Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-14007-862/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
e2YT-14007-862/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09487-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto 35-asis notaro biuras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14007-862/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09487-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19.; (S) 3.4.5.20.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto 35-asis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti A. S. nepilnamečio M. S. vardu terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos, G. P., mirties (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties; išduoti A. S. teismo leidimą palikimui, atsiradusiam po G. P., mirties (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pagal apyrašą. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo buvusi sutuoktinė ir nepilnamečio M. S. motina G. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. P. mirties pareiškėjas dėl paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi, tačiau nurodė, jog reikalingas teismo leidimas palikimui priimti. Kol pradėjo rinkti reikalingus dokumentus, terminas palikimui priimti buvo praleistas. Testamentų registro duomenimis, palikimo po G. P. mirties niekas nepriėmė. G. P. mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat galimai piniginės lėšos bei pensijų fonde sukaupti pinigai.

Teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes bei prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad M. S. yra vienintelis G. P. vaikas, kitų pirmosios eilės įpėdinių nėra. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena kartu su tėvu - pareiškėju, kurio ir G. P. santuoka buvo nutraukta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-asis notaro biuras, per teismo nustatytą terminą, atsiliepimo į pareiškėjo A. S. pareiškimą nepateikė, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad G. P., mirusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio M. S. motina (medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) nuorašas; gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo A. S. ir G. P. santuoka buvo (duomenys neskelbtini) nutraukta (ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ testamentų registro 2022-03-09 išraše nurodyta, kad po G. P. mirties jos palikimo niekas nepriėmė. G. P. jos mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (VĮ „Registrų centras“ 2022-02-15 išrašas). Pareiškėjas nurodė, jog galimai palikėjos turtą sudaro piniginės lėšos, pensijų fonde sukaupti pinigai. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Iš VĮ „Registrų centras“ 2022-02-10 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1257, nustatyta, kad G. P. mirė ištuokoje, turėjo vienintelį nepilnametį vaiką – M. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Po G. P. mirties, M. S. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Priešingų duomenų byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimų priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

G. P. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai įgyvendinti savo teisės priimti palikimą po G. P. mirties negalėjo, kadangi į notarų biurą kreipėsi, tačiau sužinojęs, kad reikalingas teismo leidimas palikimui priimti, pradėjęs rinkti reikiamus dokumentus, šį terminą praleido. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjo pareikštą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti tenkintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas A. S. prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. P. mirties, nepilnamečio M. S. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pareiškėjas A. S. yra nepilnamečio M. S. atstovas pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepilnametis vaikas yra palikėjos G. P. pirmos eilės įpėdinis. Taigi jis turi teisę paveldėti mirusios motinos palikimą. Pasak pareiškėjo, palikėja turėjo minėtą nekilnojamąjį turtą (butą), galimai kitas pinigines lėšas, pensijų fonde sukauptus pinigus. Pareiškėjas nenurodė, ar palikėja turėjo skolinių įsipareigojimų. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjui teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjos turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju už palikėjos skolas atsakoma tik paveldėtu, bet ne visu savo turtu.

Pareiškėjui išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po palikėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir žyminio mokesčio grąžinimo per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.

Teisėja Rasita Kurakienė