Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“ civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo

11. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

12. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

15. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1342-585/2020).

16. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie turimą turtą ir įsipareigojimus, nurodė, kad aplinkybė, jog antstolis 2023 m. sausio 16 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), kurio įkeitimu buvo užtikrintas VMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dėl mokestinės prievolės išieškojimo įvykdymas, savaime nereiškia, jog žemės sklypas nėra vertingas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vardu registruoti ir kiti nekilnojamojo turto objektai, todėl, atsižvelgęs į atsakovės turto vertės bei įsipareigojimų santykį, pagrindo kelti nemokumo (bankroto) bylą nenustatė. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino juridinio asmens nemokumo požymį – negalėjimą laiku vykdyti turtines prievoles. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertė, nustatyta masinio vertinimo metu, nėra objektyvi, nes žemės sklypai užstatyti daugiabučiais namais, o jų realizavimas yra ribotas.

18. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 29 767 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 30 910 Eur. Atsakovės 2023 m. balandžio 24 d. balansas patvirtina, jog balanso sudarymo dieną atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 33 464 Eur. Balansuose kitų finansinių duomenų apie turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą nenurodyta. Atsakovės 2022 m. gruodžio 13 d. veiklos rezultatų ataskaita patvirtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovė patyrė 1 143 Eur nuostolius. Pagal 2023 m. balandžio 24 d. veiklos rezultatų ataskaitą jos sudarymo dieną atsakovė patyrė 2 554 Eur nuostolį.

19. Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso: 12897/13108 dalys 1,3101 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė viso sklypo rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. duomenimis – 1 660 000 Eur, žemės sklypas užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais); nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 13 d. duomenimis – 4 500 Eur); 1759/8445 dalys 0,8445 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. duomenimis – 1 070 000 Eur, žemės sklypas užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais su komercinėmis patalpomis, administraciniu – prekybiniu pastatu); nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (atkuriamoji vertė 2012 m. rugsėjo 24 d. – 4 924 Eur); nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (atkuriamoji vertė 2012 m. rugsėjo 24 d. – 869 Eur, 1 158 Eur, 1 448 Eur); 0,3993 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. duomenimis – 1 022 596 Eur, žemės sklypas užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais).

20. Atsakovė pareiškėjai VMI skolinga 32 550,81 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 14 207 Eur pelno mokestis nuo 2008 m. spalio 1 d., 13 273,51 Eur pridėtinės vertės mokestis nuo 2008 m. sausio 25 d., 3 429 Eur žemės mokestis nuo 2020 m. lapkričio 16 d., 1 641,30 Eur delspinigiai. VMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-138556 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintas priverstine žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įkeičiamo daikto dalis – 0,25), įvertinto 69 500 Eur suma, hipoteka. Antstolis Arminas Naujokaitis, vykdydamas išieškojimą pagal minėtą sprendimą, 2023 m. sausio 16 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą Nr.S-23-157-1231, nurodydamas, kad turto vertinimą atliekančios įmonės informavo, jog sklypo vertinimo negali atlikti, nes žemės sklypas užstatytas statiniais. Antstolis, nuvykęs apžiūrėti įkeisto turto, taip pat nustatė, kad ant žemės sklypo stovi daugiabutis pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė, nurodė, jog nėra galimybių realizuoti atsakovei priklausantį turtą.

21. Atsakovė skolinga 500 Eur J. K. 2023 m. balandžio 14 d. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu ir 400 Eur advokatui G. Š. 2023 m. balandžio 21 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pažymėjo, kad šiuo metu veiklos nevykdo ir neplanuoja vykdyti, kasoje ir banko sąskaitoje lėšų nėra, debitorių neturi, galimybių atsiskaityti su pareiškėja šiuo metu nėra.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes ir skundžiamos nutarties turinį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės būsenos pagal savarankišką nemokumo požymį – atsakovės laiku nevykdomos turtinės prievolės. Kaip minėta, juridinio asmens nemokumas sietinas su tokiais požymiais: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑105‑684/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovė turi neįvykdytų prievolių kreditoriams, tačiau nevertino įsipareigojimų nevykdymo sistemiškumo. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, pareiškėja mokestinių prievolių VMI nevykdo nuo 2008 m., prievolių nevykdymas VMI yra sistemingas ir pastovus. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklypai, priklausantys atsakovei nuosavybės teise, yra užstatyti gyvenamosios ir (ar) komercinės paskirties namais, nevertino realių galimybių atsakovės nekilnojamąjį turtą realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Vertinant atsakovės būseną aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad, nors atsakovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatuose apibrėžtos veiklos šiuo metu ji nevykdo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės, aktualios nustatant atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, netirtos ir nevertintos, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados dėl atsakovės nemokumo nebuvimo.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.