Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. vasario 10 d. G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 12 d., apie 17.40 val., vairuodamas automobilį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 punktų ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė G. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą: 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino. Teismas nurodė, kad G. K. kaltę įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, G. K. ir A. A. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

G. K. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija, jog jo vairuojamas automobilis galėjo kliudyti ir apgadinti A. A. priklausančią tvorą. Tačiau apeliantas neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties, kadangi jis nejuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių apelianto paaiškinimų matyti, kad jis teigia nejutęs automobilių kontakto (manė, kad įvažiavo į sniego pusnį (b. l. 4)). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje apskritai nėra duomenų apie eismo įvykį sukėlusio automobilio apgadinimų mastą bei pobūdį, nėra aišku, kaip buvo apgadinta tvora (apeliantas iškėlė versiją, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodytas apgadintos tvoros ilgis – 5 m, neatitinka realios situacijos), todėl neįmanoma nustatyti, ar smūgis buvo stiprus, t. y. toks, kad jo nebuvo neįmanoma nepajusti ir suprasti, kad buvo kontaktas su tvora. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo tirta apelianto versija, jog jis manė, kad įvažiavo į sniego pusnį.

Nustatyta, kad eismo įvykį matė nukentėjusioji A. A., kuri 2009 m. lapkričio 12 d. paaiškinime nurodė, kad matė, kaip apelianto vairuojamas automobilis atsitrenkė į kiemo medinę tvorą (b. l. 5). Nustatyta, kad ši liudytoja, kurios parodymai yra svarbūs sprendžiant, ar iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta tyčia, teismo apklausta nebuvo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1533/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apelianto apeliacinio skundo teiginių dėl teismo posėdžio metu galbūt padarytų procesinių pažeidimų – nesuteikimo teisės pateikti paaiškinimus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojos, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei pažeidė kaltinamo asmens teisę užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.