- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- eA-2218-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05005-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Alenas Piesliakas
- Pareiškėjas
- D. A. H. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. A. H. H. ir jos nepilnametis vaikas M. I. I. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo D. A. H. H., kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21SM35713 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2270 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad mirusio vyro šeima su ja elgėsi blogai, t. y. pareiškėja buvo engiama, mušama, iš jos norėjo atimti dukterį; pareiškėjai grasino, kad, jeigu kam nors pasiskųs, iš jos atims dukterį; mirusio vyro giminė kelioms dienoms buvo atėmusi pareiškėjos dukrą.
3. Pareiškėja teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė į tiesioginį, betarpišką procesą, nes Komisija netenkino jos prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos vertinimu, asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.
4. Pareiškėja paaiškino, kad apklausos metu nurodė konkrečias individualias aplinkybes, įvardijo, kad dėl mirusio vyro šeimos grasinimų kilo pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, o aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.
5. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė žinutes, kuriose, pareiškėjos teigimu, jai grasina mirusio vyro brolis (pareiškėjos motina taip pat yra sulaukusi grasinančių žinučių). Pareiškėja nurodė, kad į Lietuvą su dukra atvyko ieškodama apsaugos, o kilmės valstybėje mirusio vyro šeima nori atimti jos dukrą. Teigė, kad moterys jos kilmės valstybėje neturi teisių, todėl (duomenys neskelbtini) į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, nes (duomenys neskelbtini) nėra Europos Sąjungoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojos, jos atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas.
8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad mirusio vyro šeima nori pasisavinti pareiškėjos vaiką, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pareiškėjos įvardijamas persekiotojas – vyro tėvai – nėra valstybinis subjektas.
9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos teiginiai dėl mirusio vyro giminaičių grasinimų ir ketinimų atimti dukrą nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir mažai tikėtini, kadangi pareiškėjos vyras mirė prieš tris metus (per tą laiką vyro šeima vaiko neatėmė), pareiškėja prieš metus buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), vėliau su dukra atvyko į (duomenys neskelbtini) ir Lietuvą, ieškodama geresnio gyvenimo sau ir savo dukrai. Pareiškėja nesugebėjo paaiškinti, kokių priemonių ėmėsi savo situacijai pagerinti, tik teikė bendro pobūdžio informaciją, kad į policiją dėl savo situacijos nesikreipė, pas savo šeimą negrįžo, nes vyro giminaičiai jos neišleisdavo. Tačiau apklausos metu pareiškėja nurodė, kad prieš metus buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), tik negalėdama ten likti, grįžo atgal. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl grįžo atgal pas vyro šeimą, kai galėjo grįžti pas savo mamą.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja domėjosi geresnio gyvenimo privalumais Europoje, tačiau prašyti prieglobsčio suteikimo kaimyninėje Baltarusijoje nenorėjo, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojamas siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje valstybėje nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjoms poreikio. Be to, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos ir jos dukros situacija, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje joms grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėja ir jos nepilnametė dukra neatitiko papildomos apsaugos kriterijų.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D.A. H. H., skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti D. A. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo D. A. H. H. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitus pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., skundo reikalavimus atmetė.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
12.1. pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė tuo, kad mirusio vyro giminės su ja elgėsi blogai. Pareiškėja stengėsi viską daryti, kad tik įtiktų mirusio vyro giminaičiams, tačiau ją vis tiek engė, mušė, norėjo atimti dukrą. Pareiškėjai grasino, kad tuo atveju, jeigu ji pasiskųs, atims dukrą.
12.2. Pareiškėja 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje ją gali nužudyti arba nubausti; mirusio vyro giminaičiai reikalavo, kad pareiškėja jiems atiduotų savo dukrą; kilmės valstybėje į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes mirusio vyro giminaičiai pareiškėjai neleido išeiti.
12.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos dukrai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją ir jos dukrą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat Sprendimu nuspręsta neuždrausti pareiškėjos dukrai atvykti į Lietuvos Respubliką.
12.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. su skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė panaikinti Sprendimą, tačiau Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jos mirusio vyro šeima norėjo pasisavinti pareiškėjos vaiką. Be to, pareiškėjos gyvenimas yra sunkus.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
15. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje ir įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gaires, žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. EPPB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su Islamo valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Remiantis EPPB 2021 m. paskelbta atskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje nurodoma, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad nors ir beatodairiško smurto lygis pareiškėjos gimtame (duomenys neskelbtini) mieste yra aukštesnis nei kitose (duomenys neskelbtini) provincijose, tačiau pareiškėja Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nesusidūrė su grėsmėmis dėl savo tautybės ar dėl išpažįstamos religijos. Taip pat pareiškėja nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nors ir kilmės valstybėje tam tikri asmenys susiduria su grėsmėmis, tačiau pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) ji yra persekiojama ir / ar jai yra grasinama valstybiniu mastu.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors remiantis EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėja ir jos nepilnametė dukra priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kadangi yra vieniša moteris su vaiku, tačiau pareiškėjos nurodytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog vien tik dėl tokio statuso grėstų papildoma ar padidinta grėsmė.
17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos istorija apie mirusio vyro giminių persekiojimą bei naudotą smurtą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo, nes pareiškėjos nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl nurodyto fizinio smurto, dėl diskriminacijos, dėl grasinimų, ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jai pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo grasinimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėja taip pat nenurodė ir nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad į teisėsaugos institucijas negalėjo kreiptis, nes mirusio vyro giminės ją baudžia ir neleidžia išeiti, todėl ji nusprendė nieko nedaryti, tačiau, teismo vertinimu, toks negalėjimas ar nenoras kreiptis nepagrindžia prielaidos, jog jei pareiškėja būtų pasikreipusi, jai tinkama pagalba kilmės valstybėje nebūtų suteikta. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėja apklausos metu nurodė, kad buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėja galėjo išeiti iš mirusio vyro giminių namų ir bandyti prašyti pagalbos.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimai (Migracijos departamente, teismo posėdyje) buvo prieštaringi, neišsamūs, neparemti įrodymais. Pareiškėja Migracijos departamente apklausos metu paaiškino, kad jos dukrą mirusio vyro giminaičiai nori iš jos atimti, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jos dukrą minėti giminaičiai nori nužudyti. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėja nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė, dėl ko mirusio vyro giminės ją baudžia, dėl kokių priežasčių nori atimti ir / ar nužudyti jos dukrą. Pareiškėja taip pat apklausos metu nurodė, kad buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo pasirinkimo, teko grįžti pas mirusio vyro gimines, nepaaiškindama, kodėl negalėjo likti (duomenys neskelbtini) (pareiškėja nenurodė aplinkybių, kodėl nebandė grįžti pas savo motiną ar kitus savo gimines). Taigi, minėtos aplinkybės patvirtino, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo persikėlimo galimybę – buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), galėjo bandyti grįžti pas savo motiną. Šie pareiškėjos pasakojimo elementai, teismo vertinimu, nedera tarpusavyje ir logiškai prieštarauja pareiškėjos nurodytiems persekiojimo motyvams (jei pareiškėja būtų patyrusi smurtą ir / ar grasinimus, nebūtų grįžusi atgal pas mirusio vyro gimines).
19. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė žinutes (jas gavo likus 2 dienoms iki teismo posėdžio), kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog jai grasina mirusio vyro giminės, tačiau teismas nusprendė, kad iš pateiktų žinučių nėra žinoma, kas jas siuntė ir dėl kokių priežasčių pareiškėjai yra grasinama.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje sutrinktus duomenis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.
21. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio teismo posėdžio. Vadovaujantis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, teismas nustatė, kad pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja žodžiu buvo išklausyta pirminės apklausos metu 2021 m. rugpjūčio 23 d., 2021 m. spalio 25 d. apklausos Migracijos departamente metu ir 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjos pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi, teismas įvertino, kad pareiškėjos teisė būti išklausytai (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.
22. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos (išskyrus nepilnametės pareiškėjos) atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai (išskyrus nepilnametei pareiškėjai) atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimaliam draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.
23. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai (išskyrus nepilnametei pareiškėjai) atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai (išskyrus nepilnametei pareiškėjai) uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nusprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai (išskyrus nepilnametei pareiškėjai) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. teismas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai (išskyrus nepilnametei pareiškėjai) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
24. Pareiškėja D. A. H. H. ir jos nepilnametis vaikas M. I. I. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo D. A. H. H., apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
25. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai vertino pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
26. Pareiškėja ir jos dukra negali grįžti į kilmės šalį, nes dėl konflikto su mirusio sutuoktinio šeima pareiškėja bijo prarasti dukrą, laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai (vyrai), siekdami apginti šeimos garbę.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Sprendime nurodė, kad šiuo atveju persekiotojas yra ne valstybinis subjektas, tačiau pareiškėja akcentuoja, kad persekiotoju gali būti ne tik valstybiniai subjektai ar valstybiniai dariniai. Pareiškėja pažymi, kad ji galimai yra padariusi garbės nusižengimą, todėl tikėtis valstybės apsaugos yra sudėtinga (garbės nusižengimus padariusios moterys (duomenys neskelbtini) vertinamos neigiamai). Pažymi, kad Migracijos departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie garbės nužudymus, prieš moteris taikomas represijas, moterų padėtį (duomenys neskelbtini), todėl tyrimą atliko neišsamiai, Sprendimo nepagrindė objektyvia informacija.
28. Iš pareiškėjos pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gresia egzekucija, nužudymas, todėl pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį jai turėtų būti suteikiama papildoma apsauga. Be to, nepagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėja yra moteris, galimai padariusi garbės nusižengimą).
29. Teigia, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo ne tik surinkti naujausią bei aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.
30. Pažymi, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusiu sus atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Akcentuoja, kad Sprendimo dalis dėl nepilnamečio prieglobsčio prašytojo neargumentuota.
Atsiliepimas
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.
36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
40. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja grindė tuo, kad mirusio vyro giminės su ja elgėsi blogai. Pareiškėja stengėsi viską daryti, kad tik įtiktų mirusio vyro giminaičiams, tačiau ją vis tiek engė, mušė, norėjo atimti dukrą. Pareiškėjai grasino, kad tuo atveju, jeigu ji pasiskųs, atims dukrą. Pareiškėja kilmės valstybėje į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes mirusio vyro giminaičiai pareiškėjai neleido išeiti iš namų.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš kilmės valstybės, yra nedetalus, pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais, gana prieštaringas (pareiškėja apklauso metu nurodė, kad į policiją dėl kylančios grėsmės nesikreipė, pas savo šeimą negrįždavo, nes jos neišleisdavo mirusio vyro giminaičiai; apklausos metu pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau, negalėdama ten likti, grįžo atgal į kilmės valstybę), keliantis abejonių dėl jo tikrumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Taigi pagrįstai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
42. Pareiškėja teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėja jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.
43. Pareiškėja teigia kilmės valstybėje galinti patirti persekiojimą dėl priklausymo padidintos rizikos grupei, t. y. dėl savo socialinės padėties (yra moteris), tačiau nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1794-502/2022). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos vaikas nėra nelydimas nepilnametis asmuo.
44. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad Sprendimo dalis dėl nepilnamečio prieglobsčio prašytojo neargumentuota, teisėjų kolegija pažymi, jog šis trūkumas yra neesminis ir nekeičiantis bylos esmės, be to, prieglobsčio prašymas nebuvo grindžiamas vaiko persekiojimo aspektu.
45. Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).
46. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. A. H. H. ir jos nepilnamečio vaiko M. I. I. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. A. H. H., apeliacinį atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.