakovu susilaukė dukters, kurios išlaikymui prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį ir su ja nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nes šiuo metu atsakovas vaiku nesirūpina ir neteikia išlaikymo. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja ir kreditorių, kuriems būtų skolinga neturi. Apie atsakovo turimus kreditorius jai nežinoma.

Ieškovės atstovas ieškovės ieškinį prašė tenkinti, santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.

Atsakovas V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai CPK 122 straipsnyje nustatyta tvarka. Nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareikšta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys susituokė 2006 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.205 (8 b.l.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovo kaltė pasireiškė nesirūpinimu šeima, girtavimu, vartotu smurtu. Šios nurodytos aplinkybės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie smurtą šeimoje, girtavimą. Atsakovas, kuris apie civilinės bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nereiškė prieštaravimo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jo kaltės dėl santuokos iširimo. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, jog dėl konfliktų ir šeimos iširimo iš dalies yra ir jos kaltė. Teismas, įvertindamas šį ieškovės patvirtinimą, atsižvelgdamas į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje, laiko, kad abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nepakankamai gerbė viena kitą, konfliktavo ir šiuo konkrečiu atveju negalima neginčijamai teigti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik vienas kuris nors iš sutuoktinių, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, tokių kaip liudytojų parodymų, med. ekspertų ar gydytojų išvadų, patvirtinančių ieškovės patirtus sužalojimus dėl atsakovo smurtavimo ar pan. Sutuoktiniai abu nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų šeimą, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai taikytis nenori, yra pagrindas manyti, kad šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, ieškovei paliktina jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė, o atsakovui – jos turima.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuokos metu jiems gimė dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Ieškovė su atsakovu yra nepilnametės dukters tėvai. Iš Panevėžio rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad šiuo metu vaiko gyvenimo ir buities sąlygos yra geros, tinkamos jos ugdymui ir laisvalaikiui. Ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo dukrą. Tėvas dukros nelanko ir prie išlaikymo neprisideda, yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, daro išvadą, kad nepilnametės mergaitės gyvenimas su motina atitinka mažamečio vaiko interesus, todėl gyvenamąją vietą nustato su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str.). Teismas išaiškina tėvams, kad pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama (CK 3.169 str. 3 d.). Nagrinėjant bylą, ieškovė patvirtino, kad neprieštarauja tam, kad tėvas netrukdomai bendrautų su dukra. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir tik esant ginčams tarp tėvų, bendravimo tvarką gali nustatyti teismas (CK 3.170 straipsnis). Šiuo atveju laikoma, kad tėvų bendravimo su vaiku tvarka nustatoma šalių sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė (intuitupersonae) tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų per mėnesį suma yra fakto klausimas byloje, kuris nustatomas pagal civilinio proceso kodekse numatytas įrodinėjimo taisykles. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur ir nors ji išsamių įrodymų apie išlaidas nepateikė, tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas : vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimo ir gydymo išlaidoms. Prašoma priteisti suma laikytina pagrįsta ir protinga bei reikalinga septynerių metų vaiko išlaikymui, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra 162 Eur. Registruoto turto neturi. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Pagal teismo išreikalautus duomenis, V. S. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamas pajamas nėra pateikta, transporto priemonių ir registruoto nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra ginčo dėl šalių turtinės padėtis ir gaunamų pajamų dydžio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar yra nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančius įrodymus. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgė į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, įvertinęs esamo amžiaus vaiko būtinus poreikius, vaiko interesus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 150 Eur išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.200 straipsniai). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma.

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos, į tai teismas turi atsižvelgti nustatant nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs – nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Ieškovė nurodė, kad paskutinius trejus metus atsakovas nevykdė savo kaip tėvo pareigos ir neteikė išlaikymo. Atsakovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą dukrai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu būtų gyvenęs kartu su dukra, ją išlaikęs. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių, pateiktus įrodymus, teismas prašomą priteisti sumą mažina ir iš atsakovo priteisia 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2012-11-19 iki 2015-11-19 (36 mėn.x 100 Eur) (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 3.194, 3.196 straipsniai).

Dėl dalintino turto ir prievolių kreditoriams

Byloje esanti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo išduota pažyma patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu R. S. ir V. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (10,11, 12 b.l.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji kreditorių neturi, o apie atsakovo turimus kreditorius jai nežinoma. Šalys vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2015 m. lapkričio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės prašymu teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – iš V. S. priteisdamas laikiną išlaikymą G. S. po 100 Eur, pardedant nuo lapkričio 20 d. iki bus priimtas sprendimas. Pagal šią nutartį išieškota išlaikymo suma įskaitytina į teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir laikinoji apsaugos priemonė naikintina ( CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 41 Eur dydžio išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Šios išlaidos laikomos įrodytomis ir pagrįstomis bei priteistinomis iš atsakovo (CPK 88 str. 1d.6p.92 str.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei : išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminis mokestis ( CPK 88 str.1d.3p., 92 str., 96 str.1d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2006 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.205, V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – P.) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išregistruojant santuoką, R. S. palikti pavardę „P.“, o V. S. – „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina R. S..

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015-11-20) iki jos pilnametystės.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3600 Eur už trejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2012-11-19 iki 2015-11-19.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – iš V. S. priteistą G. S. laikiną išlaikymą po 100 Eur.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminį mokestį R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 162 Eur žyminį mokestį, 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.