Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad Kauno rajono skyriaus specialistai 2015 m. spalio 7 d. pagal gautą prašymą vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą 7ŽN-109-(14.7.73). Patikrinimo metu nustatyta, 0,2253 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 5233/0011:935), esantis (duomenys neskelbtini)., naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas 2005 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500. Už žemės sklypo ribos, pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje yra pasodintas sodas, sodinamas daržas. Užimta ir naudojama apie 9 arus valstybinės žemės. Vakarinėje žemės sklypo pusėje, už žemės sklypo ribos, yra pastatytas metalinis garažas, medinė malkinė (pagal A. L. parodymus statiniai statyti apie 1970 m.), sukrauta krūva malkų, yra įrengtas daržas. Užimta ir naudojama apie 4-5 arus valstybinės žemės. Kauno r. skyrius 2015-10-12 raštu Nr. 7SD-6129-(14.7.104) informavo A. L., kad yra naudojama valstybinė žemė ir paprašė geranoriškai iki 2015-12-01 atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę. Pakartotinai patikrinus 2015-12-04 (aktas Nr. 7ŽN-176-(14.7.73) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad išardyta medinė triušidė ir nuvežta pusė krūvos malkų, kiti 2015-10-07 akte Nr. 7ŽN-109-(14.7.73) nurodyti pažeidimai nepašalinti.

Kauno apylinkės teismas 2016-02-02 pripažino A. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. ir skyrė jai 130 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N438-1330/2010).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, tarp jų ir subjektyviosios pusės požymio - tyčios, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Apygardos teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad A. L., savavališkai tyčia užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-10-07 buvo atliktas A. L. privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. 5233/0011:935), esančiame (duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimas vietoje, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-109-(14.4.73) (b.l. 7-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius 2015-10-12 raštu Nr. 7SD-6129-(14.7.104) informavo A. L., jog iki 2015-12-01 ji turi pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t.y. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (b.l. 12-13). Pakartotinai 2015-12-04 atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad 2015-10-07 žemės naudojimo patikrinimo nurodyti trūkumai nepašalinti. Savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė, esanti šalia namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., neatlaisvinta - išardyta tik medinė pašiūrė ir nuvežta dalis malkų. Tai konstatuota 2015-12-04 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 7ŽN-176-(14.7.73) (b.l. 14-15). Dėl šios priežasties A. L. 2015-12-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 3-5). A. L. prašė išaiškinti, ką ji turėtų daryti su statiniais, kurie buvo statyti apie 1970 metus jos mirusio vyro, su vaismedžiais ir vaiskrūmiais, kurie yra užaugę. Teigia, jog ji siekė išsipirkti visą valdomą sklypą, tačiau nesuprato kodėl jai nebuvo leista tai atlikti( b.l.23).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog A. L. atliko priešingus teisei veiksmus, tai yra savo reikmėms naudojo valstybei priklausančią žemę, esančią už žemės sklypo ribos, pietinėje jo dalyje. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog dėl išaiškinimo kokiu būdu pašalinti trūkumus ir atlaisvinti žemės sklypą, pažeidėja į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi tik po to, kai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors tai galėjo padaryti iš karto, kai jai buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, ir per dviejų mėnesių laiko tarpą iki sekančio patikrinimo turėjo galimybę pašalinti nurodytus trūkumus, tačiau to nepadarė.

Tačiau apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmos instancijos teismas įvertino ne visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurias šioje konkrečioje situacijoje buvo būtina įvertinti. Kaip matyti iš liudytojos V. G. parodymų, A. L. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su klausimu kaip atlaisvinti valstybinę žemę du kartus: į vieną paklausimą iki teismo posėdžio Nacionalinė žemės tarnyba jau buvo atsakiusi, į kitą paklausimą dar buvo ruošiamasi atsakyti (b.l. 29-30). Tačiau teismas plačiau nesiaiškinęs šios faktinės aplinkybės nepagrįstai konstatavo, jog kokiu būdu pašalinti trūkumus pažeidėja iš karto po pirmojo patikrinimo akto surašymo galėjo kreiptis, tačiau padaryta tai tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Liudytojos V. G. parodymai, tiek apeliaciniam teismui pateikto 2016-02-11 rašto Nr. 7SD-871-(14.7.104) (b.l. 51)duomenys patvirtina, jog pirmą kartą skundą Nacionalinei žemės tarnybai A. L. pateikė 2015-12-04, t.y. iki protokolo surašymo, o į šį paklausimą buvo atsakyta 2016-01-15 raštu Nr. 1SS-158-(7.5), į antrą paklausimą 2016-02-11 raštu nr.7SD-871-(14.7.104.) kad ji privalo grąžinti ankstesnę žemės padėtį, tai yra atlaisvinti valstybinę žemę pasiimant tik jos sodintus sodinius, malkas bei pašalinant statinius. Tuo pačiu raštu Tai reiškia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-12-07 A. L. buvo surašytas, neatsižvelgiant į tai, kad A. L. buvo paprašiusi išaiškinti 2015-10-12 įpareigojimą, kuriame buvo tik abstrakčiai nurodyta atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (b.l. 13).Teismo manymu, kadangi A. L. geranoriškai siekė pašalinti pažeidimus aiškindamasi kaip įgyvendinti likusius įpareigojimus, be to, pagal galimybes ji ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. išardė medinę pašiūrę, iš valstybinės žemės patraukė dalį malkų, sužinojusi, jog ji negali prižiūrėti valstybinės žemės ploto, esančio šalia jos sklypo, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama leisti jai naudotis Valstybine žeme.

Svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, kad 2016-02-02 ( tą pačią dieną buvo priimtas skundžiamas nutarimas) buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 7VĮ-122-(14.7.2), kuriuo A. L. leista laikinai iki 2016-12-31 naudotis valstybinės žemės 0,09 plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 49), tai yra tuo pačiu plotu, kurį ta pati institucija reikalavo atlaisvinti. Tai rodo, jog tarnyba, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl savavališko valstybinės žemės ploto užėmimo, leido apeliantei naudotis valstybinės žemės sklypu iki 2016-12-31. Tai reiškia, kad toks naudojimasis valstybine žeme ir iki potvarkio priėmimo esmingai nepažeidė niekino interesų. Teismas turėdamas informaciją apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kreipimąsi į Instituciją, turėjo galimybę sulaukti atsakymų iš Institucijos, kurie buvo svarbūs vertinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens subjektyviuosius požymius. Nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas buvo prižiūrimas, t.y. tvarkomas ir šienaujamas ( fotonuotraukos), be to, 2002 m. A. L. net buvo įteiktas ir Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos seniūnijos padėkos raštas už geriausiai tvarkomą Karmėlavos seniūnijoje sodybą vienkiemyje (b.l.24). Šio aplinkybės iš esmės rodo tai, kad valstybės institucijos apie prižiūrimą valstybinės žemės plotą informaciją turėjo ženkliai anksčiau ir vykdydami savo pareigas, šį klausimą privalėjo spręsti nelaukdami kitų gyventojų skundų ar pareiškimų. Todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, įdėtos asmens pastangos užtikrinant tvarką ir atliekant valstybinės žemės priežiūrą negali būti baudžiamos.

ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kadangi A. L. veiksmuose nenustatytas būtinasis pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia savavališkai užimti valstybinę žemę, todėl jos veika neatitinka ATPK 45 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad A. L. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to pirmosios instancijų teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. L. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 2 punktu,

nutarė:

A. L. atstovo advokato Raimundo Lignugario skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutartis neskundžiama.