- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2630-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23950-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Civilinis ieškovas
- R. P., A. P.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Sigitas Štaraitis
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. P., A. P., jų atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 8 d., apie 19:00 val., viešoje vietoje, Žibuoklių gatvėje prie įvažiavimo į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia smūgiuodamas kastuvu bei mesdamas metalinį kibirą sudaužė ir apgadino A. P. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įlenkė automobilio stogą, tuo bendrai padarydamas A. P. 165 eurų dydžio turtinę žalą, po to, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, kastuvu sudavė R. P. per dešinę ranką ir krūtinę bei dešinę koją tuo sukėlė R. P. fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas dešinės krūtinės srityje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 8 d., šeštadienio vakare, atvažiavo pas buvusios draugės R. P., su kuria buvo sugyventiniais 16 metų, motiną A. P. ir išgėrė butelį degtinės, paminėdami jos buvusį vyrą. Atvažiavo R. su nauju gerbėju, tarpduryje įvyko apsižodžiavimas necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje rado, kas papuolė ir sudaužė automobilio stiklą. Pribėgo prie kitos pusės ir svirduliuodamas, kažkokiu tai būdu sugebėjo išmušti dar vieną stiklą, būdamas girtas 2.5 promilių. Padarė negražų įvykį. Dėl pačios R. P. nelabai ką atsimena, bet pripažįsta kaltę, nes atsirado pas ją tos kraujosruvos, yra įrodymai. Atvažiavo policijos patrulis ir išvežė į greitąją, nes turėjo didelių traumų. Buvo apkultas A. P. bei griuvo. Pajuto pyktį, bet žmogui nenorėjo nieko blogo padaryti ir sugadino automobilį. R. buvo artimas žmogus ir pajuto neapykantą būdamas apsvaigęs naujam jos sugyventiniui. Blaivas nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl civilinio ieškinio sutinka tiek dėl turtinės, dėl neturtinės žalos. Atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti jo atžvilgiu.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
2019 m. birželio 8 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, vartodamas necenzūrinius žodžius, su kastuvu sudaužė automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį ir dešinės pusės priekinį stiklą. Taip pat subraižė automobilio stogą, mesdamas metalinį kibirą. Automobilis priklauso pareiškėjui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris patirtą žalą patikslins tyrimo eigoje. Taip pat prie automobilio buvo A. P. sugyventinė R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai J. K. pataikė su kastuvu į dešinę ranką ir dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Visa tai vyko viešoje vietoje, prie įvažiavimo į pervežimo įmonę. Turtas „Kasko“ nedraustas. J. K. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. l. 1-2).
Nukentėjusiojo A. P. 2019 m. birželio 8 d. pareiškimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 19:00 val., važiavo su sugyventine R. P., gim. (duomenys neskelbtini), į kapines, kai sustojo adresu (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su sugyventinės mama, kuri ten dirba. Užėjus pas mamą į darbą, ten buvo R. P. buvęs sugyventinis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ir juos pamatęs pradėjo agresyviai elgtis. Kadangi R. P. pamatė buvusį sugyventinį, jam pasakė, kad važiuojam iš čia, nes gali būti bėdų. Su R. P. nuėjo į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį užsikūrė ir tuo momentu iš pastato išbėgo J. K.. Išbėgęs prie laiptų pamatė kastuvą, griebė jį ir pribėgęs prie automobilio, viešoje vietoje, trenkė 3 kartus su minėtu kastuvu į priekinį automobilio stiklą, taip jį sudaužydamas. Po stiklo sudaužymo J. K. nuėjo atsisėsti ant laiptų. Tada jis išlipo iš automobilio ir skambino policijai. Kai J. K. išgirdo, kad kviečia policiją, vėl atsistojo, pasiėmė kitą kastuvą, kuris buvo šalia laiptų ir pribėgęs trenkė vieną kartą į minėto automobilio, dešinės pusės priekinį langą ir jį sudaužė. Kol J. K. daužėsi su kastuvais, jis pataikė R. P. į dešinę ranką, ir dešinės kojos šlaunį, nuo ko atsirado kraujosruvos. Tokiais veiksmais sukėlė R. P. fizinį skausmą. Tada nuėjo iki tų pačių laiptų ir pasėmęs metalinį kibirą metė į jį, bet nepataikė, o pataikė į mašinos stogą ir taip jį nubrozdino. Tada priėjo prie metalinio karučio ir norėjo pulti, tiek ant jo, tiek ant R. P., bet išsigandęs, kad gali būti sutrikdyta jų sveikata, jis puolė gintis ir gindamasis sudavė kumščiu vieną kartą J. K. į veidą. Tada šis paleido minėtą karutį, ir nukrito ant žemės. Darydamas visus šiuos veiksmus J. K. vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „pyderas“ ir pan., taip pat grasino, kad užmuš, padegs. Visa tai vyko viešoje vietoje, prie įvažiavimo į pervežimo įmonę. Kokia tiksli jam padaryta turtinė žala, patikslins tyrimo eigoje. Turtas „Kasko“ nedraustas (1 t., b. l. 13-18).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matosi vieno aukšto mūrinė būdelė, o šalia jos matosi baltos spalvos metaliniai vartai. Šalia vartų, ant asfaltuotos kelio dangos, matosi stovintis priekiu į vartus automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Už automobilio galo, dešinėje pusėje matosi ant šaligatvio numestas kastuvas su medine rankena ir surūdijęs metalinis kibiras. Prie minėtos būdelės matosi betonuoti laiptai, o šalia jų - dar vienas kastuvas medine rankena. Prie automobilio matosi šukės aplink visą automobilį, taip pat matomos šukės ant automobilio kapoto ir stogo. Matosi išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinis keleivio langas, sudaužytas visas automobilio priekinis stiklas. Taip pat ant automobilio stogo matosi nubrozdinimai. Įvykio vieta nufotografuota. Paimti du kastuvai ir metalinis kibiras (1 t., b. l. 15-25).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje paimti du kastuvai ir metalinis kibiras, kurio vienas šonas sulankstytas, viršuje kibiro kraštai taip pat sulankstyti. Kastuvai ir kibiras po apžiūros atiduoti saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas. (1 t., b. l. 26-37, 38-40).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. birželio 8 d., 19 val. 27 min., J. K. alkoholio matuokliu nustatytas 2,56 promilių neblaivumo laipsnis. Nukentėjusieji A. P. ir R. P., tą pačią dieną, atitinkamai 19 val. 30 min. ir 19 val. 33 min., buvo visiškai blaivūs (0,00 promilės) (1 t., b. l. 46-48).
2019 m. birželio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1475/2019(02) nurodyta, kad R. P. nustatyta: kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruvos dešinės krūties srityje, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. birželio 8 d., apie 19 val. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (1 t., b. l. 106).
2019 m. birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1446/2019(02) užfiksuota, kad poodinės kraujosruvos veide, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai kaktoje, krūtinėje, dešiniame petyje, abiejose rankose, kairėje kojoje, muštinės žaizdos kaktoje, smakre, viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienelės lūžimas J. K. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dvidešimt vieno trauminio poveikio (kontakto) pasekoje. Odos nubrozdinimai rankose, kojose galėjo atsirasti ir griuvimo metu po kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. birželio 8 d. Sužalojimai dėl viršutinio žandikaulio lūžimo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 164-165).
Nukentėjusysis A. P. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė tyrimui Jiezno UAB „Juta“ automobilio remonto sąmatą Nr. K-5914, 3 lapus, kurioje nurodyta remonto suma - 755,73 eurai (1 t., b. l. 68-73).
Nukentėjusysis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad savo 2019 m. birželio 8 d., duotus pirminius parodymus patvirtina. Dėl apgadinto jam priklausančio automobilio „AUDI A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu padaryta bendra 165 eurų vertės žala. Dėl sudaužyto priekinio automobilio stiklo padaryta 100 eurų žala, dešinės pusės priekinių durelių stiklo vertė - 40 eurų, dėl apgadinto stogo padaryta 25 eurų žala. Dėl automobilio remonto, tai yra stiklų pakeitimo ir stogo sutvarkymo padaryta bendra 755,73 eurų turtinė žala. Įvykio metu, 2019 m. birželio 8 d., apie 19.00 val., kai jis su sugyventine R. P. vyko į kapines, užsuko pas jos motiną, kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ten atvykęs automobilį pastatė prie sargų namelio, gatvėje. Jis kartu su R. P. nuėjo į namelio vidų, kur buvo R. P. mama, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, ir su ja namelyje buvo buvęs R. sugyventinis J. K., kuris taip pat buvo visiškai girtas. Kai įėjo į namelio vidų, jis į K. nekreipė dėmesio, jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, nes kai su R. pamatė, kad jos motina ir K. girti, jie apsisuko ir išėjo iš namelio. Kai jie tik įėjo į namelį, K. pamatęs juos, pradėjo iš karto rėkauti, juos koneveikti. Jis jo tik paklausė, ko jis jam skambinėja, ir jis su R. išėjo. Jis atsisėdo savo automobilyje už vairo. R. atsisėdo dešinėje keleivio vietoje, priekyje. Jam dar nespėjus užvesti automobilio, pamatė, kaip laiptais staiga lipa K., kuris pasiėmė prie durų buvusį kastuvą ir juo užsimojęs girtas, bėgo kažką rėkdamas link jo automobilio. K. pribėgęs prie automobilio dešinės pusės, kastuvu, metaline dalimi tris kartus sudavė per priekinį automobilio stiklą. Stiklas sudužo. Tada jis išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kviečia policiją. K. numetė kastuvą į kairę pusę ant žolės. Tuo metu iš automobilio išlipo ir R. Kai tik pasakė, kad kviečia policiją, K. svirduliuodamas greitu žingsniu nuėjo prie laiptų, kur matė, kaip jis griuvo ant laiptų priekiu, bet ar susižalojo stipriai, pasakyti negali, kadangi buvo apie 6-7 metrų atstumu, jį matė iš nugaros. K. atsikėlė nuo laiptų, pasiėmė antrą kastuvą, kuriuo užsimojęs ėjo atgal prie jo automobilio dešinės pusės, kur stovėjo R., ir rėkdamas bei plūsdamas jį, sakydamas „pyderas, nežinai kas tau dabar bus“, kastuvu smūgiavo į automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą. Tuo pačiu metu matė, kaip K. pataikė R. P. per dešinę ranką ir į durelių stiklą, kuris sudužo. K. dar kartą užsimojo suduoti ir smūgiavo, bet ar sudavė R., nematė, kadangi stovėjo kitoje automobilio pusėje ir per kėbulą nesimatė. Į stiklą nepataikė. Be to, durelių stiklas buvo sudužęs po pirmo suduoto smūgio. Matė, kaip R. atiminėjo iš K. kastuvą, stūmė jį nuo automobilio. K. kastuvą numetė į kairę pusę ir sukdamasis, jis pats griuvo ant kairiojo šono, ant betono, kur netoliese stovėjo metalinis kibiras su šiukšlėmis. K. atsistojo, paėmęs tą metalinį kibirą su šiukšlėmis metė į automobilį ir pataikė į stogą, kurį apgadino. K. ėjo link laiptų namelio, kur prie laiptų stovėjo metalinis karutis. Jį paėmęs K. už karučio dėžės kėlė ir griuvo aukštielninkas, ant laiptų užsiversdamas karutį ant savęs. Karutis ant jo užkrito taip, kad rankenos ir ratas buvo prie jo galvos, o kita dalis ant jo kūno. K. karutį nustūmė nuo savęs, atsistojo ir vėl kėlė karutį. Taip pat paėmęs už dėžės, ir svirduliuodamas nešė link jo automobilio, kaip suprato, norėdamas mesti į automobilį. Kol K. nepriėjo prie automobilio, jis su R. ėjo link automobilio priekio. Tada, jis būdamas jam iš dešinės pusės kartu su R., nieko nelaukęs, kol K. daugiau neapgadins automobilio, mesdamas metalinį karutį vieną kartą kumščiu jam sudavė į veidą. Pataikė į kairės pusės apatinį žandikaulį. Po suduoto vieno smūgio, K. nugriuvo ant nugaros kartu su karučiu. Kai K. griuvo, tai karučio nepaleido, ir jis karutį užsivertė ant savęs. Karutį K. pats nusivertė nuo savęs ir tada jis matė, kad K. bėga kraujas iš kairio antakio. Suprato, kad jis prasikirto pats griūdamas su karučiu. K., nuvertęs nuo savęs karutį, atsisėdo ir sėdėjo ant asfalto, kai atvyko policijos pareigūnai. Jis policijai skambino iš karto, kai K. išdaužė priekinį automobilio stiklą. Atvykus pareigūnams, K. plūdo pareigūnus. Tada jam pradėjo stipriau bėgti kraujas iš prakirsto kairio antakio, ir dešinės veido pusės, tai yra prie lūpų. Jis susižalojo pats su karučiu, kadangi po suduoto smūgio į dešinį apatinį žandikaulį jokių akivaizdžių sužalojimų, kraujavimų nebuvo. Policijos pareigūnai K. iškvietė greitąją, kurie atvykę K. išsivežė į Kėdainių priėmimo skyrių. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo apgadintą automobilį, surinko kastuvus ir kibirą, su kuriais K. apgadino automobilį. Jam yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos. Jis po šio įvykio buvo sukrėstas, patyrė stresą, be to, jis negali naudotis apgadintu automobiliu, kadangi šis nėra sutvarkytas. (1 t., 55-59).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo J. K. dėl R. P. sužalojimų aplinkybių užfiksuota, kad akistatos metu nukentėjusysis A. P. nurodė, kad jo sugyventinę R. P. kastuvu sužalojo įtariamasis J. K. Įtariamasis J. K. teigė, kad su kastuvu R. P. nemušė ir nesužalojo, jis tik pirmas pradėjo konfliktą (1 t., b. l. 78-81).
Nukentėjusioji R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad tvirtina savo duotus pirminius parodymus 2019 m. birželio 8 d. Ji 2019 m. birželio 8 d., apie 19.00 val., kai su sugyventiniu A. P. vykdami į kapines užsuko aplankyti jos mamą, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji sargauja ir gyvena. Jie vyko A. P. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Ji su A. P. ėjo kartu pas mamą į namelį. Įėjus į vidų pamatė, kad mama A. P. yra girta, pas ją namelyje buvo girtas buvęs jos sugyventinis J. K., su kuriuo jau negyvena apie porą metų ir jokio bendro ūkio neveda ir nebendrauja. Pamatęs juos, K. pradėjo kažką girtas rėkauti kažką. Tada ji su P. apsisuko ir išėjo į automobilį. Tik atsisėdus į automobilį ir nespėjus išvažiuoti, atbėgo girtas K., nešdamas rankose kastuvą, su kuriuo pradėjo daužyti automobilio priekinį stiklą. Kastuvu sudavė tris kartus. Kai K. daužė automobilio priekinį stiklą, tai ji su P. išlipo iš automobilio. A. pasakė, kad kvies policiją, paklausė ką jis daro. Atėmė kastuvą iš jo. K. tada nuėjo atgal prie namelio, kur pasiėmė prie laiptų buvusį antrą kastuvą. Tada K. sakydamas, „ką tu man policiją kviesi“, priėjo jau su kitu rankose laikomu kastuvu prie keleivio priekinių durelių, kur buvo ji ir stovėjo šalia durelių. Tada K. užsimojo kastuvu ir smūgiavo į automobilio durelių stiklą. Tuo pačiu metu K., smūgiuodamas į stiklą, pataikė jai per dešinę ranką ir pataikė į stiklą. Ji norėjo jį nustumti, kad jis nedaužytų. Tada jis dar kartą užsimojo duoti kastuvu į stiklą ir pataikė jai per dešinę koją, šlaunies srityje, bet į stiklą nepataikė. Durelių stiklą išdaužė iš pirmo smūgio, kurio metu pataikė jai per ranką. Viskas vyko staiga. Po smūgio jai į koją, ji ištraukė iš K. rankų kastuvą. Jis tada nuėjo atgal prie namelio ir paėmė metalinį kibirą, kurį metė į jos ir P. pusę, bet į juos nepataikė, kibiru apgadino automobilio stogą. A., siekdamas apsaugoti savo turtą, kad nesužalotų nei jos, nei P., kad jis nusiramintų kol atvyks policijos pareigūnai, vieną kartą sudavė ranka, kumščiu ar delnu, pasakyti negali, nes nematė, kadangi buvo toliau nuo jų. Tuo metu K. tampė metalinį karutį, kurį pakeldavo norėdamas suduoti į automobilį. Tuo metu P. jam ir sudavė smūgį. Nuo suduoto smūgio K. nugriuvo ant asfalto. Kai K. po vieno suduoto P. smūgio nugriuvo, daugiau jo niekas nemušė. Po P. suduoto smūgio, K. nugriuvo ant užpakalio ir paskui atsigulė ant nugaros. Jis veidu į asfaltą nesitrenkė. K., ji matė, eidamas paimti kastuvo, karučio, ne vieną kartą pats griuvo prie laiptų, prie karučio. Jis pats girtas griuvinėdamas galėjo susižaloti veidą ar kitas kūno vietas. Kadangi viskas vyko staiga, tai tikrai nepastebėjo, ar prieš suduodant P. smūgį K. į veidą, jis jau buvo kruvinu veidu ar ne, pasakyti tikrai negali. Bet po to, kai gulėjo ant asfalto, tai matė, kad jam buvo kruvina ties lūpomis. Paskui atvyko pareigūnai ir K. sulaikė. Buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba. Įvykio metu, K. sudavus kastuvu per dešinę ranką ir vieną kartą per dešinę koją, jai skaudėjo, ji juto fizinį skausmą. Po įvykio skaudėjo ir dešinę krūtinės pusę. Jai yra kraujosruvos ant rankos, ant krūtinės ir ant dešinės kojos. Jai skaudėjo sumuštas vietas. Pirminėje apklausoje sakė, kad fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, kadangi nenorėjo turėti jokių reikalų su K. Kadangi J. K. jai sukėlė fizinį skausmą, ji patyrė stresą, išgąstį, buvo šokiruota tokiu J. K. elgesiu. Jai buvo sutrikdyta rimtis, kadangi paskui negalėjo nei ji, nei P. vykti į kapines, kaip buvo suplanavę. Po patirto streso, vakare buvo sunku užmigti. Jai yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88-89, 90-94).
Liudytoja A. P. parodė, kad J. K. pažįsta, kadangi apie 16 metų jis gyveno su jos dukra R. P. Šiuo metu dukra su J. negyvena kartu ir jokio bendro ūkio neveda apie du metus. Jos duktė šiuo metu gyvena su kitu sugyventiniu A., jo pavardės nežino. 2019 metų birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nežino, apie 19 valandą pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo J. K. Ji jo nekvietė. Jis buvo girtas, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jo kalba buvo nerišli, žodžiai pynėsi. J. atėjęs jos prašė jam patarti, kaip jam susigrąžinti R. Ji su juo kalbėjosi apie 10 minučių. Po to J. pasakė, kad eina namo, ir jis išėjo. Ji buvo savo namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių, todėl jokio triukšmo ar kažkokių keistų garsų negirdėjo. Jai būnant namuose, už kokių 10-15 minučių, nuo J. išėjimo į namus atėjo jos duktė. Ji pasakė, kad J. apdaužė jos draugo automobilį. Po to iškart R. išvažiavo. Po kurio laiko ji dar buvo išėjusi į kiemą pažiūrėti, matė, kad ant takelio buvo stiklo šukių. Daugiau J. iki šiol nematė. Pačio įvykio taip pat nematė (1 t., b. l. 117-120).
Liudytoja J. V. parodė, kad 2019 metų birželio 8 d., nuo 21 val. dirbo reagavime. Kai atvyko į darbo vietą, Kėdainių rajono policijos komisariate buvo atvykę nukentėję asmenys, tai yra A. P. ir R. P.. Jie nurodė, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus J. K. apgadino A. P. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. nepamena, kadangi į įvykį reagavo Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas A. B. Ji apklausė liudytoją R. P., kuri nurodė, kad 2019 metų birželio 8 d., apie 19.00 val. atvyko pas motiną, (duomenys neskelbtini). P. nurodė, kad įvykio metu girtas jos buvęs sugyventinis J. K., kai jie norėjo jau išvažiuoti, atėjo su kastuvu ir tris kartus sudavė į P. automobilio priekinį stiklą, kurį sudaužė, ir, jai išlipus iš automobilio nustumti K. nuo automobilio, tuo momentu K. kastuvu jai sudavė per dešinę ranką, aukščiau alkūnės. P. nurodė, kad skauda ir dešinę šlaunį, bet kuriuo momentu jai buvo sužalota dešinės kojos šlaunis negalėjo nurodyti. Pirminėje apklausoje P. nurodė, kad ją netyčia užgavo K., nes ji bandė užkirsti kelią tolimesniam automobilio apgadinimui, kai K. buvo užsimojęs kastuvu, ir ji užstojo bei bandė K. nustumti nuo automobilio. Apklausos metu P. nurodė, kad jai fizinis skausmas įvykio metu, kai buvo sužalota, nebuvo sukeltas, tik vėliau pajuto skausmą sumušimo vietose, kai atsirado kraujosruvos. P. nurodė, kad K. jokių pretenzijų dėl sumušimų neturėjo. P. apie kairės rankos sumušimą nieko nesakė. Tikslesnių įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes į įvykį reagavo ir dokumentus pildė tyrėjas A. B., o ji tik apklausė P. (1 t., b. l. 123-126).
Susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (2 tomas, b. l. 81)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 8 d., apie 19:00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie įvažiavimo į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia smūgiuodamas kastuvu bei mesdamas metalinį kibirą sudaužė ir apgadino A. P. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įlenkė automobilio stogą, tuo bendrai padarydamas A. P. 165 eurų dydžio turtinę žalą, po to, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, kastuvu sudavė R. P. per dešinę ranką ir krūtinę bei dešinę koją tuo sukėlė R. P. fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas dešinės krūtinės srityje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
J. K. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
J. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 5-8), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 9), Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų grupėse nėra. Dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakteristikoje apibūdinamas teigiamai. (2 t., b. l. 14, 17). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, nukentėjusieji atleido kaltinamajam, susitarė dėl žalos atlyginimo ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė dėl žalos atlyginimo jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. P. ir A. P. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 81-82).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. nurodė, jog savo reikalavimą dėl neturtinės žalos mažina ir prašo priteisti iš kaltinamojo 350 eurų neturtinę žalą bei 250 eurų bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. nurodė, jog atsisako reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, o prašo priteisit tik turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas teismui susitarimas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 350 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų per du mėnesius, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. įsipareigoja atlyginti 755,73 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 73 centus) turtinę žalą per du mėnesius. Šalys nurodė, jog žalą kaltinamasis turi atlyginti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl teismas tvirtina tokį šalių susitarimą (2 t., b. l. 83).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 156-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kibiras, 2 vnt. kastuvų apžiūrėti ir atiduoti saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (1 t., b. l. 38-40), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini.
2019 m. rugpjūčio 8 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. turtui (2 t., b. l. 24-31, 32-34, 35-36, 37-50). Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio ir terminų, prašo laikiną nuosavybės apribojimą panaikinti, todėl proceso dalyviams prašant, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. turtui panaikintinas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2019 m. rugsėjo 25 d. pateiktą teismui susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. P. ir A. P..
J. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 350 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 755,73 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 73 centus) turtinę žalą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kibirą, 2 vnt. kastuvų apžiūrėtų ir atiduotų saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
2019 m. rugpjūčio 8 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: keleiviniam automobiliui, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), markė: MITSUBISHI, modelis: CARISMA, spalva: MĖLYNA; Žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatui - Gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), Pastatui – Ūkiniui pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini); Kitiems inžineriniams statiniams - Kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš J. K. proceso (pašto) išlaidų – 5,37 Eur (penkis eurus 37 centus) valstybės naudai.
Išaiškinti J. K.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.