Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

institucijos - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui T. B. (vaizdo konferenciniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliko (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), įmonės kodas, mokesčių patikrinimą. 2020 m. spalio 22 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas surašant 2020 m. lapkričio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-3866. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-09-30. Pagal Bendrovės pateiktą L. B. AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už minėtą laikotarpį nustatyta, kad likutis 2019 m. gruodžio 1 d. buvo 0,71 Eur, per nagrinėjamą laikotarpį buvo gauta 895,40 Eur, išleista 896,08 Eur. Likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,03 Eur. Pagal Bendrovės pateiktą L. B. AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-09-30 nustatyta, pradžios ir pabaigos likutis 0,24 Eur. Lėšų nebuvo nei gauta, nei išleista. Pagal Bendrovės nagrinėjimui pateiktas atskaitingo asmens R. Z. avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-09-30 nustatyta, kad likutis 2020-02-01 pas atskaitingą asmenį buvo 0,00 Eur. Per minėtą laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 66 598,56 Eur, išleido 46 142,66 Eur, likutis 2020-09-30 pas atskaitingą asmenį buvo 20 455,90 Eur. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama mokėjimus pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, 2021 m. sausio 15 d. duomenimis Bendrovė turi 42 916,78 Eur mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas - R. Z.. Todėl R. Z. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų avanso apyskaitų laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-09-30, matyti, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais R. Z. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos atstovas T. B. paaiškino, kad institucija palaiko savo pareiškime nurodytas aplinkybes. R. Z. yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo su priedais (b. l. 1-3), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad R. Z. yra (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 4-7), balansų kopijos (b. l. 8-17), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 18-20), bankų sąskaitų išrašų kopijos (b. l. 21-22), avanso apyskaitų kopijos, iš kurių matyti mokėjimai kitiems kreditoriams turint mokestinę nepriemoką VMI (b. l. 23-29), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad R. Z. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-46), kita bylos medžiaga.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-3866, patikrintas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus, pardavimus nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. sausio 15 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 42 916,78 Eur. Pagal avansines apyskaitas už tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad R. Z. iš gautų pinigų vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais, kai Bendrovė turėjo skolą biudžetui. (duomenys neskelbtini) vadovas R. Z., žinodamas apie Bendrovėje susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos interesus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. Z. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. Z. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.