- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- II-71-289/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
dalyvaujant suinteresuotos institucijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau - Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovada) atstovui E. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Š. skundą dėl Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados teikimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė I. G. išnagrinėjusi G. Š. pareiškimą, priėmė 2010 m. birželio 28 d. teikimą Nr. 40-44-6-AP-985, kuriuo siūlo G. Š. pareiškimo tyrimą baigti, apie tai pranešant pareiškėjui ir išaiškinant jam teikimo apskundimo tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. teismui nurodė, kad 2010 m. kovo 17 d. įvykus namuose paprastam buitiniam konfliktui, žmona išsikvietė policiją ir su dukra išvyko iš namų. Ji bandė pasiekti savo tikslus, policija leido jai išvykti. Nuo kovo 17 d. iki birželio 20 d. jis nebematė savo dukters. Praėjus savaitei bandė su žmona susisiekti dėl matymosi su dukra. Jis neturėjo tokios galimybės, nes būdavo išjungtas jos telefonas. Kelias dienas ji dar vedė vaiką į darželį. Bandė susitarti su V. Š., tačiau jam nepavyko. Kovo 22 d. jis buvo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kur jam išaiškino, kad jis neturi jokių draudimų nei iš policijos, nei iš prokuratūros, nei iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, todėl turi teisę matytis su dukra, gali nueiti į darželį ir ją pasiimti, prieš tai įspėjus mamą ir auklėtoją. Tai jis pranešė savo sutuoktinei ir nuo tos dienos vaikas nebelankė darželio. Kai norėdavo susitikti su dukra, jam buvo sakoma, kad ji serga. Rūpintis sergančia dukra jam nebuvo suteikta galimybė. Dar ne kartą lankėsi Vaikų teisų apsaugos tarnyboje, tačiau viskas buvo veltui. Vaiko teisių apsaugos tarnyba jį patį perdavė prokuratūrai. Vaikų teisų apsaugos tarnybos darbuotojai nieko nepadarė, kad galėtų matytis su vaiku. Komisariatas priėmė nutarimą, kad nėra tikslo bausti V. Š., nes tėvas pats neieškojo dukros. Jis rūpinosi dukra ir ieškojo kontaktų, pradedant Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir baigiant prokuratūra. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Vaikas dabar yra su mama. Nuo 2010 m. birželio 20 d. galėjo laikinai matytis su dukra, kada ji leisdavo, kada neleisdavo. Tas sprendimas buvo apskųstas Vaikų teisų apsaugos tarnybai. Šiuo metu jis negali matytis su dukra, tik 5 d. per savaitę bet kokiomis komunikacijos priemonėmis gali susisiekti. Tai ne visada pavyksta. Aš nedirba nuo 2008 m. kovo mėnesio iki šiol. Tarp jo su dukra yra labai stiprus ryšys. Būnant šeimai svečiuose ar namuose, dukra mamai neleidžia jos nuvesti į tualetą, liepia jam tai padaryti. Nuvykus į policijos komisariatą jam buvo sakoma, kad yra tiriama, žiūrima, o kas tiriama, nesakoma. Gavo žmonos pareiškimą, jog tėvas pats neieško dukters, nesirūpina ja. Jei jo bent būtų paklausę, būtų pateikęs labai daug medžiagos, kad ieško kontakto su dukra, laksto po Vaiko teisių apsaugos tarnybą, po darželius, net ir prokuratūra sprendė tą dalyką. 2010 m. kovo 17 d. jis nesmurtavo. Jokio pagrindo, jokių įrodymų nebuvo pateikta, tik buvo vertinamas žmonos ir jos sūnaus šmeižtas. Tas teismo sprendimas nelabai kokias pasekmes sukels, jis būtų sukėlęs praeitų metų gegužės mėnesį, nes dukra bent jau būtų mačiusis su tėvu. Vaikas turėjo eiti į darželį, turėjo lavintis, o ne tenkinti motinos norą. Nubaudus žmoną administracine tvarka, būtų įvykdytas teisingumas ir kitą kartą neturėtų noro taip daryti.
Savo patikslintu skundu pareiškėjas G. Š. teismo prašė panaikinti Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės I. G. priimtą 2010 m. birželio 28 d. teikimą Nr. 40-44-6-AP-985 ir patraukti arba įpareigoti Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovadą patraukti administracinėn atsakomybėn V. Š. pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) bei 181³ straipsnio 1 dalį (vaiko teisių pažeidimas).
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja I. B. nurodė, kad nuo kovo 25 d. iki rugpjūčio 31 d. mergaitė buvo neleidžiama į darželį. Pradžioje nelankymo priežastys buvo pateisinamos – liga, tačiau nuo gegužės 10 d. iki rugpjūčio 31 d. be jokių pateisinamų priežasčių vaikas nebuvo leidžiamas į darželį. G. Š. pateikė pažymą, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Žaliūkių g. 71-9, Šiauliuose. Šiuo adresu deklaruota nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. A. Š. gyvenamoji vieta taip pat yra nurodyta šiuo adresu. Iš bylos medžiagos matosi, kad 2010 m. kovo 17 d. mama pasiėmė mergaitę ir išsivedė ją iš namų. Tuomet dalyvavo policijos pareigūnai. Jeigu ji buvo išvaryta, tai jos pasakymas melagingas, kadangi dalyvaujant policijos pareigūnams, ji turėjo visas galimybes pasilikti savo gyvenamojoje vietoje. Ji neteisėtai apsprendė ir vaiko išvedimą. Jei suaugęs žmogus nusprendė išeiti iš savo gyvenamosios vietos, tai jis neturi jokių teisių nuspręsti už nepilnametį vaiką. Trečiasis asmuo ir atsakovas nurodo galiojantį nuosprendį, tačiau jame nėra nustatyta, kad buvo smurtauta mažametės akivaizdoje. Pareiškėjas turi savo nuomonę apie šį nuosprendį ir mano, kad jis priimtas neteisėtai, kad neteisėtai yra apkaltintas, nes jokio konflikto nebuvo. Įvertinus aplinkybę, kad kažkas šeimoje įvyko kovo 17 d., tai nesuteikė teisių V. Š. nuspręsti už mažametį vaiką, kad jis nuo tos dienos nematys tėvo ištisus 3 mėnesius. Byloje pateikta medžiaga apie tai, kur G. Š. kreipėsi, kur ieškojo galimybės susitikti su vaiku. Jis jokios pagalbos negavo. Teismui pateiktos Šiaulių miesto apylinkės eismo nutartys, priimtos civilinėje byloje. Ten teismas nustatė, kad V. Š. parašė prašymą įpareigoti G. Š. gyventi skyrium nuo jos ir nuo jos vaiko. Tai reiškia, kad dar neturėdama jokio teismo sprendimo, ji savavališkai vaiką atskyrė nuo tėvo ir tik tada pareiškė, kad teismas įpareigotų tėvą gyventi atskirai nuo vaiko. Teismas nustatė šias ypač svarbias aplinkybes, kad jokių pagrindų atskirti tėvą nuo vaiko nėra. Birželio 9 d. nutartimi teismas nustato, kad įpareigojimas gyventi vaiką atskirai netenkintinas, išaiškina, kad abu tėvai lygiomis teisėmis gali bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Teismas nepateikė įrodymo, kad tėvo bendravimas su vaiku keltų neigiamas pasekmes. Jokių įrodymų nėra, kad G. Š. elgesys galėtų sukelti vaikui neigiamas pasekmes. Šios nutartys buvo peržiūrėtos ir apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pasisako, kad tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti jį auklėjant. Apeliacinis teismas taip pat išaiškina tai, kad pirmos instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus“. Akivaizdu, kad tie interesai ir vaiko teisės buvo pažeistos. Teismas jas gynė, o pažeidėja yra V. Š.. Teismas sprendė, kad vaiko teisės ir interesai yra prioritetiniai prieš suaugusiųjų interesus, nesutarimus. V. Š. turėjo apsiriboti dėl savo nesutarimų su vyru ir apginti, ir nepažeidinėti nepilnamečio vaiko teisių. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad tėvui ir vaikui yra būtinas betarpiškas bendravimas be Vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikišimo. Net ir tuo pagrindu buvo panaikinta nutartis, kur buvo įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai dalyvauti bendraujant tėvui su vaiku. Šitoje dalyje nutartis panaikinta. Buvo nustatyta, kad tėvas ir vaikas turi bendrauti betarpiškai. V. Š. toliau nebesidomėjo laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, nebepateikė jokių atsiliepimų (viena nutartis), G. Š. atsiliepimas gautas, o V. Š. atsiliepimas negautas (kita nutartis). Jai buvo suteiktas papildomas terminas. Teismas nusprendžia, kad su abiem tėvais vaikas turi bendrauti. Tėvui maksimaliai leidžiama dalyvauti auklėjant vaiką. Šitos aplinkybės buvo tuo laikotarpiu, kai policija savo teikime nustatė, kad nėra jokių požymių, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas pažeidinėjant vaiko ir tėvo teises. Pateikti dokumentai, kad tėvas ieškojo, rūpinosi, kad V. Š. organizuoja konfliktus, nes yra vienas nutarimas atsisakyti ikiteisminio tyrimo. Yra pateikti Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštai, kad yra pateikta prokuratūrai ir gautas atsakymas, kad nėra jokių duomenų, jog G. Š. prieš A. Š. būtų naudojęs smurtą, nėra duomenų, kad jo veiksmai būtų nukreipti prieš mažametį vaiką. Pateiktas dokumentas, siekiantis paneigti šmeižtą apie spynų pakeitimą. Dėl spynų buvo nutrauktas tyrimas. Nėra nustatyta, kad kažkokie veiksmai buvo atlikti mažamečio vaiko akivaizdoje. Mano, kad šis teikimas nepagrįstas, neteisėtas. Pagal byloje surinktą medžiagą matosi, kad V. Š. padarė ATPK numatytą draudžiamą veiką ir už tai ji turi būti nubausta. Pareiškėjas siekia ne pakenkti buvusiai sutuoktinei, o siekia, kad jai būtų pritaikyta atsakomybė už pažeidimą. Ateityje, kad ji suprastų, jog negalima savanaudiškais tikslais naudotis vaiko teisėmis ir grubiai pažeidinėti jas. Šie straipsniai nuobaudos nenumato, ten tik numatytas įspėjimas. Prašo įspėti V. Š., kad ji blogai elgiasi ir tai nebepasikartotų.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas E. T. nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. Centro policijos nuovada buvo gavusi G. Š. pareiškimą, kuris buvo persiųstas iš Pietinės policijos nuovados. Pareiškimas buvo apie tai, kad V. Š. po buitinio konflikto pasiėmė vaiką, išėjo iš namų ir neleidžia matytis su pareiškėju G. Š.. Nuovados tyrėjos, nepilnamečių reikalų specialistės atliko tyrimą, bendravo su V. Š., domėjosi, kokia yra padėtis Šimkų šeimoje, bendravo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais. Jos išsiaiškino, kad V. Š. pasiėmė mažametį vaiką po to, kai G. Š. prieš ją smurtavo, ji buvo jo sumušta ir, siekdama apsaugoti vaiką nuo neigiamo poveikio, pasiėmė jį ir išėjo gyventi pas savo giminaitę. Vėliau aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad G. Š. buvo kreipęsis į Vaikų teisų apsaugos tarnybos specialistus prieš kreipdamasis į policiją. Ten jam buvo duotas atsakymas ginčą dėl vaiko spręsti taikiai ir, jei nepavyktų, kreiptis į teismą. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, nuovados specialistė Gavrilova priėmė teikimą, kuriame parašyta nepradėti administracinės teisenos, nenustačius V. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymių. G. Š. buvo patarta kreiptis į teismą civiline tvarka, spręsti klausimą dėl matymosi su vaiku ir panašiai. Teisminių ginčų nagrinėjimo metu lapkričio mėnesį buvo gautas 2010 m. liepos 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriame kovo 17 d. įvykis ir aprašytas, kad V. Š. lipant laiptais G. Š. stvėrė ją už plaukų, stipriai patraukė į save, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, po to užlipus V. Š. laiptais, sudavė jai delnu ne mažiau kaip tris kartus per veidą. Nuosprendyje rašoma, kad tai yra įrodyta pačios V. Š. parodymais, liudytojų Germanto ir A. S. parodymais. Nenustatyta, kad jie G. Š. apkalbėjo ir jis už tą nusikalstamą veiką yra nuteistas pagal BK 140 str. 1 dalį. Mano, kad tai yra prejudicinis faktas, įrodyta, kad jis smurtavo. V. Š., stengdamasi apsaugoti vaiką nuo neigiamo poveikio ir smurto demonstravimo, pasiėmė vaiką ir išvažiavo gyventi pas giminaičius. Prašo G. Š. skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad nustatyti pažeidimus dėl vaiko yra specifinės tarnybos – Vaiko teisių apsaugos tarnybos - kompetencijoje. Jeigu mažametis vaikas būtų matęs kovo 17 d. konfliktą, tai paties G. Š. veiksmuose būtų ATPK 181 str. sudėtis. V. Š., stengdamasi apsaugoti vaiką nuo neigiamo poveikio, pasiėmė vaiką ir išvažiavo į saugesnę aplinką. Nagrinėjami kovo 17 d. įvykiai. Mano, kad tą turėjo spręsti Šiaulių miesto apylinkės teismas. Dėl matymosi tvarkos nustatymo su dukra G. Š. jie patarė kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Pasak V. Š., G. Š. smurtavo prieš ją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. į teismo posėdį neatvyko, nors apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai - teismo pranešimu. Savo rašytiniu atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neturintį jokio pagrindo, nemotyvuotą ir neįrodytą (b.l. 102-105).
Suinteresuoto asmens V. Š. atstovas advokato padėjėjas A. G. nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. Š. mano, jog G. Š. skundas turi būti atmestas. Pradinis pareiškimas policijai buvo melagingas. Dabar G. Š. neigia, kad smurtavo, teigia, kad V. Š. savo noru išėjo. Kaip ir atsakovo atstovas sakė, yra prejudiciniai faktai, nustatyti nuosprendžiu, kad jis yra smurtautojas ir pažymėtina, kad šiuo metu netgi yra nusikaltėlis. Iš skundo matyti, kad G. Š. bando išaiškinti ATPK 181 str. 1 d. ir 181³ str. 1 d. dispozicijas, išaiškindamas sąvokas, kas yra tėvų valdžia, vaiko teisės ir t.t. Pareiškėjui reikėtų iš arčiau pažvelgti į šių straipsnių dispozicijas, iš kur matyti, kad ATPK 181 str. 1 d. visa veika turi būti nukreipta priešingai vaiko interesams, kas labai aktualu, o 181³ str. 1 d. numatyta, kad ši veika turi būti neteisėta. Mano, kad policija protingai ir teisingai priėmė sprendimą, kad V. Š. visiškai neveikė prieš vaiko interesus, o bandė apsaugoti mažametę mergaitę nuo smurtaujančio sutuoktinio. Ji netgi buvo išginta iš namų. Policijoje nenustatyta, kad V. Š. neteisėtai trukdo savo vaikui pasinaudoti savo teisėmis. Jokio pažeidimo nebuvo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 22-100-051-362/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra neįsigaliojusios, bet vykdomos nuo priėmimo dienos, G. Š. yra uždrausta matytis su vaiku tiesiogiai, tik leidžiama kalbėtis telefonu. Policija teisingai nusprendė, kad V. Š. nepatraukė administracinėn atsakomybėn, nes G. Š. 2010 m. kovo 17 d. kėlė pavojų mažametei, jį kelia ir šiuo metu. Kitame teisme G. Š. yra nuteistas už nusikalstamos veikos įvykdymą ir reikia atsižvelgti į įstatymo leidėjų formuluojamą bausmės paskirtį. Mano, kad pareiškėjas yra pavojingas visuomenei ir kelia pavojų mažametei dukrai. Šiuo metu vyksta net ikiteisminis tyrimas Nr. 41-10141-11 dėl terorizavimo, nes G. Š. sugebėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose užpulti V. Š., kuri ėjo su mažamečiu vaiku. Gerai, kad ten buvo budintis pareigūnas, kuris tą nusikalstamą veiką sustabdė. Pažymėtina, kad tuo metu nebuvo nustatyta nei laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo įsiteisėjęs sprendimas dėl matymosi su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo. V. Š. nepažeidė jokių įstatymų, nei teismo sprendimo, nei nutarties, bet bandė apsaugoti savo mažametę dukrą. G. Š. savo pareiškime akivaizdžiai meluoja policijai, teismui. Jis aiškina, kad tarp jų su dukra yra didelis emocinis ryšys, kad vienas be kito negali. Pareiškime pažymėta, kad V. Š. dirba, o jis augina dukrą. Apylinkės teisme buvo išsiaiškinta, kad nors G. Š. daug metų nedirba, tačiau nesugebėjo savo dukros nuvesti į ugdymo įstaigą. Pati V. Š. dukrą nuveža anksti į ugdymo įstaigą, paskui 17⁰⁰val. ją iš ten pasiima ir, nuvežusi pas mamą, ten ją palieka, o po darbo, apie 21⁰⁰val. vėl pasiima ir vežasi į namus. G. Š. sako, kad tarp jų stiprus emocinis ryšys, tačiau jis sėdi namuose ir nieko neveikia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Pareiškėjas G. Š. savo skundu teismui skundžia Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados specialistės 2010 m. birželio 28 d. priimtą teikimą Nr. 40-44-6-AP-985 (toliau – Teikimas), kuriuo siūloma G. Š. pareiškimo tyrimą baigti (b.l. 17, b.l. 40 adm.b.l 13). Iš medžiagos Nr. 40-44-5-AP-1120 (b.l. 40), kurios pagrindu buvo priimtas Teikimas, matyti, kad G. Š. 2010 m. gegužės 21 d. protokolu-pareiškimu kreipėsi į policija dėl to, kad jo žmona V. Š. 2010 m. kovo 17 d. iš namų pasiėmė jų bendrą dukrą A. Š., gim. 2007 m. liepos 25 d. ir išėjo gyventi pas savo motiną Mickevičiaus g. 17-76, Šiauliuose. G. Š. prašė padėti jam susisiekti su dukra, nurodė, kad V. Š. pažeidžia dukters Amandos interesus bei naudoja valdžią priešingai vaiko interesams. Teikimas buvo priimtas atlikus atitinkamą tyrimą, apklausus V. Š. bei patį G. Š.. Nustatytos faktinės aplinkybės fiksuotos Teikime, kuriame taip pat konstatuota, kad įvykis nėra susijęs su teisės pažeidimu.
V. Š. atsiliepdama į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad 2010 m. kovo 17 d. dėl G. Š. smurto jos atžvilgiu jai kartu su mažamečiu vaiku teko bėgti iš nuosavybės teise priklausančio buto (b.l. 102-105). Sutuoktinis ją mušė ne vieną kartą, tai darydavo jos vaikų akivaizdoje, taip pat ir mažametės dukters Amandos, gim. 2007 m., akivaizdoje (b.l. 122).
Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių V. Š. bei G. Š. vyksta buitiniai konfliktai. Šios aplinkybės yra konstatuojamos ne tik policijos nuovados Teikime, bet ir Šiaulių miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras savo 2010 m. balandžio 21 d. raštu Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių informuoja, kad yra nustatyta, jog tarp suaugusių šeimos narių V. Š. ir G. Š. vyksta konfliktai mažametės dukters akivaizdoje (b.l. 203-204). G. Š. už savo sutuoktinės V. Š. sumušimą yra nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos epizodai), jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sutuoktinės terorizavimo pagal LR BK 145 str. 2 d. (b.l. 235).
2010 m. kovo 17 d. V. Š. kartu su mažamete dukra A. Š., gim. 2007 m. liepos 25 d. iš namų išėjo taip pat po įvykusio buitinio konflikto su savo sutuoktiniu G. Š., kuris ją sumušė. V. Š. vyro buvo tampoma už plaukų, mušama per veidą, stumdoma, ji parkrito ant žemės, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės nustatytos 2010 m. liepos 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 136-139). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir kasacine tvarka neskundžiamas (b.l. 243-247).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą, t.y. neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.
Teismo nuomone, V. Š., esant tokioms anksčiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, neįvykdė veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje bei 181³ straipsnio 1 dalyje, o nustačius tokių teisės pažeidimų požymius, laikytina, kad ji veikė būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis (ATPK 17 str. ir 18 str.).
Darytina išvada, kad Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės 2010 m. birželio 28 d. teikimas Nr. 40-44-6-AP-985, kuriuo siūlo G. Š. pareiškimo tyrimą baigti iš esmės yra surašytas tinkamai ir yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš G. Š. laikiną išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. Š. periodinėmis išmokomis (b.l. 217-218). 2010 m. birželio 9 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant G. Š. gyventi skyriumi nuo V. Š. iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje (b.l. 215-216). Šių nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė ir apeliacine tvarka skundą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas savo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (b.l. 212-214).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 1 p.,
nutaria:
Skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės 2010 m. birželio 28 d. teikimą Nr. 40-44-6-AP-985, kuriuo siūloma G. Š. pareiškimo tyrimą baigti, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.