Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. A. ir jos atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovui A.A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. A. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokinio turto padalijimo, naudojimosi juo nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, atsisakiusi dalies pirminiame ieškinyje pareikštų reikalavimų, galutinai suformulavusi savo ieškinio reikalavimus teismo prašė (T.I, 3-6; T.II, 42 b.l.):

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Taigi, minėtoje byloje buvo sprendžiama ar A.A. elgesys atitinka socialiniam tėvui keliamus reikalavimus, ar jis nori juo būti. Tačiau vien tai, jog teismas tėvystės nuginčijimo byloje konstatavo, jog A.A. nelaikytinas socialiniu M.A. tėvu, nėra pakankamas pagrindas santuokos nutraukimo byloje konstatuoti, jog A.A. kaltas dėl santuokos nutraukimo. Sprendžiant ar atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo būtina įvertinti ar atsakovas savo elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Be to, būtina įvertinti atsakovo elgesį lėmusias priežastis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ją žemina ir gniuždo psichologiškai. Šiems savo teiginiams pagrįsti, ieškovė pateikia dokumentus, kuriais kreipėsi į įvairias institucijas (policiją (T.I, 69, 98, 99-100 b.l.), Vaiko teisių apsaugos tarnybą (T.I, 70, 101-102 b.l.), atsakovo darbovietę ir pan.) dėl sutuoktinio netinkamo elgesio. Įvertinusi šiuos įrodymus tiesėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi dokumentai ieškovės rašyti prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad ne šios aplinkybės buvo santuokos nutraukimo priežastimi.

Be to, akcentuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisęs pažeidimo bylą, kurioje A.A. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis santuokos nutraukimo proceso metu, t.y. nuo 2006 m. liepos 10 d., daro emocinį poveikį sūnui M.A., 2006 m. spalio 6 d. nutartimi administracinę teiseną nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinės teisės pažeidimo sudėties (T.I, 138 b.l.).

Byloje yra tik vienintelis įrodymas (Kauno apskrities Moterų krizių centro 2006 m. balandžio 26 d. pažyma), iš kurio galima spręsti, kad ieškovė prieš santuokos nutraukimo proceso pradžią, t.y. 2005 m. rugsėjo mėn., kreipėsi į specialistus dėl psichologinių problemų, iškilusių dėl santykių šeimoje (T.I, 21 b.l.). Tačiau kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino KAMKC pirmininkė A.V., surašiusi šią pažymą, pažymoje nėra konstatuojama, kad atsakovas kasdien piktnaudžiauja alkoholiu, žemina, terorizuoja, grasina žmonai, o tik perteikti ieškovės žodžiai, pagal kuriuos parengta pažyma. Be to, liudytoja teismo posėdyje pripažino, kad iki 2007 m. atsakovo iš viso nebuvo mačiusi (T.II, 69 b.l. antra pusė). Taigi, iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, kuris pradėtas 2006 m. birželio 14 d (T.I, 3 b.l.), liudytoja su atsakovu nebuvo bendravusi, todėl akivaizdu, kad apie jo asmenines savybes galėjo spręsti tik iš ieškovės pasakojimų. Be to, pati ieškovė 2008 m. birželio 18 d. teismo posėdyje pripažino, kad pažyma surašyta iš jos žodžių (T.II, 54 b.l.) Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia kritiškai vertinti Kauno apskrities Moterų krizių centro 2006 m. balandžio 26 d. pažymą, joje nurodytą informaciją ir liudytojos A.A.V. parodymus.

Teisėjų kolegijai taip pat kelia abejones ieškovės ir jos mažamečio sūnaus teiginiai, kad atsakovas kasdien piktnaudžiauja alkoholiu ir serga alkoholizmu. Savo abejones teisėjų kolegija grindžia tuo, jog atsakovas dirba Lietuvos Kariuomenės Divizijos generolo S.Raštikio Puskarininkių mokyklos Aptarnavimo skyriaus Transporto skyriaus viršininku. Lietuvos Kariuomenėje atsakovas tarnauja nuo 1993 m., nei karto nėra baustas tarnybine nuobauda (T.I, 43 b.l.). Atsakovo užimamos pareigos kariuomenėje, kurioje yra itin griežtos drausmės taisyklės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia galimybę atsakovui kiekvieną dieną piktnaudžiauti alkoholiu ar sirgti alkoholizmu.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui sužinojus, kad jis nėra santuokoje su ieškove gimusio vaiko biologinis tėvas, jo elgesys dėl psichologinių išgyvenimų ieškovės ir jos sūnaus atžvilgiu galėjo susvetimėti, tačiau, kaip jau minėta, tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo.

Įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo kalta ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovę.

Dėl sutuoktinių pavardės

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji turi teisę apeliacinės instancijos teisme keisti ieškinio dalyką, t.y. vietoje pirmosios instancijos teisme reikšto reikalavimo visą butą jai priteisti natūra, o atsakovui kompensaciją pinigais, apeliacinės instancijos teisme prašyti, kad visas butas natūra būtų priteistas atsakovui, o jai kompensacija pinigais.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl teisėjų kolegija, nors ir pripažinusi, kad ieškovė neturi teisės apeliaciniame skunde keisti ieškinio dalyko, visgi įvertins ar ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės bei bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjusios aplinkybės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindu viršyti byloje pareikštus reikalavimus, t.y. visą butą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei kompensacija pinigais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo viršyti ieškinio reikalavimus ir priteisti atsakovui visą butą natūra, o atsakovei kompensaciją pinigais.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negali. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, ji neneigė, kad atsakovo tėvai dovanojo sutuoktiniams 9000,- Lt, tačiau teigė, kad jie buvo dovanoti šeimai, o ne atsakovui asmeniškai, be to, už juos buvo pirktas ne butas, o baldai ir buitinė technika, kurią atsakovas gali pasiimti sau (T.II, 54 b.l.). Atsakovas įrodinėja, kad dalį pinigų už įsigytą butą jam dovanojo tėvai ir brolis, t.y. jie dovanojo 15000,- Lt pradiniam įnašui už butą, be to, vėliau dar 19000,- Lt paskolos, paimtos butui įsigyti, daliniam grąžinimui. Tokias aplinkybes atsakovas nurodė jau pradiniame savo priešieškinyje (T.I, 31-34 b.l.).

Teisėjų kolegija, vertindama kurios iš šalių nurodytų aplinkybių yra įrodytos bei kokią jos turi įtaką nustatant sutuoktiniams tenkančias buto dalis, pažymi, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių, kuriomis galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpzijos sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005).

Atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą gali būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teisėjų kolegija vertina ar ši aplinkybė yra įrodyta nagrinėjamoje byloje. Atsakovo paaiškinimai ir jo tėvų bei brolio parodymai, kad tėvai ir brolis atsakovui pradiniam įnašui už buto įsigijimą dovanojo po 5000,- Lt nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Kadangi minėti liudytojai su atsakovu yra susiję artimais giminystės ryšiais, be to, ieškovė neigia faktą, jog jie dovanojo pinigų buto įsigijimui, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog liudytojai dovanojo pinigų atsakovui pradiniam įnašui už buto įsigijimą.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija byloje nustatė, kad atsakovo tėvai 2003 m. rugpjūčio 6 d. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, už kurį prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį jiems buvo sumokėta 22500,- Lt (T.I, 58-59 b.l.). Tą pačią dieną, t.y. 2003 m. rugpjūčio 6 d., atsakovas grynaisiais pinigais į savo sąskaitą įnešė 15000,- Lt (T.I, 61 b.l.). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo tėvai po savo buto pardavimo dalį už butą gautų pinigų 2003 m. rugpjūčio 6 d. dovanojo 15000,- Lt atsakovui, kuriuos jis įnešė į savo banko sąskaitą. Sprendžiant ar šie pinigai buvo panaudoti dengti paskolą, už kurią ieškovė ir atsakovas įsigijo ginčo butą, vertintini kiti byloje esantys įrodymai. Ginčo butas buvo įsigytas už 46500,- Lt, iš kurių sutuoktiniai nuosavomis lėšomis 16500,- Lt sumokėjo pardavėjams sutarties pasirašymo metu, o 30000,- Lt kreditą suteikė AB „Vilniaus bankas“ (T.I, 48, 57 b.l.). Kaip matyti iš paskolos sutarties sąskaitos išrašo 2003 m. spalio 4 d., kai buvo pakeistas paskolos sutarties numeris, paskolos dydis sudarė 14625,32 Lt (T.I, 139 b.l.). Taigi, iš 30000,- Lt pradinės paskolos sumos buvo likusi tik 14625,33 Lt paskolos dalis. Atsižvelgiant į tai, jog 30000,- Lt paskola buvo paimta 2003 m. kovo 24 d. (T.I, 57 b.l.), o nepraėjus nei pusei metų nuo paskolos, paimtos 18 metų, paėmimo grąžinta daugiau kaip pusė paskolos sumos, konstatuotina, kad atsakovas 2003 m. rugpjūčio 6 d. tėvų dovanotus 15000,- Lt panaudojo paskolos grąžinimui.

Nors atsakovas teigia, kad jam 2004 m. gegužės 5 d. buvo dovanoti dar 9000,- Lt, kuriuos jis įnešė į savo sąskaitą ir taip pat panaudojo paskolos dengimui, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien grynųjų pinigų 2004 m. gegužės 5 d. įnešimas į savo asmeninę sąskaitą nepatvirtina jų dovanojimo fakto (T.I, 61 b.l.). Todėl teisėjų kolegija negali pripažinti, kad šie pinigai laikytini atsakovui dovanotais.

Be to, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas 2006 m. birželio 14 d. prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ir toliau vienas moka bankui paskolą, paimtą buto įsigijimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nuo 2006 m. birželio 14 d. paskolos gražinimui panaudoti pinigai laikytini jo asmeniniais.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje esančiais įrodymais įrodė, jog dalį, t.y. 15000,- Lt, buto įsigijimui panaudotos paskolos grąžino jam tėvų dovanotais pinigais, o nuo 2006 m. birželio 14 d., kai prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, paskolos gražinimui naudoja asmenines lėšas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant butą.

Bet tai yra ne vienintelės aplinkybės, kurias reikia įvertinti nustatant šalims tenkančias buto dalis. Teismai, taikydami CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais. Sprendžiant ar šioje byloje, nustatant šalims tenkančias buto dalis, reikia atsižvelgti į tai, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką, pažymėtina, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Pareiga pasirūpinti vaikais yra tėvų pareiga, todėl kiti asmenys, šiuo atveju atsakovas, neturi patirti turtinių praradimų dėl to, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką. Taigi, aplinkybė, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką nėra aplinkybė, leidžianti ieškovei pripažinti teisę į didesnę buto dalį, jeigu atsakovui už tai nėra kompensuojama.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir įvertinusi nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra nustatytos kelios aplinkybės, galinčios būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalijant ginčo butą – atsakovo tėvų prisidėjimas įsigyjant ginčo butą bei atsakovo asmeninių lėšų panaudotos įsigyjant šį butą. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo tėvai prisidėjo prie buto įsigijimo padengdami apie trečdalį jo kainos, be to, ir pats atsakovas asmeninėmis lėšomis grąžino dalį paskolos, panaudotos buto įsigijimui, tai teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turi teisę į 2/3 dalis, o ieškovė į 1/3 idealiąją buto dalį.

Pripažinusi, kad šalys turi teisę į tam tikras buto dalis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 3.127 straipsnyje nustatytas taisykles, pasisakys dėl buto padalijimo būdo. Aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Pasisakydama dėl ieškovės argumentų, kad ginčo turtas negali būti padalytas natūra dėl konfliktiškų buvusių sutuoktinių santykių, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos pagrindiniai ginčai tarp šalių kilo dėl bendravimo su vaiku. Beje, tai yra konstatuota teismo sprendime, kuriuo buvo pripažinta, jog atsakovas nėra ieškovės sūnaus biologinis tėvas. Po to, kai teismas pripažino, kad atsakovas nėra ieškovės vaiko biologinis tėvas, tarp šalių konfliktinių situacijų nebeiškyla. Bent jau byloje tokių duomenų nėra. Be to, atsakovas, siekdamas išvengti galimų tarpusavio nesutarimų, ginčo bute negyvena, todėl dalies buto priteisimas atsakovui dar nereiškia, jog atsakovas jame ateityje faktiškai gyvens. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad ginčo buto padalijimas natūra yra priimtiniausias buto padalijimo būdas.

Šioje byloje natūra dalinamas keturių kambarių butas. Taigi, toks turtas iš principo yra dalus. Kita vertus, jo išplanavimas yra toks, kad bute nėra izoliuotų kambarių, kurie atitiktų idealiąsias dalis, į kurias turi teisę šalys (T.I, 185 b.l. antra pusė). Be to, į du kambarius yra patenkama per didžiausią buto kambarį, todėl vienai iš šalių tenka nustatyti teisę naudotis trimis buto kambariais, kurių bendras plotas (34,32 m²), o kitai šaliai (10,47 m²). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors idealiąsias dalis, į kurias turi teisę šalys, labiau atitinka padalijimas, pagal kurį atsakovui būtų suteikta teisė naudotis trimis buto kambariais, o ieškovei vienu, tačiau toks padalijimas akivaizdžiai pažeistų ieškovės ir jos sūnaus interesus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas tokia atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeistų vaiko interesus, nes ieškovei tektų gyventi viename 10 m² kambaryje su skirtingos lyties vaiku, o atsakovas naudotųsi trimis kambariais. Kad tokia buto naudojimosi tvarka pažeistų vaiko interesus, nurodė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė (T.II, 73 b.l.). Be to, toks padalijimas neatitiktų tarp šalių nusistovėjusios buto naudojimosi tvarkos.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei suteikta teisė naudotis trimis buto kambariais, o atsakovui vienu, nes ji labiau atitinka abiejų šalių ir vaiko interesus bei jau yra nusistovėjusi, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nustačius tokią naudojimosi butu tvarką, pagal kurią ieškovė naudojasi trimis buto kambariais, kurių bendras plotas 34,32 m², atsakovas vienu 10,47 m² kambariu, o kitos buto patalpos (koridorius, virtuvė, tualetas ir vonia), kurių bendras plotas 16,30 m², lieka bendram šalių naudojimui, darytina išvada, kad ieškovė įgyja teisę naudotis 695/1000 dalimis buto (34,32 m² + 16,30/2)/61,09 m² = 0,695, o atsakovas 305/1000 dalimis buto (10,47 m² + 16,30/2)/61,09 m² = 0,305.

Todėl atsižvelgdama į nustatytą naudojimosi butu tvarką, teisėjų kolegija sprendžia, kad dalijant butą natūra, ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į 695/1000 realiąsias dalis, o atsakovui į 305/1000 dalis buto.

Tačiau tokiu atveju būtina išspręsti kompensacijos atsakovui klausimą, už ieškovei tenkančią didesnę buto dalį, nei jai priklausytų pagal šalims nustatytas idealiąsias buto dalis.

Kaip matyti iš motyvuojamosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teismas sprendė, kad atsakovui už tenkančią mažesnę buto dalį priteistina 57635,- Lt kompensacija, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl jos nepasisakyta, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.

Sprendžiant kokio dydžio kompensacija atsakovui priteistina už ieškovei tenkančią jo turto dalį, akcentuotina, kad atsakovas patiria turtinius praradimus dėl to, kad siekiama užtikrinti ieškovės vaiko interesus, todėl ieškovė, kaip vaiko mama, turi juos atsakovui kompensuoti. Be to, sprendžiant kokio dydžio kompensacija atsakovui priteistina būtina įvertinti dalijamo buto vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.) ir už kokio dydžio buto dalį ieškovė turi sumokėti kompensaciją.

Kadangi turtą reikalaujama dalinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai tokiu atveju šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo diena ir bus bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl buto rinkos kaina turi būti nustatyta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienai. Nors tarp bylos šalių nėra ginčo dėl buto rinkos kainos, kuri, šalių nuomone, yra 230000,- Lt, teisėjų kolegija dėl jos pasisakys, juolab, kad šioje byloje tenka taikyti ir kompensaciją pinigais. Byloje yra keli ginčo buto rinkos vertės vertinimai. Pagal VĮ Registrų centras 2003 vasario 27 d. vertinimą buto vidutinė rinkos vertė buvo 38788,- Lt (T.I, 23 b.l.), pagal VĮ Registrų centras 2006 gegužės 16 d. vertinimą buto vidutinė rinkos vertė buvo 97615,- Lt (T.I, 45 b.l.), pagal UAB „Liturta“ 2006 m. spalio 19 d. išvadą preliminari buto rinkos vertė 158000,- Lt (T.I, 112 b.l.), pagal UAB „Liturta“ 2007 m. rugsėjo 6 d. išvadą preliminari buto rinkos vertė 230000,- Lt (T.I, 183 b.l.). Įvertinusi byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo buto rinkos vertės pokyčius nuo 2003 m. iki 2007 m. spalio mėnesio, visumą, iš kurios matyti, jog buto rinkos vertė pastoviai kilo, bei atsižvelgdama į pastaruoju metu Lietuvos ekonomikoje vykstančius akivaizdžiai neigiamus procesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo buto rinkos vertė apeliacinės instancijos procesinio sprendimo priėmimo metu yra apie 160000,- Lt. Tokiu atveju buto, kurio bendras plotas 61,09 m², kvadratinio metro kaina 2619,- Lt.

Nustačius, kad dalijant butą natūra ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 695/1000 realiąsias dalis buto, o pagal nustatytas sutuoktinių idealiąsias dalis ieškovė turi teisę tik į 1/3 dalį buto, tai už jai tenkančią atsakovo buto dalį ji atsakovui turi sumokėti 57866,67 Lt kompensaciją.

Teisėjų kolegija, spręsdama ar tokio dydžio kompensacija už ieškovei tenkančią atsakovo buto dalį ji galės sumokėti, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė pati nurodė, jog atsakovui už ½ dalį buto gali sumokėti 79000,- Lt kompensaciją (T.II, 54 b.l.).

Visgi įvertinusi, kad iš ieškovės atsakovo naudai yra priteista nemaža piniginė kompensacija, kurią išmokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovei gali būti sunku, teismas sprendžia, kad vadovaujantis CPK 271 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas 57866,67,- Lt kompensacijos išmokėjimą išdėstyti dalimis: iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. 15000,- Lt; iki 2009 m. lapkričio 6 d. dar 15000,- Lt; iki 2010 m. vasario 6 d. dar 15000,- Lt, iki 2010 m. gegužės 6 d. 12866,67 Lt.

Buto rūsio patalpos tarp šalių gali būti padalintos pagal šalims nustatytas idealiąsias buto dalis, todėl ieškovei priteistinos dvi rūsio patalpos, kurių plotas 2,92 m² ir 1,28 m², pažymėtos indeksais R-123 ir R-143, o atsakovui viena rūsio patalpa, kurios plotas 6,42 m², pažymėta indeksu R-122.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtais jo priešieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato sutuoktinio teisę reikalauti iš kaltojo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo tiesiogiai išplaukiančių pasekmių, kurias privalo išspęsti teismas, nutraukdamas santuoką. Todėl tokie reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti reiškiami ir turi būti išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji santuokoje buvo neištikima. Toks ieškovės elgesys atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus. Be to, atsakovas ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad augina savo sūnų, tačiau po tėvystės nuginčijimo byloje nustatyto fakto, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, atsakovas patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl jam iš ieškovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, priteistinas 5000,- Lt neturinės žalos atlyginimas.

Atsakovo reikalavimas santuokos nutraukimo byloje priteisti iš atsakovės 5362,80 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį atsakovas patyrė teikdamas išlaikymą ieškovės sūnui 2006 m. balandžio – 2007 m. rugpjūčio mėnesiais, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, kad atsakovas nėra ieškovės sūnaus biologinis tėvas, įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 29 d. Kaip matyti iš atsakovo pareikšto turtinio reikalavimo jis prašo priteisti 5362,80 Lt turtinės žalos atlyginimą už 2006 m. balandžio – 2007 m. rugpjūčio mėnesiais mokėtą išlaikymą ieškovės sūnui. Tuo laikotarpiu teisės požiūriu atsakovas buvo ieškovės vaiko tėvas (CK 3.140 str. 1 d.), todėl turėjo jį išlaikyti. Taigi, atsakovas iki 2007 m. lapkričio 29 d. turėjo teisinę pareigą išlaikyti ieškovės sūnų, todėl atsakovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Be to, netgi jei būtų konstatuota, kad atsakovas jo nurodomu laikotarpiu neturėjo teisinės prievolės mokėti vaikui išlaikymą, pagal CK 6.241 str. 1 d. 3 p. išlaikymas negalėtų būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, nes įvykdyta prievolė atitinka geros moralės nuostatas. Ši nuostata yra sietina su prigimtine prievole rūpintis vaikais. Kartu pažymėtina, kad atsakovas savo reikalavimo negrindė tuo, kad išlaikymas, išieškotas vaikui, buvo panaudotas ne vaiko interesams.

Dėl sutuoktinių prievolės bankui pagal paskolos sutartį, kuri suteikta sutuoktinių butui įsigyti

CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nustatytas, be to, ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas 2003 m. kovo 24 d. paėmė 30000,- Lt paskolą butui, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė įsigyti. Kad ieškovė apie paskolą žinojo ir sutiko, kad ją atsakovas paimtų, patvirtina 2003 m. kovo 10 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties turinys, iš kurio matyti, jog ieškovei buvo žinoma, kad su pardavėjas iš dalies bus atsiskaityti iš banko skolintais pinigais (T.I, 47-50 b.l.). Be to, paskolos grąžinimo užtikrinimui šalys įkeitė bankui įsigytą butą, todėl akivaizdu, kad atsakovas, žinant ieškovei, paėmė paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, prievolė, kylanti iš 2003 m. kovo 24 d. paskolos yra šalių solidarioji (CK 3.109 str. 3 d.).

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kreditorius dėl skolos padalijimo nesutinka. Todėl net tuo atveju, kai nekilnojamasis turtas, kurio įsigijimui šalys paėmė paskolą iš banko ir prisiėmė solidariąją prievolę, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalijamas, tai nėra pagrindas panaikinti šalių solidariąją prievolę. Todėl ir po santuokos nutraukimo šalių prievolė bankui lieka solidari.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas ( CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka ( CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo pripažinta kalta ieškovė, todėl iš jos atsakovo naudai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.), kurias sudaro atsakovo sumokėtas 1644,- Lt žyminis mokestis už priešieškinį (T.I, 35, 67, 145 b.l.), 1500,- Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (T.II, 105, 116 b.l.), 354,- Lt buto vertinimo išlaidų (T.I, 111, 191 b.l.) bei 4026,- Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (T.II, 37-41, 46 b.l).

Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atmesti ieškovės S. A. apeliacinį skundą.

Iš dalies patenkinti atsakovo A. A. apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Nutraukti ieškovės S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą 1997 m. vasario 8 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ieškovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines A. ir A. pavardes.

Priteisti nuosavybės teise ieškovei S. A. kilnojamo turto už 6050,- Lt.: t.y. televizorių LG – 200,- Lt, DVD grotuvą LG – 300,- Lt., šaldytuvą „Snaigė" – 700,- Lt., skalbimo mašiną „Samsung" – 1000,- Lt, sekciją – 500,- Lt., svetainės baldų komplektą – 1300,- Lt, prieškambario baldų komplektą – 800,- Lt, mikrobanginė krosnelę – 250,- Lt., muzikinis centrą „Kenwood" – 300,- Lt. ir virtuvės baldų komplektą – 700,- Lt;

Priteisti atsakovui A. A. nuosavybės teise kilnojamo turto už 5780 Lt.: t.y. kompiuterį – 800,- Lt., kėdę prie kompiuterinio stalo – 30,- Lt., televizorių „Samsung" – 400,- Lt., stiklinį kavos staliuką – 200,- Lt., dvigulį fotelį – 50,- Lt., vaizdo kamerą „Sony" – 1100,- Lt., DVD grotuvą „Samsung" – 200,- Lt ir lengvąjį automobilį VW Passat, v/n AGL132, identifikavimo Nr. WVWZZZ31ZNE013486 – 3000,- Lt.

Keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o bendras plotas - 61,09 m² padalinti taip: ieškovei nuosavybės teise priteisti 695/1000 dalis, o atsakovui 305/1000 dalis buto.

Nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tvarką:

Buto kambariais, pažymėtais: 115-3, kurio plotas - 17,25 m; 115-4, kurio plotas - 7,58 m ir 115-5, kurio plotas - 9,49 m², naudojasi ieškovė; Buto kambariu, pažymėtu 115-2, kurio plotas - 10,47 m², naudojasi atsakovas. Koridoriumi, pažymėtu 115-8, kurio plotas – 6,90 m², vonia, pažymėta 115-6, kurios plotas - 2,00 m², virtuve, pažymėta 115-1, kurios plotas - 5,21 m², tualetu, pažymėtu 115-7, kurio plotas - 1,24 m² ir sienine spinta, kurios plotas - 0,95 m², ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai.Rūsiu - 6,42 m² ploto, pažymėtu R-122 naudojasi atsakovas, o dviem rūsiais, kurių vieno plotas 2,92 m², pažymėtu R-123, kito plotas 1.28 m² rūsiu, pažymėtu R-143, naudojasi ieškovė.

Priteisti atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) naudai iš ieškovės S. A.(a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) 57866,67,- Lt (penkiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių litų 67 ct.) kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį, kurios išmokėjimą išdėstyti dalimis:

iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. 15000,- Lt (penkiolika tūkstančių litų);

iki 2009 m. lapkričio 6 d. dar 15000,- Lt (penkiolika tūkstančių litų);

iki 2010 m. vasario 6 d. dar 15000,- Lt (penkiolika tūkstančių litų);

iki 2010 m. gegužės 6 d. 12866,67 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus 67 ct.).

Priteisti atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) naudai iš ieškovės S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) 5000,- Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.Šalių prievolę, kylančią iš 2003 m. kovo 24 d. paskolos sutarties bankui AB SEB, palikti solidaria.

Priteisti atsakovo A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) naudai iš ieškovės S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1644,- Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) žyminis mokesčio, sumokėto už priešieškinį, 1500,- Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) žyminis mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 354,- Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus) buto vertinimo išlaidų bei 4026,- Lt (keturis tūkstančius dvidešimt šešis litus) turėtų advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme .

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) 98,- Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.