Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2784-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-06-23
Bylos Nr.
e1-2784-1123/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05897-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2784-1123/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05897-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Renault“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis 2025 m. vasario 15 d., apie 22.00 val., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sugyventine M. Š. metu, du kartus rankomis pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant lovos, jai atsikėlus, jis dar sudavė M. Š. rankomis du smūgius į pečius, du smūgius į kojas ir vieną smūgį į pilvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad su M. Š. yra sugyventiniai apie 35 metus, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 15 d., vakaro metu su žmona vartojo alkoholį, po ko jis (A. Š.) nuėjo miegoti, nes jam reikia ryte anksti keltis, tai galėjo būti apie 22.00 val. Tada tarp jo ir jo žmonos M. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, gal skambėjo jo telefonas ir M. Š. tai suerzino, nes ji yra pavydi žmona, visada prisigalvoja nebūtų dalykų, nors jis (A. Š.) yra jai ištikimas. Taip tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tai yra balso pakėlimas ir vienas kitam nenusileidimas ir t.t. Konflikto pradžiai įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Jei būtų blaivūs, to nebūtų įvykę. Jį (A. Š.) sunervino tai, kad jam neduoda ramybės, neduoda užmigti M. Š. su savo kalbomis. Jis, atsikėlęs iš lovos, M. Š. ne daugiau nei dešimt kartų sudavė į įvairias kūno vietas: galvą, nugarą, pilvą. Sudavimas nebuvo stiprus, gal ir galėjo M. Š. skaudėti. Jis (A. Š.) M. Š. pasakė, kad ji kviestų policiją, ši taip ir padarė, paskambino 112. Jis (A. Š.) prisipažįsta, labai gailisi, M. Š. atsiprašė, abu susitaikė. Pas juos dabar viskas yra gerai. Supranta, kad pasielgė negerai, pasižada ateityje daugiau taip nesielgti. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį, atsižvelgiat į tai, kad jis dirba keturias dienas, paskui būna keturios išeiginės dienos, ir dirba po 13 valandų, t. y. turi slenkantį darbo grafiką.

Kaltinamasis A. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad suprato, kuo įtariamas, prisipažįsta padaręs nusikaltimą, sutinka duoti parodymus. M. Š. yra jo sugyventinė. Tiesiog būdami namuose pradėjo bartis, susipykę buvo, prašė M. Š. ramiau būti, ji piktžodžiavo ant jo, nenorėjo apsiraminti. Prašė ramybės, kad jam į darbą, jis norėjo ilsėtis, M. Š. nesutiko, kad reikia ramintis. Apsistumdė, pasimušė. Jis kelis kartus pastūmė ant lovos, kad eitų ilsėtis, M. Š. neturėjo jokios mėlynės ant kūno. Jis vyras, negali stipriai suduoti, kad skaudėtų, būtų bloga žmogui. Smūgiai buvo, bet jie nestiprūs. Po 22 val. tai buvo, vėlai vakare, gyvenamojoje vietoje. Iki to įvykio vartojo alkoholį šiek tiek, buvo nustatytas girtumas. Ne lengvas girtumas nustatytas buvo, tačiau jis buvo daug ramesnis nei sugyventinė buvo. Prieš įvykį sėdėjo, poilsiavo, žiūrėjo televizorių, vartojo alkoholį. Buvo tik dviese. Atsiprašė M. Š. po įvykio, ji jo atsiprašė, kad ji buvo tam tikru momentu neteisi, toliau kartu gyvena, susitaikė. Virš 30 metų kartu gyvena. M. Š. bandė jam suduoti, bet nepataikė, o jei pataikė, jam neskaudėjo. Paskui M. Š. sakė iš kur pas ją mėlynė, jis sakė, kad dėl jos spyrio iš kojos jam į koją. M. Š. švelni oda, pas ją lieka žymės. Labiau jei stumtų, M. Š. būtų su mėlynėmis tikrai. Atsimušdavo M. Š., nieko nesakydavo. Ji gynėsi, norėjo jam suduoti, kad skaudėtų. Jis sudavė ranka, ne kumščiu, nes žymės liktų M. Š.. Gal 6 kartus sudavė, porą kartų ant lovos pastūmė. Pastūmė į krūtinę su rankomis. Norėjo ramybės, jai nepatiko, M. Š. žodžiais ir veiksmais jį puolė, kad jis neteisus, tada jis jai į petį sudavė porą kartų. Nuo lovos atsikėlė M. Š., jis pastūmė tada ją į kitą lovą, sakė „apsiramink ir miegok“. Nesiramino ji, nes buvo alkoholis. Prisėdo, per koją su delnu davė porą kartų. Pas ją nebuvo mėlynių, vėliau nesiskundė ji. Pas juos kaimynai pensininkai, pusę nebuvo jų, negirdėjo jie, nes nerėkavo jie. Jis kvietė policiją, kad nusiramintų žmogus. Nieko neišvežė, jam liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, o M. Š. liepė pasilikti namie. Į galvą nesudavė tikrai, į pilvą gal, nes M. Š. su akiniais, o jai jie aukso vertės, kainavo, 700 Eur. Jis dirbantis, neturi priklausomybės nuo alkoholio. Vieną smūgį sudavė į pilvą ranka. Sakė „žmogau, duok miegoti, anksti keltis, nes kvies policiją“. Susitarė, taktiškai nebuvo, kad kviestų policiją kažkada. Susitaikė kitą dieną, visi gyvi. Padarė abu išvadas, kad nenusileisti daugiau iki to. Dukra jų bendra atskirai gyvena. Sugyventinė auklėtoja dirba. Priklausomybės neturi, nedreba, organizmas nereikalauja, dėl rūkymo prisipažįsta, negali mesti. Nemano, kad yra alkoholikas, nes dirba po 12, 13 val. su žmonėmis dirba, su prekėmis.

Kaltinamasis A. Š., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę prisipažino, nurodė, kad viskas buvo, kaip nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, pilnai prisipažįsta. 2025 m. gegužės 21 d. jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pilnai atsimena, kokius parodymus davė, juos pilnai patvirtina, papildyti nieko neturi. Prašo jam paskirti kuo mažesnę bausmės rūšį, yra dirbantis, vieną kartą teistas, labai gailisi dėl šio įvykio ir pasižada ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų.

Nukentėjusioji M. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventiniu A. Š.. 2025 m. vasario 15 d., apie 22.00 val., jiems būnant jų gyvenamojoje vietoje, buto kambaryje, tarp jų kilo konfliktas dėl A. Š. skambančio telefono. Ji (M. Š.) jau gulėjo lovoje ir norėjo miegoti, o A. Š. mobilusis telefonas vis skambėjo ir ji paprašė, kad A. Š. išjungtų telefono garsą, kadangi jai trukdo ir ji nori pailsėti. Konflikto metu A. Š. tapo agresyvus ir pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, tai yra dešine ranka sudavė ne daugiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tai yra galvą, nugarą, pilvą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą ji vertina 8 balais iš 10. Ji A. Š. liepė apsiraminti, tačiau A. Š. vis tiek buvo agresyvus. Ji A. Š. pasakė, kad iškvies policiją. Jai paskambinus bendruoju pagalbos numeriu, A. Š. išėjo į sandėliuką, esantį prie jų buto. Su A. Š. ji kartu gyvena apie 28 metus. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prieš ją, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. A. Š. turi priklausomybę alkoholiui, alkoholinius gėrimus vartoja beveik kiekvieną dieną, dažniausiai geria alų, tačiau dažnai taip pat geria ir degtinę, o išgėręs tampa konfliktiškas ir agresyvus. Kai būna blaivas, konfliktų tarp jų beveik nebūna. A. Š. yra labai impulsyvus ir emocionalus. A. Š. laikosi kardomosios priemonės, šiuo metu jis gyvena pas dukrą. A. Š. jos atsiprašė, ji jam atleidžia, pretenzijų neturi, jie susitaikė. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Viskas įvyko, nes A. Š. buvo neblaivus, ji grįžo iš darbo, buvo pavargusi, jie abu apsižodžiavo, gal galėjo ir ji patylėti, galėjo ir A. Š. patylėti, nesivelti į konfliktą. Gavosi šeimyninis barnis, pirmą kartą jiems taip įvyko, nori šį įvykį pamiršti. Prašo šią bylą, jei yra galimybė, nutraukti, o jei nėra galimybės, skirti A. Š. kuo mažesnę bausmės rūšį. Į medikus ji nesikreipė.

2025 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad,?M. Š. sutikus, atliekama asmens apžiūra. Apžiūrint M. Š. galvą ir veidą matomų išorinių smurto žymių nepastebėta.

2025 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo M. Š., sužalojimo sritys nurodytos nugaros, pilvo ir galvos (kaktos) sritys, smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo A. Š., smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatytas 2,55 prom. girtumas). Gauti paaiškinimai:

Šalies argumentai

A. Š. paaiškino, kad jo sugyventine M. Š. yra išgėrusi ir prie jo pradėjo kabinėtis, taip keldama konfliktą, teigė, kad šis turi kitų moterų, kad su jomis nuolatos bendrauja. Tai buvo pagrindinė konflikto priežastis. A. Š. nurodė, kad jis daug kartų prašė, jog ji nustotų priekaištavusi ir leistų eiti ilsėtis, tačiau ji vis tiek jam priekaištavo dėl to jis, suėmęs jai už sprando, paguldė ant lovos ir galvą kelis kartus prispaudė prie pagalvės.

M. Š. nurodė, kad 2025 m. vasario 15 d., apie 22 val. miegamajame kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio A. Š. dėl to, kad jo telefonas nuolatos skambėjo, o ji norėjo miegoti. Kilusio konflikto metu A. Š. tapo agresyvus ir pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, tai yra dešine ranka ne daugiau kaip dešimt smūgių sudavė į įvairias kūno vietas, tai yra galvą, nugarą, pilvą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Patirta fizinį skausmą M. Š. įvertino 8 balais iš 10. M. Š. nurodė, kad pareiškimo nerašys, kadangi nenori sugyventiniui sukelti problemų.

2025 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – buto miegamasis kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint miegamąjį kambarį, po dešinę pusę matoma baltos spalvos spintelė su asmeniniais daiktais, lova su patalyne, virš lovos matosi sukabintos nuotraukos. Tiesiai matoma spintą, šalia spintos matoma komoda su įvairiais daiktais, spinta su stiklinėmis durimis, staliukas, ant kurio stovi televizorius, virš televizoriaus kabo lentynos su įvairiais daiktais. Kampe matomas stalas, kėdes, įvairūs asmeniniai daiktai. Tiesiai matomas balkoną. Po kaire puse matoma sofa su patalyne, šalia lovos matomas staliukas, kėdė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nieko nepaimta.

2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, girdima, jog pranešėja bendrauja su operatore. Pranešėja sako, kad ji nori, kad atvažiuotų ekipažas, nes vyras prieš ją smurtauja. Pranešėja nurodo, kad tai vyksta (duomenys neskelbtini). Operatorės paklausta nurodo, kad prieš ją smurtauja A. Š.. Pranešėja nurodo, kad greitosios jai nereikia, nepilnamečių vaikų nėra. Pranešėja nurodo, kad vyras yra vietoje, bet stengiasi pabėgti. Pranešėjai nurodoma laukti.

2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas pareigūno (kūno) „Body“ kameros įrašas „PSS-20250216-002410UTC-0200“. Įraše užfiksuota kaip atvyksta pareigūnai, kuriuos laiptinėje pasitinka moteris, pareigūnai koridoriuje bendrauja su moterimi, kuri pareigūnams paaiškina, kad vyras tiesiog ant jos puldinėja, moteris susigraudinusi, braukia ašaras. Pareigūnai klausia, kodėl ji iškvietė policiją, moteris pareigūnams atsako, kad vyras ją puola ir daužo. Pareigūnai moters klausia, kas įvyko konkrečiai šią dieną. Moteris graudindamasi pareigūnams paaiškina, kad susibarė tiesiog ir vyras puolė ją daužyti. Pareigūnė klausia moters, ar vyras ją sumušė, moteris atsako, kad nesumušė, mėlynių nėra. Pareigūnė klausia moters, ar vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, moteris atsako, kad taip. Pareigūnė klausia moters, ką jai vyras konkrečiai darė. Moteris aiškina pareigūnams, kad vyras mušė kumščiais jai į galvą, į veidą, pareigūnai klausia, ar tai pirmas kartas, moteris pajudindama galvą tvirtina, kad tai ne pirmas kartas. Pareigūnai klausia moters, ar ankščiau ji kreipėsi į policiją, ar buvo pradėtas kada nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto, moteris aiškina pareigūnams, kad tai pirmas kartas. Moteris pasako, kad tai jos sutuoktinis, nes jie turi „šliubinę“ santuoką. Pareigūnai klausia, kiek laiko moteris gyvena su vyru, moteris atsako, kad jau dukrai dvidešimt šeši metai, gyvena dviese su vyru. Pareigūnai klausia, ar moteris jautė fizinį skausmą, moteris atsako „žinoma“. Moteris pasako, kad viskas įvyko namuose. Pareigūnai tikrina moters neblaivumą. Moteris pasako, kad ji vyno išgėrusi. Moteris pasako, kad vyras alkoholį vartojo nuo pat ryto, o ji atsikėlusi tik 2-ą valandą dienos. Pareigūnė klausia moters, dėl ko įvyko konfliktas, moteris paaiškina, kad dėl merginų, nes skambinėja jam. Pareigūnė pasako alkotesterio rodmenis – 2,20 promilių. Pareigūnė sako, kad nemažas girtumas. Moteris aiškina, kad gal dėl to, kad ji yra susinervinusi. Pareigūnai užeina pas vyrą, moteris nueina. Pareigūnas klausia vyriškio, į kurį kreipiasi „A.“, prašo paaiškinti kas įvyko. A. pareigūnams pasakoja, kad jis atsigulė miegoti bute, tačiau žmona jam nedavė miegoti, vis lindo su priekaištais, sakydama, kad jis šioks ir toks, kad jam kitos skambinėja. A. aiškina, kad jam niekas neskambino. A. aiškina pareigūnams, kad žmona su priekaištais jam pasakė, kad „Tu toks anoks, tu niekas, vardas nekoks, tu išeisi“. A. aiškina, kad gerai, kad jam ryte į darbą nereikėjo, nes žmona jam neduoda miegoti, iki pirmos nakties žiūri televizorių, valgo cepelinus, jam trukdo barškindama su šaukštu. A. paaiškina, kad jis žmonai sako, kad ji gultųsi miegoti, nes jam keltis pusę šešių iš ryto, jis nuo septynių turi dirbti. Tačiau žmona toliau barškina, nes jai po cepelinų reikia jai kažko saldaus, pradeda jam priekaištauti, kad jis žmonos saldainius paėmė ir išnešė moterims, su tokiais priekaištais neduodama jam miegoti. Tada žmona, radusi kažkokį vinį, trenkė į jo telefoną, sakydama, kad jam daugiau svetimos moterys neskambins. Tada A. pasakė, kad duos tuoj pat jai į galvą ir kad ji skambintų „mentams“, kad jį išvežtų kur nors prie „Rimi“, kad duotų jam pamiegoti. Pareigūnė klausia A., ar jis žmonai sudavė, A. atsako, kad ne, nes jis moka suduoti, kad nebūtų nieko, nei mėlynių, jis moka apraminti, pareigūnė klausia, ar A. šiandien smurtavo prieš savo žmoną, A. atsako, kad nesmurtavo, o tiesiog norėjo apraminti, pareigūnė klausia ar jis apramino savo žmoną be mėlynių, A. atsako, kad žodžiais. Pareigūnė klausia, ar jis šiandien naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, vyras atsako, kad ne, apramino, bet žmona neapsiramino, žmona dar labiau vyrą puolė su priekaištais, klausdama, kur jos telefonas, surado žmona telefoną ir surado saldainius. Vyras aiškino, kad su žmona konfliktas baigėsi nelabai gerai. Pareigūnai pasako, kad reikia pasitikrinti neblaivumą. Vyras pasako, kad dabar jis gėrė alų. Pareigūnai dar užeina pabendrauti su moterimi, kuri pareigūnams aiškina, kad viskas įvyko kambaryje, ji atsigulė lovoje miegoti, paprašė vyro, kad jis išsijungtų telefono garsą, nes jai reikia išsimiegoti, nes ji dirba su vaikais. Vyras pradėjo savo žmoną pulti, sakydamas, ką ji jam aiškina, kad nelįstų prie jo telefono, nors moteris pasakė, kad ji net nelenda prie vyro telefono. Pareigūnė klausia, ar vyras panaudojo prieš ją fizinę jėgą, moteris pasako, kad ji jau sakė, kad į galvą, nors ji tiesiog saugo veidą, nes jai į darbą reikia eiti, su mėlynėmis juk į darbą eis. Moteris pasako, kad pareiškimo ji nerašys, pareigūnė pasako, kad vis tiek pradės bylą, pareiškimo nereikia. Moteris pasako, kad vyras ją šiandien tiesiog „davedė“, nuo 9 ryto nedavė jai miegoti, pastoviai priekaištavo jai. Moteris rodo vietą, kur viskas vyko, pareigūnė pildo dokumentus ikiteisminiam tyrimu pradėti. Moteris pasako, kad kai žmogus per daug išgeria, tada tampa agresyvus. Pareigūnai pasako, kad atliks jos trumpą apklausą, tačiau moteris paaiškina, kad ji nenori rašyti pareiškimo. Pareigūnė paaiškina, kad moteris turi teisę prieš savo artimą neduoti parodymų. Įrašo pabaiga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 7 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (1.8 Mr) SD-01- nurodyta, kad M. Š. į jų įstaigą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0695 rodmenų matyti, kad:

2025 m. vasario 16 d., 00.34 val. nukentėjusiajai M. Š. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas;

2025 m. vasario 16 d., 00.42 val. kaltinamajam A. Š. buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad M. Š. yra jo sugyventinė, įvykio dieną jis su M. Š. buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, pasimušė. Jis M. Š. kelis kartus pastūmė ant lovos, kad ji eitų ilsėtis, taip pat sudavė smūgius, bet jie buvo nestiprūs, sudavė ranka, ne kumščiu, kad M. Š. neliktų žymių. Jis jai iš viso sudavė gal 6 kartus, taip pat porą kartų pastūmė rankomis į krūtinę, nustūmė ją ant lovos, tada ji atsikėlė nuo lovos ir jis ją pastūmė į kitą lovą. Į galvą jai nesudavė, nes liktų žymės, jis sudavė jai porą kartų į petį, taip pat porą kartų su delnu per koją bei vieną smūgį ranka į pilvą. Jis norėjo ramybės, kad ji jam leistų miegoti. Kitą dieną jie susitaikė, padarė išvadas. Tai, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. Š. bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors byloje objektyvių nukentėjusiosios M. Š. sužalojimų užfiksuota nebuvo, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl A. Š. anksčiau minėtų smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, šias aplinkybes ji nurodė tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek iškart po įvykio į įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š., 2025 m. vasario 15 d., apie 22.00 val., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sugyventine M. Š. metu, du kartus rankomis pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant lovos, jai atsikėlus, jis dar sudavė M. Š. rankomis du smūgius į pečius, du smūgius į kojas ir vieną smūgį į pilvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji M. Š. 2025 m. gegužės 23 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, el. paštu nukentėjusioji nurodė, kad tokiam sprendimui neprieštarauja, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusioji nepareiškė, apklausiama nurodė, kad jo nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas yra nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis, anksčiau teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas per pastaruosius trejus metus du kartus, paskirtos baudos nesumokėtos.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Be prokuroro siūlomo įpareigojimo teismas taip pat skiria įpareigojimą kaltinamajam nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą A. Š. buvo teistas anksčiau, susijusi su alkoholio vartojimu, o šiame baudžiamajame įsakyme aptariamą nusikalstamą veiką jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis ir praeityje buvo teistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas neblaivus, teismas vertina, kad šiuo atveju A. Š. tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 8 mėnesių terminą nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė